Žiniasklaida Lietuvoje

Lygiai prieš metus, kovo 4 d., startavo atsinaujinęs naujienų portalas LRT.lt su visiškai nauju dizainu, vartotojams patogesne struktūra, patobulinta LRT mediateka ir sustiprinta žurnalistų komanda. Skaitytojai pokyčius jau įvertino – per pastaruosius metus portalo auditorija išaugo dvigubai, o laikas, kurį vartotojas praleidžia portale, padidėjo devyniais kartais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 20 d. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį netenkinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) prašymo sankcionuoti jos 2020 m. vasario 5 d. sprendimą dėl privalomų nurodymų prieigos paslaugų teikėjams davimo ir jį patenkino.

Apdovanoti Europos Sąjungos (ES) investicijų efektyvumą Lietuvoje profesionaliausiai tyrinėjantys žurnalistai, redaktoriai bei komentatoriai. Trečius metus iš eilės šį konkursą rengia Finansų ministerija.

Anicetas Lupeika, Akmenės rajono garbės pilietis, turintis kelis kitus itin aukštus darbo bei visuomeninės veiklos įvertinimus, ką jis šiuo metu veikia, kai už nugaros jau nutolo aštuoni gyvenimo dešimtmečiai? Nustebsite: dabar jis produktyvus... internetinis žurnalistas, portalo internete „Akmenės kraštietis“ sumanytojas, vedėjas ir juodadarbis, nes visas šis darbas – ant jo pečių.

Jau 19 metus organizuojamas konkursas „Lietuvos spaudos fotografija 2020“ skelbia naują startą ir kviečia visus spaudos fotografus dalyvauti bei pateikti savo nuotraukas iki šių metų vasario 10 d. Spaudos fotografija turi sudominti tuo kas vyksta mūsų pasaulyje, atskleisti gyvenimo problemas bei įvykius, juos perteikdama subtiliais ir daugiasluoksniais vaizdais.

Atgimimo pradžioje kilnią idėją sugalvojo Kostas Fedaravičius, rajoninio „Jonavos balso“ laikraščio redaktoriaus pavaduotojas: pradėti leisti kaimui skirtą mėnesinį žurnalą „Ūkininkas“. Tai turėjo būti varpininkų 1890-1905 m. leisto to paties pavadinimo žurnalo tąsa. Sumanymą pavyko įgyvendinti. Pirmieji žurnalo numeriai pasirodė 1989-aisiais. Negano to: kolega Kostas subūrė kaimų literatūros mėgėjus į Lietuvos kaimo rašytojų sąjungą (LKRS), pats jai ėmėsi vadovauti.

Lietuvos Gamtos bičiulių asociacija už Lietuvos gamtosaugos idėjų viešinimą suteikė žurnalistui Vytautui Žeimantui Gamtosaugos žymūno vardą ir apdovanojo jį specialiu „Gamtosaugos žymūno“ ženklu. Šį apdovanojimą Vytautui Žeimantui įteikė Lietuvos Gamtos bičiulių asociacijos valdybos pirmininkas Juozas Stasinas.

Dažnai nuo Naujųjų metų žadame sau pasikeisti, pradėti sportuoti, skaityti daugiau knygų ar atsikratyti žalingų įpročių. Tačiau laikais, kai internete paliekame be galo daug pėdsakų, nuo Naujųjų metų pakeisti savo asmenybę ir pradėti viską iš naujo gali būti sudėtinga. Paieškų sistema, įvedus mūsų vardą ir pavardę, gali priminti labai senus ir nemalonius įvykius. Panašiai buvo nutikę Ispanijos piliečiui, apie kurį „Google“ rodydavo bene dešimtmečio senumo informaciją, kad jo turtas buvo parduodamas iš varžytinių dėl įsiskolinimo. Ši byla nukeliavo iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismo.

Radijo ir TV kalbą tiriantys mokslininkai teigia, kad per keletą dešimtmečių viešoji kalba pasidarė neformalesnė ir įvairesnė. Šiandien eteryje galime išgirsti spalvingesnių kasdienės kalbos žodžių, pašnekovai dažnai kreipiasi vienas į kitą vardu, žmonės kalba greičiau ir dažniau pertraukinėja vieni kitus. Keičiasi ir žurnalistų tarimas. Kitur Europoje atlikti tyrimai rodo, kad sakytinėje žiniasklaidoje mažėja konservatyvaus standarto ir plinta didmiesčiams (sostinėms) būdingi tarties variantai. O kaip yra Lietuvoje?

Seimo Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo Artūro Zeleniako kūrybiška ir inovatyvi veikla įvertinta Seimo apdovanojimu, kurį gruodžio 20 d. Seimo posėdyje įteikė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

2019 m. gruodžio 17 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimus užblokuoti dvi veidrodines interneto svetaines, kuriose yra viešai neteisėtai skelbiamas autorių teisių saugomas turinys.

„Kartais iš toliau matyti geriau“, – savo įžvalga pasidalijo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, kalbėdamas apie „Bažnyčios kronikos“ fondo vykdomą katalikiškos žiniasklaidos plėtros projektą, kuris buvo pristatytas tarptautinėje konferencijoje „Komunikacija nuo ir link žmogiškųjų paribių“.

Praėjo jau 30 metų, kai 1989 – aisiais Lietuva po daugelio metų vėl laisvai šventė Kalėdas. Tomis dienomis Lietuva buvo pasaulio dėmesio centre. Pirmą kartą VFR telekompanijos grupė transliavo per Euroviziją Piemenėlių šv. Mišias iš Vilniaus arkikatedros. Kalėdų nakties liturgijos tiesioginę transliaciją matė ne tik Lietuvos, bet ir abiejų Vokietijos valstybių, Austrijos, Šveicarijos, Olandijos, Belgijos, Prancūzijos, JAV bei Japonijos gyventojai. Kiekvienai valstybei liturginis komentaras buvo perduodamas sava kalba. Daugeliui žiūrovų tai buvo tikras stebuklas, kad jie galėjo stebėti šią transliaciją iš legendinės arkikatedros, kuri tik prieš metus buvo grąžinta tikintiesiems.

2019 m. lapkričio 27 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija organizavo apskritojo stalo diskusiją „Autorių teisių apsaugos internete iššūkiai“.

Lapkričio 14-15 dienomis Užsienio reikalų ministerijoje surengtas kasmetinis susitikimas su Lietuvos regioninės žiniasklaidos atstovais, skirtas užsienio politikos aktualijų aptarimui.