Nuomonių barometras

Lietuvos politinė partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą. Tokią galimybę jai suteikia įstatymo leidėjo klaidingai ir klaidinamai traktuojamos sąvokos ir toliau su Lenkija pasirašomi įvairūs dvišaliai susitarimai tautinių mažumų klausimu.

Seime prieš pristatant planuojamą urėdijų reformą surengtoje spaudos konferencijoje valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis drauge su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku kalbėjo, kad „urėdijų skaičius bus sumažintas iki 25“ ir kad reforma nebus daroma skubiai. Tai akivaizdžiausias melas.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro nariai ir kiti visuomenininkai kviečia Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę: Viešai deklaruoti, kad masinės Lietuvos gyventojų emigracijos suvaldymas ir demografinės būklės stabilizavimas yra svarbiausias valstybės valdžios prioritetas. Šį prioritetą įtvirtinti svarbiausiuose valstybės dokumentuose.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras mano, jog dėl padažnėjusių patyčių ir diskriminacijos apraiškų žiniasklaidoje pažeidėjams turėtų būti taikomos sankcijos, nustatytos Įstatyme (50 str.). Tačiau nei visuomenė, nei žmogaus teisių organizacijos apie tokias faktiškai pritaikytas sankcijas neturi jokios informacijos.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje skleidžiama nepagrįstų nuomonių apie tai, kad LRT galbūt daro pažeidimus – neva transliuoja reklamą, taip klaidingai įvardijami rėmimo pranešimai. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) netgi kreipėsi į LR Seimo Kultūros komitetą su pasiūlymu keisti LRT įstatymą – uždrausti LRT transliuoti rėmimo pranešimus.

Taip išryškėjo du šeimos sampratos skirtumai, o iš esmės dvi skirtingos pasaulėžiūros, kurioms atskleisti yra išleistas „Pozicijos“ žurnalo 4 numeris pavadinimu „Tvarumas: šeima ir valstybė“. Jame skelbiamos įvairių Lietuvos tautinių bendrijų atstovų, Europos Parlamento narių bei Seimo frakcijų atstovų nuomonės dėl santuokos ir šeimos svarbos valstybei, jų požiūriai į prigimtinę šeimą.

Neseniai rašytojas Liudvikas Jakimavičius „feisbuke“ rašė: „Neatsakinga žiniasklaida stumia Lietuvą į pilietinį konfliktą. Griovys tik gilėja, nes niekas su niekuo nenori taikytis nuo Vilniaus iki Vašingtono. Kas stovi už šito karo kurstytojų, kieno tai interesas?“ Šia ir kitomis temomis žurnalo „Pozicija“ redaktorius, LŽS narys Vytautas Budnikas kalbina filosofą, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininką Krescencijų Stoškų.

Anądien žiniasklaidininkai atrado naują rašytoją. Žodžiu, liaupsės pilsis ir iš kairės, ir - dešinės... Mažiausiai – dvejus metus. Gaudys kiekvieną tokio rašytojo ar rašytojos driokstelėjimą visuomenėje. Tokie neva talentingų autorių atradimai Lietuvoje tapo kasdienybe. Bet vėliau viskas į kasdienybę nueina. Dažniausiai atrastieji jau po poros metų išnyksta mūsų pilkame gyvenime. Ir juos mažai kas prisimena. Kas iš to, kad prirašyta daug, išleista dešimtys storų knygų?

Dabar susiduriame su agresyvia Kremliaus politika, konvencinio karinio konflikto bei naujomis – hibridinėmis, informacinėmis, kibernetinėmis – grėsmėmis. Krymo aneksija, prie Lietuvos ir kitų šalių sienų sutelkta Rusijos ginkluotė ir organizuojamos puolamojo pobūdžio pratybos, nesaugios branduolinės energetikos plėtra netoli Lietuvos – tai tik dalis iššūkių nacionaliniam saugumui. Ir svarbu, kad strategijos nuostatų vykdymą užtikrintų Vyriausybė“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas.

Geriausios metų vaikams ar suaugusiems knygos rinkimai - tikras farsas! Jau tokio konkurso pradžioje pateikiamas savotiškas akibrokštas: skaitytojams ar žiūrovams rinktis tik, pavyzdžiui, iš 5 kažkieno atrinktų knygų. Kokiais kriterijais vadovautasi atrenkant knygas, kas jas atrinko – konkurso dalyviai ir nesužino. Pasižiūriu į kažkieno konkursui atrinktas knygas – ir dažnai nejaukiai pasijuntu.

Sausio 11 dieną Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) svarstė televizijos programoje „LRT TELEVIZIJA“ sausio 6 d. transliuotą muzikinę laidą „Atspėk dainą“, kurios metu aktorė Asta Baukutė demonstravo Hitlerį šlovinantį pasveikinimo gestą.

Jau metus esu aktyvus „Linkedin“ vartotojas, deja, per juos taip ir nesuradau laiko padaryti įdomesnių įžvalgų ar apibendrinimų. Nors žinau, kad yra žmonių, kam tai įdomu. Atsiprašau, mano kaltė. Keiskimės. Kadangi pats mėgstu studijuoti panašias kitų žmonių patirtis, esu skaitęs ne vieno „Linkedin“ vartotojo pastebėjimus, nesikartosiu su patarimais. Veikiau bandysiu apžvelgti tai, kas buvo įdomu ir naudinga.

Daugelį metų prenumeruoju ir skaitau „Lietuvos rytą“. Dažniausiai pradedu nuo antro ar trečio puslapių, kur spausdinami šmaikštūs, kartais aštroki publicisto Aido Puklevičiaus, rašytojo Sigito Parulskio ir kitų autorių rašiniai. Itin patinka diplomato ir politikos analitiko Mečio Laurinkaus pastabos „Be kaukės“. Bet štai 2016 m. gruodžio 6-osios antras „Lietuvos ryto“ puslapis... pasmirdo!

Deja, 26-aisias Lietuvos nepriklausomybės metais žmonės ir vėl pasigenda teisingumo: Lietuva dar nesukūrė geros teisinės sistemos – iki šiol neturime nei teismo tarėjų instituto, nei teismuose visuomenės atstovų, todėl visuomenė negali kontroliuoti teismų. Šalies rinkimų sistema nėra demokratiška – dominuoja politinių partijų ir pažeidžiamos nepartinių asmenų teisės, piliečiai neturi realios savivaldos. Beveik trečdalis visuomenės gyvena skurde, vyrauja didžiulė socialinė atskirtis – pagal nelygybę matuojantį GINI koeficientą Lietuva lygintina su Lotynų Amerikos šalimis, todėl per tuos 26-erius Nepriklausomybės metus valstybė neteko trečdalio savo gyventojų (beveik milijono piliečių).

Gerbiamieji, Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetu maloniai kviečia dalyvauti diskusijoje „Atminties politika / „Klaidingi atminties kodai“.Diskusija vyks 2016 m. lapkričio 30 d., 18 val., Atviros Lietuvos fonde, Didžioji g. 5, Vilniuje