Dialogai apie žiniasklaidą

Smurtas artimoje aplinkoje yra kompleksiška problema, kurios mastai visuomenėje dar nėra tinkamai suvokiami. Tačiau žiniasklaidos teikiama informacija daro didelį poveikį ir esamą padėtį gali pakeisti.

Smurtas artimoje aplinkoje yra kompleksiška problema, kurios mastai visuomenėje dar nėra tinkamai suvokiami. Tačiau žiniasklaidos teikiama informacija daro didelį poveikį ir esamą padėtį gali pakeisti.

2018 m. kovo 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas paskelbė įsakymą dėl Kauno miesto savivaldybės informacijos pateikimo visuomenei tvarkos aprašo patvirtinimo. Ką apie tai mano Kauno žurnalistai?

Kviečiame į knygos „Šiuolaikinės medijos ir informacija: požeminiai garažai Google karalystėje“ pristatymą. Reginyje dalyvaus knygos autoriai: Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai dr. Vincas Grigas, doc. Andrius Šuminas, doc. Arūnas Gudinavičius ir dr. Modestas Grigaliūnas. Renginys vyks vasario 8 d. 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) V a. meno erdvėje.

Aną dieną itin sudomino Lietuvos žurnalistų sąjungos svetainėje esantis kvietimas į diskusiją Kiek žurnalistikos yra likę Lietuvos žiniasklaidoje? Intriguojanti tema. Jau mažiausiai prieš dešimtį metų mūsų visuomenei buvo aktualus šis reikalas. Ypač pastaraisiais metais. Kai spauda ėmė nykti nuo nepakeliamų mokesčių ir kitų priežasčių. Kai daugelis spausdinių, interneto laikraščių tapo ne visuomenės informuotoja, o tam tikros nuomonės formuotoja.

LŽS Vilniaus skyriaus kasmetinio, nuo 2004 m. organizuojamo „Taikliausio šūvio“ konkurso laureatu šiemet pripažintas Šakių rajono „Laikraštis „Valsčius“. Kuklus prizas – suvenyrinė kulka įteikta laikraščio vyriausiajai redaktorei ir leidėjai Giedrimei Didžiapetrienei už ryžtingas pastangas nepasiduoti rajono politikų ir verslo atstovų spaudimui, grumtis dėl spaudos laisvės.

Tebesitęsiant laikraščių ir žurnalų prenumeratai norisi priminti faktą – didžiausio, kone 30 000 tiražo laikraščiu 20 metų yra „Vakarų Lietuva“, su septyniais Vakarų Lietuvos rajonų laikraščiais platinamas priedas. Apie šį unikalų reiškinį ir rajonų laikraščių kooperaciją kalbėjomės su Nacionalinės rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacijos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga" vyriausiąja redaktore Vilija Butkuviene. Kalbino Daiva Červokienė,

Žurnalistasir poetas Alvydas Valenta, jau ketvirtį amžiaus dirbantis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos žurnalo „Mūsų žodis“ redakcijoje, šiemet išleido knygą „Prikelti atmintį: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga 1996-2015 m.“. Penkias poezijos knygas ir romaną išleidęs kolega sudarė keletą knygų akliesiems aktualiomis temomis. Paskutinioji, kuri yra enciklopedinis leidinys, stebina netradiciniu pasakojimo būdu, faktografijos ir emocionalumo derme, parodytu tų metų įvykiuose dalyvaujančiu žmogumi, puikiomis nuotraukomis. Tad su A. Valenta nutarėme pasvarstyti, ar galima įdomiai parašyti organizacijos metraštį, kokie iššūkiai kyla ėmusis tokios užduoties, kokie iššūkiai laukia žurnalistų.

Neseniai pradėjo veiklą Airijos lietuviams skirta internetinė naujienų svetainė „Airijos Diena“ – www.adiena.lt

Karaliaučiaus krašto mylėtojų laikraštyje (taip skelbia paantraštė) “Donelaičio žemė” (redaktorius Steponas Lukoševičius) apstu rašinių iš Karaliaučiaus krašto istorijos, kultūros. “Naujasis varpas” (redaktorius Sigitas Šamborskis) aprašo Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės, atskirų jos draugijų gyvenimą, žvilgsniu nukrypsta ir į Lietuvą.

Kolega Alfonsas Kairys domisi ką Baltarusijos, Latvijos ir Ukrainos lietuviai skaitė lietuviškai, ir ar ką nors skaito dabar?

Ką skaito Rytų kraštų lietuviai išeiviai? Tuo domėjausi, dirbdamas Tautinių mažumų ir išeivijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vienas pagrindinių šios institucijos prioritetų - parama lietuviškai spaudai. Skiriamos lėšos nebuvo didelės, tačiau pridėjus lietuvių bendruomenių surinktus „pinigėlius“, leisti nors ir nedidelės apimties (o kai kur ir visai solidžios apimties, pvz., Maskvoje leidžiamas žurnalas „Moscovia“) galima buvo.

Daugelis pilietiškų žurnalistų tarytum pabudo iš priverstinio letargo ir įpuolė į Atgimimo permainų sūkurį. Aš - taip pat.Kaip pakvaišę skubėjome iš vieno įvykio į kitą, nešdami laisvės žodį skaitytojams.

Jūsų klausime užkoduota, kad „žurnalistika kito tiesiog jūsų akyse“. Tikra tiesa, kad kito, tik labai netolygiai. Nukrito vienpusiški ideologiniai pančiai, bet nunyko ir tokie žanrai, kaip apybraiža, korespondencija, feljetonas. Įsigalėjo rašiniai su pradžia, bet be pabaigos, ypač pokalbio (interviu) žanras, kai galima rašinį nutraukti bet kurioje vietoje, nes jis neturi stuburo, tai yra – aiškios kompozicijos su įžanga, dėstymu, pabaiga.

LŽS Tarybos narys, LŽS Vilniaus skyriaus narys Viktoras Denisenko šių metų vasario mėnesį apgynė mokslinę disertaciją tema „Rusijos periodinės spaudos požiūris į Baltijos šalis geopolitinių pokyčių kontekste (1991–2009)“, išanalizavęs to laikotarpio populiariausius Rusijos periodinės spaudos leidinius („Argumenty į fakty“, „Komsomolskaja pravda“ ir „Izvestija). Kolegos, kuriam vadovavo Žurnalistikos instituto prof. dr. Žygintas Pečiulis, tyrimas rodo, kaip kito Rusijos požiūris į Baltijos šalis. Autorius priėjo išvados, kad į Baltijos šalis periodinė Rusijos spauda žvelgia kaip į geopolitiškai vientisą regioną, atskiros Lietuvos, Latvijos ir Estijos temos pateikiamos kaip integralios vaizdinio dalys. Rusijos periodinėje spaudoje Baltijos šalių aktualijoms skiriamas nuolatinis dėmesys, bet kompleksiškai formuojamas negatyvus požiūris į šį regioną.