Nuomonių barometras

Prasidėjusi atvira karinė Rusijos invazija Ukrainoje sukėlė nerimą visiems. Verslams – irgi. Daugelis susidūrė su klausimais, kaip reaguoti ir komunikuoti šiomis dienomis, kokia informacija remtis ir ką daryti su jau suplanuotais veiksmais, kaip juos pritaikyti naujai realybei. „Hero Group“ priklausanti krizių komunikacijos agentūra „INK Special Projects“ pateikia pagrindines rekomendacijas ir kviečia prisidėti prie laisvos žiniasklaidos palaikymo.

VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius Dr. Egidijus Šileikis apie kai kurias LRT radijo laidas...

Imkime bebaigiančią mūsų kalboje įsišaknyti slavišką svetimybę – „anūką“. LRT ir dar kai kurie kiti televizijos kanalai svetimybei teikia pirmumą. Nors VLKK dokumentuose įrašyta – jei yra lietuvių kalba atitikmuo, svetimybė nevartojama. Nevartojama! Laidų ruošėjai gal nežino. O jų vadovai, gal mažaraščiai, kad nepajėgia patarti, pataisyti. Šitaip kalbos šiukšlės platinamos.

Politinė partija Nacionalinis susivienijimas kreipėsi į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) etikos kontrolierę Dainą Eleną Andrikienę dėl LRT eteryje laidos „Lietuva kalba“ metu tikslinei žiūrovų grupei užduoto klausimo „Ar reikėtų neskiepytų suaugusiųjų gyvenimą paversti „pragaru“ uždraudžiant viską – įskaitant lankymąsi maisto prekių parduotuvėje?“. Partijos įsitikinimu, toks klausimas prisideda prie įtampų visuomenėje ir neapykantos konkrečioms gyventojų grupėms skatinimo.

Danar informacinėje erdvėje vyksta tiesioginis karas, kuris neišvengiamai paliečia Lietuvą. Kariniu požiūriu informacinės operacijos yra funkcija, kurios paskirtis – koordinuoti informacinius veiksmus, siekiant paveikti priešo norą, supratimą ir galimybes. Šios priemonės tiesiogiai ir netiesiogiai veikia visus žmones. Tačiau didžiausią ir galingiausią informacinį karą pasauliniu mastu šiuo metu vykdo ne Rusija, bet Kinija. Taip tvirtina buvę Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Lietuvos specialiųjų pajėgų karininkai Maiklas Jonas (Michael Yon) ir Aurimas Navys.

Internete vis gausėjant neapykantą kurstančių komentarų, į pagalbą ateina dirbtinis intelektas: Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru, Europos žmogaus teisių fondu ir Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kuria įrankį, kuris padės automatizuotai identifikuoti ir pašalinti neapykantos kalbos atvejus, pavyzdžiui, naujienų portalų komentarų skiltyse.

2022 m. sausio 14 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti Seimo nario Petro Gražulio kasacinį skundą byloje pagal Andriaus Tapino ieškinį dėl jo garbės ir orumo pažeidimo.

Mažosios Lietuvos herbas turi būti išskirtinis, savo turiniu nepanašus į kitų Lietuvos valstybės ir užsienio šalių miestų ir kraštų herbus! Ir dar: Mažosios Lietuvos herbas turi reprezentuoti ne vien Klaipėdos regioną, bet ir visą Mažąją Lietuvą.

Stiprindama autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą, Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų ir papildymų projektui. Jis nustatys teisingesnes autorių teisių rinkos taisykles, padės griežčiau ginti saugomą turinį, o vartotojams atvers daugiau galimybių pasiekti kitose ES šalyse esančių transliuotojų perduodamas internetines programas.

Lietuvos žiniasklaidą reguliuojančioms institucijoms priėmus keletą sprendimų, kuriais žurnalistai kritikuojami esą pažeidę asmenų privatumo ribas, Seimas Visuomenės informavimo įstatyme suskubo taisyti viešojo asmens apibrėžimą. Šiuo metu svarstomu projektu ketinama sąvoką praplėsti ir numatyti, kad viešaisiais asmenimis taptų visi rinkimuose dalyvaujantys kandidatai.

Lietuvos žurnalistų sąjungos interneto svetainėje paskelbta informacija apie 2021 m. spalio 19 d. organizuotą Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos (NŽKA) valdybos posėdį, mane, o ir daugelį kitų žmonių, gerokai nustebino, netgi šokiravo. Tiesa, nustebino ir šokiravo tiktai tas pranešimas, jog tarp kitų klausimų buvo diskutuota, jog būtų galima organizuoti bendrą renginį kartu su Rašytojų sąjunga Kaune, tuo pačiu įteikiant ten ir Vaižganto premiją.

Š. m. gruodžio 2 d. 10.00-14:00 val. kviečiame dalyvauti arba stebėti Teisėjų tarybos ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos organizuojamą diskusiją „Privatumo ribos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento kontekste”. Renginį moderuos Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Buvusio JAV viceprezidento Huberto H. Humphrey‘aus vardu pavadintoje stažuotėje, kuri yra Fulbrighto mainų programos dalis, vienintelis iš Lietuvos dalyvavęs kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius sako, kad ši pandemija, deja, tapo puikia terpe plisti propagandai, skatinti kraštutinumus, skaldyti ir kartu silpninti visuomenę, o visi su pandemija susiję mitai yra nesėkmingos kovos su dezinformacija pasekmės. Į šią ir kitas su propaganda bei dezinformacija susijusias temas, būdus kovoti su melagienomis gilintasi tris savaites trukusioje stažuotėje.

Tai, kokioje padėtyje atsiduria Lietuva, negalėdama viešai transliuoti teisingos informacijos iš pasienio ruožo, yra nepateisinama, sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Ketvirtadienį į frakcijos posėdį pasikvietę trečiąjį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pavaduotoją Rimantą Petrauską, politikai kėlė klausimą, kodėl tarnyboje priimtas sprendimas neleisti žurnalistams dirbti pasienyje.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Edukologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkai kartu su Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacija (LSDMA) organizavo nuotolinę mokslinę konferenciją „Migracija šiandien: kaip iššūkius paversti galimybėmis?“, kur dalyvavo beveik 200 dalyvių iš pačių įvairiausių socialinių įstaigų, kurios vienaip ar kitaip įsitraukia ir tiesiogiai dalyvauja, matydami migrantų problemas be jokios cenzūros.