Naujos knygos, leidiniai

Šiandien (birželio 16 d. – red.) iš spaustuvės parsivežiau savo "Dubeltavos išpažintis". Kad būtų aiškiau kas jose, paantraštėje parašiau: eilėraščiai dzūkiškai ir lietuviškai.

Artėjant birželio 14-ajai, minint Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną, politikai, Seimo Pirmininko pavaduotojas, dr. Paulius Saudargas ir Vilniaus m. Tarybos narė Goda Krukauskienė, pristato savo naujausią, Gulago sąlygas įvairiais pjūviais nagrinėjančią knygą „Kalinio riba“. 80-ųjų tremties pradžios Lietuvoje metinių proga Seime vyks nuotolinis autorių knygos pristatymas – prisijungti prie jo bus galima trečiadienį, birželio 9 d., 15 val. „Microsoft Teams“ platformoje.

„Žmonės prašo neviešinti jų pavardžių, nes šeimose iki šiol tvyro baimė. Atleiskit, ko bijoma dabar? Juk mes ne okupuotoje šalyje gyvename. Aną baimę, kad naktį iš miško ateis ginkluoti vyrai ir nežinia kuo tas jų vizitas užsibaigs, ir aš prisimenu. Ta baimė mūsų šeimai baigėsi tremtimi. Apie šių dienų baimę man aiškiai pasakė moteris, kurios tėvai buvo nužudyti, kai ji po stalu lakstė: „Nieko aš jums nepasakosiu, jūs parašysit, ir mano vaikai liks be darbo. O jie valdžios kabinetuose sėdi.“ Panašių žodžių prisiklausiau sočiai“, – atvirai sako romano „Pašiaušti slenksčiai“ autorius Rimantas Greičius. Tai jau septintoji buvusio pedagogo, žurnalisto knyga, kurią galima rasti ir Gargždų knygyne. Rašytojas R. Greičius, anksčiau dirbęs įvairiuose Lietuvos regionuose, sugrįžo gyvenimo saulėlydžio pasitikti Klaipėdos rajone, o šiandien savo įžvalgomis dalijasi su „Bangos“ skaitytojais.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido antrą (pataisytą) partizano, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus, Laisvės premijos laureato Jono Kadžionio-Bėdos knygos „Per skausmo pelkes“ laidą. Pirmoji laida buvo išleista pernai, ji išpirkta per 3 mėnesius.

„Atėjo ir mano eilė (...). Mane nuvedė į mažytį kambarį, išrengė nuogai, rūbus išnešė ir, užlaipinę ant taburetės, liepė daryti pritūpimus – pasilenkę žiūrėjo į ten, kur niekados niekas nežiūri... Aš ne pirmą sykį buvau areštuotas, tardomas lenkų, bet čia man buvo naujiena... Palaikytas nuogas, gavau rūbus ir buvau nuvestas į kupė,“ – tokia į atmintį įsirėžusia persodinimo iš vieno traukino į kitą Molodečno (Baltarusija) stotyje scena dalinasi suimtasis, keliavęs viename kupė kartu su į mirtį vežtu Kazimieru Skuču. Šį ir kitus liudijimus į vieną pasakojimą surinko išduoto Lietuvos ministrų kabineto nario dukterėčia, žurnalistė Virginija Skučaitė, kurios knygą „Traukinio į mirtį pėdsakais: Kazimieras Skučas istorijos akivaruose“ išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Liko beveik nepastebėtas prieš porą metų Kelmės kraštietės geografijos mokslų daktarės Ievos Švarcaitės parengtas ir VŠĮ „Grunto valdymo technologijos“ išleistas „Dešimtkalbis gamtinės geografijos terminų žodynas“ ( 2019 m., 287 psl. ). O tai yra pirmasis tokio pobūdžio žodynas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Prieš kelias dienas pasaulį išvydo žurnalisto, poeto, dailininko Jono Jackevičiaus poezijos ir abstrakčios tapybos knyga „Kokteilis iš spinduliuotės“. Beje, šią puikaus dizaino knygą išleido „Trijų žvaigždučių“ leidykla, kurios direktorius taip pat mūsų kolega, žinomas žurnalistas ir poetas Jeronimas Laucius. Jonas Jackevičius žinomas kūrėjas Lietuvos meno padangėje - dailininkas, rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys, turintis valstybės pripažintą meno kūrėjo statusą. Meno bendruomenei bene labiausiai žinomas kaip šiuolaikiškos modernios poezijos atstovas, išleidęs jau devintąją poezijos knygą, o taip pat surengęs dailės darbų parodų, kuriose vyrauja abstrakti tapyba.

Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė, „Tremtinio“ ir kitų laikraščių bendradarbė, buvusi ilgametė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pakruojo tarybos pirmininkė Zita Buržaitė-Vėžienė savo knygos „Saulėlydžio aura“ (2020) įvade taip rašo: „Žmogaus gyvenimo saulėlydis, kaip ir gamtoje vykstantis, turi įvairių nuostabiausių spalvų ir atspalvių. Kuo saulelė arčiau horizonto, tuo daugiau šešėlių, pagaliau ir jie išnyksta. Taip ir su žmogaus gyvenimu [...] Tokios nuotaikos vyrauja ir šios knygos eilėraščiuose. Pasidžiaugiama gyvenimo darna ir grožiu, šiek tiek pasišaipoma iš savęs, paliūdima dėl palaipsniui nykstančio kelio bei vis mažėjančio draugų rato...“

Leidykla „Kamonada“ išleido naują knygą – poezijos rinktinę „Skirtingi“. Knygos rengėjas – 2019 m. geriausios poezijos knygos („Alyvmedžiai“, leidykla „Kauko laiptai“) laureatas, poetas ir publicistas Vytautas Kaziela.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras ką tik išleido žinomo istoriko Alfonso Eidinto knygą „Lietuva ir masinė išeivystė 1868–2020 metais“. Knygą gražiai apipavidalino dailininkas Albertas Broga.

Neseniai iš spaudos išėjo žurnalisto ir rašytojo Jono Laurinavičiaus knyga „Ąžuolai žalieji“. Ne romanas ir ne kokia beletristika. Paantraštė byloja: „Žmonės. Knygos. Atsiminimai“. Taigi vyrauja fakto dimensija, o dėmesys nukreiptas į iškilias, plačiai žinomas asmenybes - Juozą Tumą Vaižgantą, Antaną Vienažindį, Salomėją Nėrį, Joną Aistį, Paulių Širvį, Sigitą Gedą, Joną Laucę, kitus. Tūlas skaitytojas gali ir skeptiškai šyptelti: juk rašyta, išrašyta ir perrašyta! Tai ką dar?.. Ir vis dėlto - skaityti įdomu.

Datos ir įvykiai kartais sutampa visiškai atsitiktinai. Taip ir šį kartą. Kovo 5 d. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės surengė naujos dviejų tomų knygos „Tautinių mažumų teisinis reglamentavimas“ nuotolinį pristatymą. O prieš trejus metus kovo 5–9 d. Lietuvoje viešėjo Europos Tarybos Patariamojo komiteto ekspertų grupė. Kovo 7 d. Trakuose ekspertai buvo susitikę su įvairaus amžiaus karaimų bendruomenės atstovais, domėjosi, kaip vykdoma prieš 20 metų įsigaliojusi Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido paskutinę knygą – vardyną, skirtą Lietuvos gyventojams, nukentėjusiems nuo Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino režimo. Ši 576 puslapių apimties knyga – tai daugiau kaip 30 metų rengiamo tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ (toliau – Vardynas) V tomo antroji dalis.

Žinomas Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas ir Vilniaus skyriaus pirmininkas Tomas Tomilinas išleido savo pirmą autorinę knygą – „Knyga ne vaikams. 9 mitai apie gyvenimą tarp karnavalo ir pasninko“. Kaip teigia knygos autorius, „tai kuklus indėlis į Lietuvos suaugusiųjų politinį švietimą, šiuolaikinės Lietuvos politikos mitų, stereotipų analizę, kurie mums trukdo kurti tikrąją gerovės valstybę“.

„Baltų lankų“ leidykla išleido politikos mokslų daktaro Mažvydo Jastramskio knygą „Mums reikia vado?“. Joje 304 puslapiuose aprašoma Prezidento institucija, jos kaita nuo Vytauto Landsbergio iki Gitano Nausėdos. „Matau ženklų, kad ir patys lietuviai gal tiksliai nežino, kokių vis dėlto galių iš to prezidento nori. Kartais, kai prezidentai elgiasi ryžtingai, pasitikėjimas jais apskritai smunka. Todėl knygos pavadinime – ne teiginys, o klausimas“, – sako knygos autorius.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido dr. Dariaus Juodžio knygą „Prasiveržti pro geležinę uždangą (Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS)”. Tai pirmas išsamesnis leidinys, dokumentaliai nagrinėjantis iki šiol tik probėgšmais istorikų paliestą temą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido knygą „Sibiro madona“, sudarytą autentiškų tremtinių liudijimų pagrindu (sudarytoja – Birutė Panumienė). Per vienos nedidelės tremties vietos – miško kirtimo punkto Korbiko (Krasnojarsko kr.) – prizmę atspindima daugumos ištremtų ir įkalintų Lietuvos žmonių jausena.