Žurnalistų kūryba

Vytautas Petras Vaitkus

Laikraštis „Lietuvos aidas"  (2015 12 29) paskelbė geriausius 2015 -ųjų metų žurnalistus. Tarp 8 geriausiųjų yra ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubo nariai - Alfonsas Kairys ir Vytautas Žeimantas.

LŽS Senjorų klubo pirmajam pavaduotojui Alfonsui Kairiui geriausiojo vardas suteiktas už aktualiausius straipsnius tautinių mažumų istorijos klausimais. Jis supažindino skaitytojus su kai kurių netoleruojamais romais, jų kartais vargana buitimi, nedarbu, švietimo problemomis, noru išmokti kalbėti lietuviškai. Apie tai kalba jau straipsnių pavadinimai: „Į Kirtimus, kurių nepažįstate gal būt", „Ar romai mūsų broliai? Jeigu taip...",  „Romai senojoje Lietuvos sostinėje", „Jiems rūpi ir romų ateitis", „Romai mini tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną", „Auksinio rudens auksinė šventė Kirtimų tabore", „Romų problemos Seimo salėje", „Noriu išmokti kalbą lietuvių, nes gyvenu čia" ir daug kitų.

Neabejingas autorius liko ir azerbaidžaniečiams, gyvenanties Lietuvoje. Jo dėka straipsniuose atgijo Chodžaly tragedijos vaizdai, Lietuvos azerbaidžaniečių jaunimo darbai.

Kolegos Alfonso, buvusio Tautinių mažumų ir išeiviojos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotojo, plunksnai priklauso ir lietuvių, gyvenančių toli nuo savo Tėvynės  ir kažkur vadinamų tautine mažuma, rūpesčiai ir džiaugsmai. Rusijoje: Maskvos, Jakutsko, Krasnojarsko, Vladivostoko, Voronežo, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės, Ukrainos: Krymo, Kijevo, Vinicos, Zaporožės - tai dar ne viskas, kas apibendrintai pasakyta apie jas.  Jo parengtuose interviu kalbamasi su Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės nare poete Rūta Daujotyte-Leonova, Gruzijos lietuvių bendrijos „Rūta" pirmininke Karukhnishvili, Krymo autonominės respublikos M. K. Čiurlionio lietuvių kultūros draugijos pirmininke Marija Valentina Raulusevičiūte - Loginova, Vinicos lietuvių kutūros ir istorijos centro pirmininku Vasilijumi Sugaku, Lietuvos ugdymo įstaigų, kuriose mokosi tautinės mažumos, vadovais, mokytojais.

Visuose kolegos Alfonso rašiniuose jaučiamas rūpestis Žmogumi, noras atskleisti jo gerą širdį, nes ji - auksas.

LŽS internetinio laikraščio redaktoriui Vytautas Žeimantui geriausiojo 2015 metų žurnalisto vardas suteiktas už Baltarusijos ir Lietuvos  draugystės puoselėjimą ir plėtojimą.

Kolega Vytautas jau seniai gvildena Lietuvos - Baltarusijos kultūrinius, literatūrinius ir kitus santykius, verčia baltarusių rašytojų kūrybą į lietuvių kalbą. 2015 metais išvertė baltarusių rašytojo Alesiaus Karliukevičiaus pasakų apysaką "Šuburšuno nuotykiai". Yra išvertęs baltarusių rašytojų L. Arabei.  G. Marčiuko, V. Karatkevič  kūrybos, švietėjo P. Skorinos eilių. 2010 metais jis buvo priimtas į Baltarusijos rašytojų sąjungą, 2011 metais tapo Lietuvos baltarusistų asociacijos narys.

Nuo 2012 metų jis yra Baltarusijos dienraščio „Zviazda" (Minskas) korespondentas Lietuvoje. Baltarusių kalba einanačiame laikraštyje jis skelbia informaciją apie Lietuvos aktualijas, Lietuvos ir Baltarusijos santykius, jų plėtotę.

Nemažai straipsnių šia tema yra paskelbęs ir lietuviškoje spaudoje: žurnale "Gairės", laikraščiuose "Voruta", "Lietuvos aidas".

Keletą iš "Lietuvos aide" skelbtų straipsnių galima būtų pristatyti ir plačiau.

2015 m. vasario 24 d. kolega Vytautas paskelbė straipsnį "Pranciškaus Skorinos eilėraštis - pasaulio tautų kalbomis. Jame jis rašo kaip vertė P. Skorinos eilėraštį į lietuvių kalbą, kaip Minske buvo leidžiama unikali knyga - vienas P. Skorinos eilėraštis išverstas į beveik 100 pasaulio kalbų. Tarp jų ir lietuviškas kolegos Vytauto vertimas.

2015 m. rugpjūčio 25 d. kolega Vytautas "Lietuvos aide" paskelbia straispnį "Baltarusių rašytojas Alesius Karliukevičius ir jo Šuburšunas". Jame pasakojama apie šios pasakų apysakos vertimą į lietuvių kalbą, pristatomas knygos autorius.

2015 gruodžio 29 dieną "Lietuvos aidas" paskelbė jo straipsnį "Vilnietė Zoska Veras: baltarusių poetė, rašytoja, redaktorė". Jis surinko įdomią medžiagą apie šią baltarusių švietėją. Veras Zoska 1923 metais atvažiuoja gyventi į Vilnių. Pasistato namą Paneriuose. Pradeda dirbti Vilniuje einančiuose baltarusiškuose laikraščiuose. Slapta išnešė iš Lukiškių kalėjimo M. Mašaros eilėraščius ir už savo pinigus išleido jo rinkinį „Maliutki" (1923). 1924 metais Vilniuje išleido „Balatarusių-lenkų-rusų-lotynų botanikos žodyną" (pakarotinas leidimas - 1992 Minske). Vilniuje 1934-1938 metais leido ir redagavo žurnalą „Belaruskaja borc". Leido ir redagavo vaikiškus baltarusiškus žurnalus „Zaranka" (1927-1931) ir „Praleski" (1934-1935). Rašė eilėraščius, apsakymus, mokslo populiarinimo straipsnius žemės ūkio ir pedagogikos temomis. Vilniuje 1926-1939 metais baltarusiu kalba leido plėšiamus kalendorius. 1927 metais Vilniuje parašė ir kartu su M. Bučinska išleido parankinę knygą baltarusių moksleiviams „Mūsų vaikų sodelis". Paskelbė prisiminimų apie baltarusių rašytojus M. Bogdanovičių, Š. Jadviginą, M. Mašarą, Vilniuje ėjusius baltarusiškus žurnalus ir laikraščius. 1982 metais buvo priimta į Baltarusijos rašytojų sąjungą. Minske išleido knygą „Kalaski" (1985), po mirties - išėjo prisiminimų ir laiškų knyga "Kol ranka plunksną laiko" (2015). Ji Vilniuje gyveno iki 1991 metų.

Džiugu, kad net du kolegos - Alfonsas Kairys ir Vytautas Žeimantas - tapo "Lietuvos aido" laikraštyje geriausiais 2015 metų autoriaus.