2021 m. balandžio 22 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistas irgi žmogus

*print*

Archyvas

 

2021-03-08Antanas Anskaitis: „Galvojau, geras žurnalistas turi rašyti feljetonus“ (1)

Vasarą miegodavau klėtelėje, kurios sienas tėtis buvo išklijavęs „Ūkininko patarėjo“ puslapiais. Pramokęs skaityti, griebiausi klėtelės sienų, ypač domino piešiniai, įvairūs paveiksliukai. Taigi galiu sakyti, tos sienos atskleidė pasaulį, sudomino žurnalistika. Pilviškių progimnazijoje tapau mokyklos sienlaikraščio redaktoriumi. Apie mokyklos gyvenimą, gimtojo kaimo naujoves bandžiau rašyti į rajono, respublikinius laikraščius. Neatsidžiaugiau, 1948 m. birželio 20 d. pamatęs išspausdintą „Tiesoje“, skyrelyje „Trumpai“ savo pirmą „kūrinį“.

2021-03-02Juozas Stasinas: MOČIUTĖS ASTROS arba MANO DRAUGĖ „ASTRA...“ (16)

Ankstų šeštadieno rytą 10 val. 08 min., kaip buvo prieš gerą savaitę nurodyta mobiliu telefonu iš poliklinikos, sustiprinęs savo organizmą žmonos paruoštais pusryčiais, išskubėjau į Centro polikliniką. Čia mane pasitiko kaip gėlės močiutės darželyje medikės, visos baltai pasidabinusios, viena už kitą malonesnės, viena už kitą rūpestingesnės ir nulydėjo nuo pat durų iki procedūrinio kabineto. Viena gražuolė paprašė asmens dokumento, kita – aiškino ir aiškino apie „Astrą“, trečia – net nepajutau kaip tą „Astros“ skystimą sušvirkštė į mano kūną.

2021-03-01Edita Mildažytė: „Jei norisi pykti – pykim, o jei – žliumbti, tai ir žliumbkim!“

Viena ryškiausių televizijos laidų kūrėjų ir vedėjų Edita Mildažytė vasario 28 dieną paminėjo 55-ąjį gimtadienį. „Kita mano stotelė – šešiasdešimt. Nuotaika labai gera, lėtai, bet užtikrintai judame dugno link“, – šypsosi Edita Mildažytė, perfrazavusi rusišką posakį. Gimtadieninėmis mintimis Edita pasidalijo su portalu Žmonės.lt.

2021-02-22Povilas Sigitas Krivickas: Kol sukasi žurnalistinio gyvenimo ratas  (8)

Per koronaviruso pandemiją kaip niekad išryškėjo medikų pasiaukojamo darbo svarba. Tačiau niekur nedingo ir kitos ligos. Todėl būtina gerbti bei deramai vertinti tuos, kas ateina į pagalbą žmonėms sunkią ir lemiamą minutę. Tai ypač akivaizdu, kai ligos antpuolį tenka pajusti savo kailiu.

2021-01-19Feliksas Marcinkus: žurnalistas, fotografas, menininkas (1)

Feliksas Marcinkus buvo ne tik menininkas, rašytojas, tapytojas ir karpinių kūrėjas, fotografas ir žurnalistas (priklausė Lietuvos žurnalistų sąjungai), bet ir gražiausių sodybų Lietuvoje puoselėtojas, pats dvidešimt metų sklype netoli Vilniaus kruopščiai kūręs daugiau kaip šimto sumedėjusių augalų dendrologinę kolekciją, svajojęs ją įdėti į penktąją „Gražiausių Lietuvos sodybų ir sodų“ knygą, o po to – atsidėti kitiems darbams.

2021-01-07Vladas Leipus: „Universitete buvome trečioji žurnalistų laida“ (1)

Universitete buvome trečioji žurnalistų laida. Baigus studijas, mane paskyrė dirbti į gimtąją Uteną. Keletą metų buvau rajono laikraščio redaktoriaus pavaduotoju. Kartu dirbo ir kurso absolventė Stefa Pupelytė. Vėliau išplaukiau į platesnius vandenis. Buvo numatyta mane siųsti į Raseinius dirbti laikraščio redaktoriumi

2021-01-02Vytautas Valentinas Česnulis: „Vadina mane Varėnos krašto metraštininku“ (4)

Įlindau į archyvus. Iš juose surinktos medžiagos atsirado daugiausia gimtojo Varėnos krašto istoriją atspindinčios knygos ir knygelės.

2020-12-23Gediminas Jokūbaitis: Išskirtinės fotografijos persikelia į virtualią erdvę (1)

Šakių krašto gyvenimo pasakojimas fotografijomis – taip galima pavadinti visą fotografo Gedimino Jokūbaičio gyvenimą. Gediminą gerai pažįsta daugelis rajono žmonių, o ir jis puikiai pažįsta daugelį rajono gyventojų, kuriuos yra nufotografavęs ar nufilmavęs. Šiandien socialiniuose tinkluose kone kasdien Gediminas publikuoja nuotraukas – tikrą mūsų krašto istoriją. Pakalbintas fotografas sako, kad tarsi nori atiduoti duoklę žmonėms.

2020-12-21Alfonsas Čepauskas: kviesdavo Lietuvoje leidžiami pagrindiniai žurnalai (1)

Beveik prieš šešiasdešimt metų, baigęs taikomosios dailės mokslus Kaune, senu motoroleriu „Viatka“ atvažiavau į Vilnių ir pradėjau naują gyvenimo etapą „Mokslo ir technikos“ žurnalo redakcijoje meno redaktoriaus pareigose. Buvau energingas ir veržlus. Buvo malonu, kad mano pieštuku išbraižyti žurnalo maketai, nupieštos iliustracijos, viršeliai, reklamos apsigyvendavo žurnalų puslapiuose ir tūkstančiais egzempliorių keliaudavo į skaitytojų namus. Atsivėrė ir platesni kūrybos vartai, mezgėsi pažintys. Tuo laikotarpiu Lietuvoje leidžiami pagrindiniai žurnalai – „Švyturys“, „Jaunimo gretos“, „Moksleivis“ ir kiti – vis pakviesdavo iliustruoti

2020-11-18Antanas Stasiukaitis: žurnalisto profesiją rinkosi tvirtai apsisprendęs (2)

Antanas skaudžiai išgyveno 1990-ųjų įvykius Vilniuje. Ginkluoti sovietų desantininkai tuomet įsiveržė į Spaudos rūmus ir, grasindami susidorojimu, išvarė lauk ten dirbusius žurnalistus, spaustuvininkus. Kartu su kitų redakcijų darbuotojais Antanas rengė specialų laikraščio numerį (atspausdintą Panevėžyje) apie okupantų siautėjimą.

2020-11-17Apolinaras Juodpusis: Miniatiūros iš natūros

Šį kartą kolega Apolinaras Juodpusis mums atsiuntė tris miniatiūras iš natūros.

2020-11-15Jonas Paulauskas: Kaip mes išgyvenome... (1)

Kolega Jonas Paulauskas klausia Kaip mes išgyvenome... Jei buvote vaikais 60 - ais, 70 - ais ar 80 - ais metais, sunku patikėti, kaip mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Nes...

2020-10-29Jei kas save atpažins - parašykite...

"Bevartydamas senus archyvus, radau nuotaikingą studentišką kursioko Algirdo Sabaliausko nuotrauką. Joje būrelis Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės studentų - mano grupiokų. Nuotrauka daryta apie 1972 metus. Jei kas save atpažins - parašykite, - sako kolega Česlovas Iškauskas.

2020-09-18Rimantas Greičius: už tiesą daug teko kariauti  (1)

„Šviesiai žiūrėjau ir žiūriu į gyvenimą, nors už tiesą daug teko kariauti ir anais, ir šiais laikais, tad ne kartą buvau skaudžiai už nepaklusnumą valdžių muštas, – apie gyvenimą po tremties pasakojo R. Greičius. – Pensininku tapau ir su žurnalistika atsisveikinau būdamas septyniasdešimt penkerių metų, tačiau vis dar jaučiuosi esąs žurnalistas.“

2020-07-21Apolinaras Juodpusis: LIEPOS MĖNESIO MINTYS

Vasara, bet jau baigia nužydėti liepos. Buvo gražu – kai kur jų šakos linko nuo vaistingųjų žiedų. Žiniasklaidoje pasipylė pranešimų apie gausų baravykų derlių, nors tradicinė Grybų šventė Varėnoje atšaukta dėl galimo COVID-19 viruso plitimo. Pavojus turbūt šiek tiek atslūgo, nes Vilniaus gatvėse ir įprastinėmis, ir poilsio dienomis žmonių labai daug. Įvairiakalbė minia – vilniečiai, miesto svečiai ir, žinoma, turistai užplūdo ne tik senamiesčio gatves, gatveles, aikštes, skverus, klega jie susiradę pavėsį, vaišinasi, diskutuoja. Panašu, manau, ir kitur Lietuvoje.
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media