Žiniasklaida Lietuvoje

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sutiko tapti Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubo organizuojamos ekspedicijos „Filipinai ‘11 M.Šalčiui atminti" garbės globėja. Priimdama ekspedicijos iniciatorius ir dalyvius, parlamento vadovė sakė net ir pati pagalvojusi, kad gana nedaug žino apie iškilų Nepriklausomos Lietuvos veikėją Matą Šalčių.

Lietuvos žurnalistų sąjungos Taryba, kurioje visus LŽS skyrius ir klubus atstovauja 40 žurnalistų, vienbalsiai smerkia bet kokius bandymus sporto klubuose ar kitose organizacijose riboti žurnalistų teisę rinkti informaciją ar diskriminuojant juos atsisakyti teikti akreditacijas. LŽS Taryba atkreipia dėmesį, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą, draudžiama persekioti žurnalistą už paskelbtą informaciją, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai.

Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF) yra pasipiktinusi dėl Kauno „Žalgirio" krepšinio klubo sprendimo, kuris meta iššūkį šalyje galiojantiems įstatymams. Atsisakymas išduoti akreditacijas „Lietuvos ryto" dienraščio, televizijos ir interneto portalo žurnalistams prieštarauja demokratijos principams ir varžo spaudos laisvę. LSŽF gina sporto žurnalistų teises rinkti informaciją ir skleisti ją visuomenei. Raginame „Žalgirio" klubą nedelsiant atšaukti draudimą „Lietuvos ryto" grupės žurnalistams dirbti savo darbą.

Rezonansiniai įvykiai apnuogina mūsų žiniasklaidos ir žurnalistikos piktžaizdes. Informacijos paieškų ir sklaidos varžybose paminamos kitos žmogaus teisės ir laisvės, toleruojama negarbinga konkurencija, griaunamas pasitikėjimas visų žurnalistų darbu. Viešosios informacijos leidėjų ir žurnalistų siekis uždirbti iš rezonansinių įvykių, kuo ilgiau laikyti ant pavadžio žiūrovą ar skaitytoją, veda prie besaikio skandalingų istorijų eksploatavimo.

„Žiniasklaidai, kaip ir daugeliui mūsų gyvenimo reiškinių, galima reikšti nemaža priekaištų. Tačiau esama vis dėlto tikrovės aspektų, be kurių visuomenės gyvenimas būtų dar niūresnis, jeigu ne ta, tegu ir ne visai tobula, žiniasklaida,"-pastebi V.Valiušaitis. "Žiniasklaidos anatomijos" laidoje šįkart bandyta aptarti, kiek žiniasklaidos pranešimai apie galimai neskaidrų valstybės pareigūnų elgesį, piktnaudžiavimą tarnyba, lėšų švaistymą yra svarbūs politikams, atsakingiems už valstybės institucijų patikimumą, sąžiningesnę valstybės bei visuomenės sąveiką.

Žiniasklaidos holdingas „Baltic Media Alliance“ plečia savo veiklą Lietuvoje. Čia veikiančioje holdingo atstovybėje BMA Lietuva įsteigta valdyba, o jos pirmininkės pareigos patikėtos žurnalistei Jolantai Butkevičienei, vakar pranešė DELFI. Lzs.lt J.Butkevičienė sakė, jog šis jos pasirinkimas susijęs su apsisprendimu pasitraukti iš žurnalistikos. Pastaruoju metu žurnalistė bendradarbiavo kuriant ir įgyvendinant keletą aplinkosauginių ir pilietiškai svarbių projektų, svarstė ir apie galimybes užsiimti aktyvia žurnalistės veikla. Gautas pasiūlymas padėjo apsispręsti ir pasirinkti vadovės karjerą.

Etikos komisijos pirmininkas Linas Slušnys: „susitikimuose su žurnalistais ne kartą teko girdėti klausimus apie šios komisijos reikalingumą, replikas apie tai, kad trūksta „dantų įkąsti" tiems, kurie nuolatos pažeidinėja etiką. Susidaro įspūdis, jog daugelis nelabai supranta, ką mes veikiame ir kokia mūsų paskirtis".

Lzs.lt anonsuoja radijo laidą „Žiniasklaidos anatomija“, kuri Žinių radijo eteryje bus girdima rytoj 10.05 val. Šįkart laidos vedėjas Vidmantas Valiušaitis ir jo pašnekovai žvilgsnį nukreips į sveikatos apsaugą ir žiniasklaidos pateikiamą jos problematiką. Ar žurnalistai gilinasi į šioje srityje vykstančius procesus ir kelia esminius pertvarkos klausimus, ar tenkinasi daugiau paviršutiniškais dalykais ir dienos politinėmis aktualijomis? Tokie klausimai bus keliami ir atsakymų į juos ieškoma „Žiniasklaidos anatomijoje“.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezitencijos tyrimų centro iniciatyva išleistas specialus sąvadas, kuris turėtų sudominti ir besidominčiusžiniasklaidos istorija. Alberto Ruzgo parengtoje studijoje galima rasti visą informaciją apie okupacijų metais (1940–1989) rezistentų leistus periodinius leidinius. Knygos “Rezistentų pogrindiniai periodiniai leidiniai. Okupacijų metai: 1940–1989” autorius pastebi, jog daugiausia pogrindinių periodinių leidinių nepaprastai sunkiomis sąlygomis išleido Lietuvos partizanai. Jie tai darė jausdami nuolatinę mirties grėsmę.

Reklamos televizijoje, radijuje ir internete šiemet padaugėjo, tuo tarpu spaudoje – sumažėjo, tokius pastebėjimus paskelbė naujienų portalas BNS, įvertinęs bendrovės "SIC Gallup Media" atliktą tyrimą. Daugiausiai buvo "Omnitel" reklamos, antroje vietoje pagal reklamos apimtis - "Tele2", trečioje - "Procter&Gamble". Daugiausia šiemet reklamavosi mobiliojo ryšio operatoriai ir prekybos tinklai. Televizijose ir radijo stotyse reklamos šiemet, palyginti su pernai tuo pat laiku, rodyta 22,5 proc. ir 14,6 proc. daugiau. O laikraščiuose reklamos plotas sumenko 8,5 proc., žurnaluose - 7,4 proc.

Šiandien Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, duris atvers nauja skaitykla, skirta XX a. antrosios pusės Lietuvos periodikos archyvams. Gausią spaudos rinkinių kolekciją universitetui padovanojo profesorius Leonas Gudaitis, šiemet švenčiantis 75-erių metų jubiliejų. "Praėjusio amžiaus leidinius profesorius rinko ir saugojo su tikra bibliofilo aistra – šiam darbui paskirtas ne vienas dešimtmetis. Paties L. Gudaičio moksliniai interesai taip pat susiję su XX a. periodikos tyrimais,"– pasakojo VDU Lietuvių literatūros katedros vedėja doc. dr. Dalia Kuizinienė.

Rugsėjo 23-oji Lietuvoje minima kaip Žydų genocido aukų atminimo diena. Tą dieną 1943-aisiais buvo likviduotas Vilniaus getas. Praėjus jau 20 atkurtos nepriklausomybės metų tos pasekmės tebėra juntamos: lietuvių ir žydų dialogas vyksta, tačiau jis vargu ar yra toks sklandus, kokio norėtų abi pusės. Atskiras klausimas - ar tas dialogas tinkamai atspindimas žiniasklaidoje? Ar ji adekvačiai atspindi lietuvių ir žydų santykius, parodo tikrąjį šių tautų dialogo turinį, lietuvių ir žydų santykių kokybę?

„Yra žmonių, per kurių mąstymo prizmę tarsi veidrodyje atsispindi epochos veidas, jos žmonių dvasinės vertybės. Viena iš jų - televizijos laidų ciklo "Mūsų miesteliai" sumanytoja ir vedėja Nijolė Baužytė. Kai ji lankosi tuose nedideliuose miesteliuose, smarkiau plaka širdis bei aplanko dvilypis jausmas: ir džiaugsmas, ir nostalgija,“- rašoma žurnalistės G.Milkevičiūtės publikacijoje. Įdomiai ir jautriai apie kolegę N.Baužytę pasakojanti Giedrė ir skaitytojus, ir žurnalistų bendruomenę priverčia stabtelėti ir susimąstyti: juk yra ir tarp mūsų puikių asmenybių, vertų tapti nacionalinėmis vertybėmis.

Unikalia informacija ir fotografijomis išsiskiriantis "National Geographic" lietuviškai buvo pradėtas leisti 2009 m. spalį ir per metus, sociologinių tyrimų duomenimis, subūrė 90 tūkstančių skaitytojų ratą. Pirmą kartą pasauliniame žurnalo „National Geographic“ nuotraukų konkurse oficialiai kviečiami dalyvauti ir fotografijos mėgėjai iš Lietuvos. Iki lapkričio 30 d. visi norintieji galės pateikti savo darbus vienoje iš trijų kategorijų – „Žmonės“, „Vietovės" ir „Gamta". Kiekvienos kategorijos nugalėtojas bus apdovanotas 2500 JAV dolerių prizu, o jo nuotrauka bus išspausdinta tarptautiniame „National Geographic" žurnale.

Savaitraštis "Veidas", remdamasis Šveicarijos žiniasklaidos analitikų duomenimis, neseniai konstatavo, kad žiniasklaidos kokybė vis prastėja ir tolimesnė erozija beveik neišvengiama. Ir tai liečia ne vien Lietuvos, bet ir visos Europos žiniasklaidą. Radijo laidos „Žiniasklaidos anatomija“ autorius ir vedėjas Vidmantas Valiušaitis su pašnekovais šiandien mėgins surasti atsakymus, kokios to reiškinio priežastys. O kartu – ir pasidalinti savo įžvalgomis, kokios gi perspektyvos laukia lietuviškos, o drauge - ir Vakarų civilizacijos, žiniasklaidos? Ar esama svertų paveikti negatyvias tendencijas?