Žurnalistų kūryba

Iš ciklo „Lietuvos eilinis“

Priesaika

Sako karštos širdys.

Šitas aidas toli girdis.

Mokomasis aliarmas

Molis,
Šlapias molis,
Saulė purvina.
Bėgam,
Einam,
Šliaužiam
Jau trečia diena.
Slysta molyje
Kareiviški batai.
Dega rankose
Šalti automatai.
„Priešas“,
Kur jis?
Šone?
Priešais?
Nežinia...
Jau trečia diena.
Pasala.
Vėjo šuoras.
Šuolis.
Spurda glėbyje
„liežuvis“.

Žygiuojam...

Viens, du.
Viens, du.
Smagiai kerta vyrai koją.
Viens, du.
Viens, du.
Saulėj akys kibirkščiuoja.

Viens, du.

Viens, du.

Šmaikščiai viršila bosuoja.
Viens, du.
Viens, du.

Bugnas dunda, atkartoja.

Kareivio sapnas

Ji skruostą palietė ranka...
Užliejo šiluma,
Moters artumo jausmas...
Ji pažvelgė jam į akis...
Mylima, mylima,
Sušnaro lūpų kvaitulys...
Ant skruosto

Nukrito ašara,

Trečioji 

Kodėl gi aš našta?
Dabar jau netekimo skausmas...

...Tą naktį smarkiai lijo
Pro kiaurą palapinės stogą.
Kareivio skruostas mirko,
Žadėdamas jam didžią slogą.

Sušvieski, saule

Ir vėl lietus.
Žolė šlapia prie žemės linksta.
Gailus drugelis virpa po lapu.
O tamsios balos tvinsta, tvinsta...
Ir teka upelis miško taku.
Seniai ir saulės nesimato.
Ji kaip jaunamartė aikštinga
Vis dangtosi juoda skraisre
Ir ašaras lietaus tik laisto, laisto...
Ir ko gi jai nūnai bestinka?
Jau josios garbei himnų kiek sugrota,
Kiek melstąsi,
Dainų kiek sudainuota...
Sušvieski, saule. Jau griaudu,
Jau žemei reikia tavo veido,
Skaistaus raudonio ant žandų,
Ir vieversėlio giesmininko aido.

Mokytoja mana

Prisimenu vis ją.

Nedidukė,
Žvitri,
Su šypsena –

Šviesi.
Ji buvo linksma, kartais svajinga.
Vis mėgo pasiremti į palangę.
Kiek pasistiebus rašė ant lentos.
Knyga virpėjo jos delnuos,
Kai skaitė mums Maironį,
Putiną ar Nerį...
Mylėjo mus,
It nuosavus vaikus,
Nors mėgome paišdykauti,
Nudžiauti kreidą, slapukauti,
Mergaites patampyti už kasų,
Net duoti viens kitam ausų...
Prisimenu vis ją...

Palanga

Palanga –

Žuvėdros skrydis

Merginos žvilgsnis

Ir Baltijos banga.

Palanga –

Smėlio kopos

Vėjo šuoras

Ir rytmečio gaiva.

Palanga –

Niūri meilužė

Lengva dalužė

Ir amžina daina.

Ritmas

Mėgstu ritmą.
Ne bugno –

Širdies dūžio,

Rankų ir kovos.
Ne silpną –

Kalvio smūgio,
Audringos bangos.

Mėgstu ritmą.
Ne lėtą –

Šokio smagaus,
Alsavimo aistringo.
Ne menamą –

Tikrą,
Darbo spartaus
Ir visada vaisingo.

Susipykus

Jos lūpos sako:
– Man miręs tu.
O aš nebetikiu,
Nes šaltis veido jos jau nebekausto.
Jos lūpos sako:
– Man čia neįdomu.
O aš nebetikiu,
Nes josios akys lūpų jau neklauso.
Jos lūpos sako:
–Na, myliu, myliu.
O aš?
O aš tikiu, tikiu...

Vestuvinė impresija

Buvo rytas,
Dar ankstus,
Rasotas.
Šalia alus,
Šviežias,
Putotas
Ir žalias krantas Levens.
Jaunieji,
Pavargęs piršlys,
Keli girtuokliai,
Jaunimo būrys
Ir baltas beržas virš vandens...

Rojaus sode

Man linksma.
Obuoliai štai brinksta.
O tos šakos linksta, linksta...

Ieva,
Kodėl tu
Ne kartu?
Ieva,
Kur tu?
Nerandu...

O man vis tiek linksma.
Obuoliai štai brinksta.
O tos šakos linksta, linksta...

Žodis apie žodį

Žodis
Jis pluša
Žodis
Juo muša
Žodis
Jis trikdo
Žodis
Juo migdo
Žodis
Jis žeidžia
Žodis
Juo žaidžia
Žodis
Jis maudžia
Žodis
Juo baudžia
Žodis
Jis dyvas
Žodis
Juo gyvas.