Dialogai apie žiniasklaidą

Britų „Slavonic and East European Studies“ asociacija, viena didžiausių ir gerbiamiausių šios srities organizacijų, ką tik pranešė, kad naujausia Neringos Klumbytės knyga „Autoritarinis juokas. Politinis humoras ir sovietinė distopija Lietuvoje“, kurioje analizuojamos žurnalo „Šluota“ įkūrimo, cenzūros, satyrinio teisingumo ir meninio pasipriešinimo režimui temos“, gavo metų Moterų forumo knygos premiją.

Technologinės naujovės keičia medijų panoramą, komunikavimo ir informacijos kūrimo ir naudojimo būdus. O dabar ir dirbtinis intelektas radikaliai keičia ne tik komunikavimą ir informavimą, bet ir tam tikrus pilietinio sugyvenimo pagrindus. Tačiau kai kurie principai, tarsi orientuojančios žvaigždės, padeda nenukrypti nuo teisingo kelio, pažymėjo popiežius Italijos katalikų televizijos ir radijo vadovams ir darbuotojams audiencijoje pirmadienį, sausio 29 d.

Pirmadienį, sausio 22 d., popiežius Pranciškus susitiko su Vatikane akredituotais tarptautinės žiniasklaidos atstovais. Popiežius jiems padėkojo už tai, ką jie rašo ir skelbia, taip pat už atkaklumą ir kantrybę diena iš dienos sekant žinias iš Šventojo Sosto ir Bažnyčios, pasakojant apie instituciją, kuri pranoksta „čia ir dabar“.

Apie lietuvių kalbos problemas skaitytojas dalijasi mintimis: Nesu abejingas dabartinei lietuvių kalbos būklei, remdamasis surinktais pavyzdžiais ("auksinėmis mintimis"), pats kai ką esu rašęs, bet labai dažnai apima neviltis: kiek berašytum, bekalbėtum, o tie kalbos šiukšlintojai, tie lietuvių kalbos modernintojai neskaito, negirdi, neklauso...

Kartais manęs lyg ir paklausia: išleidai keletą eilėraščių rinkinių, rašai dainas, o tavo žurnalistinėje kraitelėje tiek daug temų apie automobilius? Gal šiandien proga apie tai pasakyti.

Pažiūrėkite šiandien ,,Kauno dienos“ laikraščio metriką ir pamatysite triskart įrašytą Vaidos Milkovos pavardę. Iki šiol buvusi ir likusi teminio puslapio ,,Lietuva“, taip pat priedo ,,Sveikata“ redaktorė, patvirtinta ir laikraščio vyr. redaktoriaus pavaduotoja.

– Prisipažinsiu, kai man paskambino iš prezidentūros ir paklausė, ar sutinku priimti apdovanojimą, pirmiausia prabėgo mintis, kad arba kažkas suklydo, arba juokauja. Man tai buvo visiškai netikėta. Tačiau kai išgirdau, už ką esu apdovanojamas, apsidžiaugiau, kad tai yra vertinama. Regionai ir jų gyventojai yra įdomūs man kaip žmogui, taip pat matau, kad jie yra įdomūs klausytojams bei žiūrovams, o apdovanojimas yra kaip vyšnia ant torto – parodo, kad tai yra ne tik įdomu, bet ir svarbu.

Artėja gegužės 7 diena, kai minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, kuri mums primena ne tik rusų carinės valdžios represijas prieš lietuvių kalbą, raštą ir laisvą žodį, bet ir tampa gera proga pasvarstyti dabartinės žurnalistikos padėtį bei jos veiksmingosios atšakos žiniasklaidos skaudulius.

Žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“ atliko regioninės ir rajoninės žiniasklaidos analizę ir aptiko, kad iš plataus spektro su lyčių lygybe susijusių klausimų šalies rajonuose daugiausiai gvildenamos nedarbo, bedarbystės bei užimtumo temos. Nuo 2022 metų pradžios iki dabar šiomis temomis regioninėje ir rajoninėje žiniasklaidoje buvo rašyta 91,82 tūkst. straipsnių. Mažiausiai dėmesio žiniasklaidoje atkreipiama į moterų skurdo problemą (tik 144 straipsniai) bei tėvystės atostogų temą (1042 straipsniai).

Kolega Česlovas Iškauskas LŽS svetainėje www.lzs.lt pradeda savaitės komentarus aktualiomis su žiniasklaida susijusiomis temomis.

"Su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docente, Medijų tarybos nare dr. Jolanta Mažyle apie informacinius karus ir kiekvienam piliečiui būtiną kritinį mąstymą kalbėjomės, kai ji lankėsi Mažeikiuose – pristatė ką tik išleistą mūsų kraštiečio, žurnalisto ir JAV lietuvių laikraščio „Dirva“ redaktoriaus Vytauto Gedgaudo knygą", - sako "Santarvės" korespondentė Karolina Balčiūnaitė.

Lietuvos žurnalistika praturtėjo: pasaulį išvydo žinomo žurnalisto, žurnalistikos tyrėjo, profesoriaus Vyto Urbono monografija „Susitikimai gyvenimo kelio vingiuose“.

Kadangi ketvertą dešimtmečių buvau vienaip ar kitaip susijęs su Lietuvos radiju ir televizija, tai nuolat rūpi, kas ir kaip vyksta šiame didžiausiame mūsų profesiniame lauke.

„Nuo šių metų vasario 24-osios turbūt daugelis ėmėme kvestionuoti savo vaidmenį bei atsakomybes esant šioms aplinkybėms. Kai kurie iš mūsų savo namuose priėmėme karo pabėgėlius, kiti prisidėjome finansinėmis aukomis. Manau, jog gebėjimas prisiimti asmeninę atsakomybę už savo veiksmus, tuo pat metu išsaugant kolektyvinę tapatybę ir yra atsakymas, kaip sukurti geresnę ateitį ir bendrystę Europoje“, – teigia į Kauną atvykusi prancūzų žurnalistė, buvusi „Le Monde“ vyriausioji redaktorė ir „The Guardian“ redaktorių kolegijos narė Natalie Nougayrede.

Kviečiame Lietuvos žurnalistus, Visagino ir aplinkinių rajonų gyventojus susitikti „Žurnalistų pusryčių“ mokymų ir seminarų ciklo renginyje, kuris vyks rugpjūčio 23 d., antradienį, Visagino viešojoje bibliotekoje (Taikos pr. 52). Susitikimo metu kartu aptarsime ir diskutuosime šiandien ypač aktualiais klausimais: