Kitu kampu

Gresiant milžiniškoms baudoms už gegužės 25 d. įsigaliosiančio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų nevykdymą, įmonės susirūpino gauti tinkamą asmenų sutikimą, kad jiems būtų siunčiami elektroninės tiesioginės rinkodaros pranešimai, įskaitant ir naujienlaiškius. Gali būti, kad sutikimai, gauti iki Reglamento įsigaliojimo, neatitiks sugriežtintų naujojo Reglamento reikalavimų, tačiau bandant gauti tokius sutikimus taip pat rizikuojama gauti baudą.

Europos transliuotojų sąjungos (EBU) atstovai teigia, kad Seimo valdančiųjų inicijuotas parlamentinis LRT veiklos ir finansų tyrimas gali pakenkti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui. Reaguodami į politikų siekį ištirti finansinę ir ūkinę LRT veiklą, Vilniuje viešintys EBU ryšių su šalimis narėmis skyriaus vadovė Radka Bačeva ir EBU konsultantas Borisas Bergantas trečiadienį susitiko su Seimo kultūros komiteto ir LRT tarybos nariais.

Europos medžio konkurse 2018 dalyvauja tik dvi spygliuočių rūšys - mamutmedžių grupė iš Bulgarijos ir mūsų Raganų eglė. Palaikykime rinkimuose išskirtinį Lietuvos medį. Jam, nedidelės šalies medžiui, mūsų palaikymo labai reikia. Balsuoti galima internetu per Lietuvos arboristikos centro svetainę www.arboristai.lt naudojantis asmeniniu elektroniniu paštu, pasirinkus du labiausiai patikusius medžius – tokios Europos metų medžio konkurso taisyklės. Balsavimas vyks iki š. m. vasario 28 d.,

Vartau dar nuo laiko nepageltusius popieriaus lapus Lietuvos naujajame archyve. Tai susiję su buvusiu (jau senokai - tik buvusiu!) Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (TMID). Atkreipiu dėmesį į jo nuostatus, kuriuose sakoma, kad ,,svarbiausieji Tautinių mažumų ir išeivijos departamento uždaviniai yra: formuoti ir įgyvendinti valstybinę tautinių santykių darnumo politiką, laiduojančią Lietuvos Respublikos gyventojų, priklausančių tautinėms mažumoms, ir Rytų Lietuvos lietuvių teisėtų interesų ir poreikių tenkinimą, tautinio tapatumo saugojimą, taip pat sudarančią sąlygas jiems visapusiškai dalyvauti šalies visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, ugdyti jų pilietiškumą, toleranciją, nepakantumą tautinės nesantaikos kurstymui; formuoti ir įgyvendinti valstybinę ryšių su užsienyje gyvenančiais lietuviais ir išeiviais iš Lietuvos politiką, siekiant panaudoti šiuos ryšius lietuvių išeivijos, Lietuvos valstybės ir visuomenės interesams“. Visa tai vyko iki 2010 m. sausio 1 d.

Jau grįžo „Power Partyzone“ vakarėlių ciklas. Renginiai visada vyks paskutinį mėnesio savaitgalį „Mojo Lounge“ Vilnius klube. Nuo šiol kartą per mėnesį visų klubinėtojų laukia stipri, šviesi ir visiškai elektrinė „Power Partyzone“ muzikos dozė su geriausiais radijo stoties „Power Hit Radio“ didžėjais ir puikia nuotaika.

Gėlę tarsi galėtume laikyti lietuviška, nes ji čia gerai tarpsta, ilgai žydi, nors spalva daugiau Europos Sąjungai ar slavams tinka. Jei jau neužmirštuolę norime pamerkti į vazą ar dovanoti, tai imame puokštę. Iš tikrųjų po vieną neužmirštuolę nedovanojame, todėl ir jos žiedelio mūsų tautiniuose raštuose nėra, iki 2014 tokio simbolio niekur nevartojome.

Kijeve, Lietuvos Respublikos ambasadoje įvyko Ukrainos lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavimas. Gausiai susirinkusius sveikino Lietuvos Respublikos ambasadorius Ukrainoje Jo Ekscelencija Marius Janukonis, sakydamas, kad „susirinkta pasidalinti patirtimi, išgirsti, ko tikimasi ateityje, bendraujant su ambasada ir tarpusavyje“, priminė artėjančio Lietuvos šimtmečio reikšmę, trumpai kalbėjo apie rengiamą nacionalinę ekspediciją Dniepro upe, sustojant ties lietuviams brangiomis vietomis.

Siekdami atkreipti Lietuvos vadovų dėmesį į Lietuvai tenkantį demografinį – senėjančios visuomenės – iššūkį ir paskatinti glaudesnį įvairių valstybės valdymo institucijų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą, aktyvūs visuomenininkai – tarp jų Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) rektorė dr. Zita Žebrauskienė, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui įteikė „Sidabrinės bangos deklaraciją“.

Toliau vyksta pasirengimas įgyvendinti projektą „Amžius bėra kliūtis“ („Age is not an obstacle"). Jį finansiškai remia Šiaurės šalių Ministrų taryba. Projekto partneriai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos pensininkų organizacijų praėjusį rugpjūtį buvo susirinkę Rygoje ir aptarė svarbius programų sudarymo bei įgyvendinimo etapus. Antrasis susitikimas surengtas gruodžio antrąją savaitę Vilniuje, viešbučio „Europa City“ konferencijų salėje.

Nors Lietuvoje prezidento rinkimai dar už kalnų, politologai, žurnalistai ir apklausų organizatoriai jau darbuojasi, rikiuodami potencialių kandidatų reitingus neatsižvelgdami į socialinę ir politinę rinkėjų psichologiją. Lietuvos rinkėjai visada ieškojo gelbėtojo, bet jie jau nėra avių banda.

Kalėdinis stebuklas ir yra ypatingas tuo, kad jis pirmiausia įvyksta tam, kuris jį stengiasi padaryti. Su artėjančiom Kalėdom!

Kolega Apolinaras Juodpusis atsiuntė LŽS svetainei komentarą, atsiliepdamas į Vytauto Leščinsko mintis.

Apie kokią „partizanų kalvelę“ Lukiškių aikštėje galima kalbėti, kai prie tos pagal „laimėjusį“ projektą planuojamos kalvos tik prišlieta keista tvora? Juk čia visiškai nieko partizaniška nebus: nei jokių partizanų pavardžių, nei bent žodžiu užsiminta apie miško brolių kovas ir likimus. Nieko. Trumpai sakant, šio projekto reikia atsisakyti. Nes tai ne joks memorialas. Geriausiu atveju – primityvi „instaliacija“ be jokio turinio. Tiesiog visai neblogai sutvarkytos aikštės tyčinis sudarkymas, rafinuotas vandalizmas. Kita vertus, taip pat neaišku, ar kas nors iš mūsiškių skulptorių įstengtų deramai pavaizduoti Vytį. Juk, kaip galima spręsti iš įvairių pavyzdžių, niekam nepavyksta sukurti gerą žirgo skulptūrą. O ant kokio kuino užsodinti kilnų raitelį būtų tiesiog donkichotiškas triukas.

Geltonas autobusiukas sustojo Smetonos g. Vilniuje, prie namo, pažymėto 6-uoju numeriu. Čia beveik prieš du dešimtmečius įkurta (2000 m. kovo 7 d.) sėkmingai veikia radijo stotis ,,Žinių radijas”. Į šią radijo stotį pagal anksčiau numatytą programą, siekdami įtvirtinti teorines žinias, atvyko Lentvario pradinės mokyklos Jaunųjų žurnalistų būrelio nariai.

Mūsų kolega Rolandas Vizgirda apsiuntė LŽS svetainei įvairių Lietuvos ir Rusijos rodiklių palyginimus. Čia iškalbingas yra spaudos ir žodžio laisvės indeksų skirtumas.