Žurnalistų kūryba

Ipolitas Skridla

Iš eilėraščių rinktinės „Įspaustos pėdos“ 

... O metai bėga lyg pašėlę,

Nebepakeisi jų tėkmės

Dejonės, galvą susiėmus,

Brolau, čia nieko nepadės

Svaja 

Norėčiau, kad mano gimtinėj

Pavasariai laime spindėtų,

Kad posmuos dainų sutartinėj,

Gražiausieji žodžiai skambėtų.

Norėčiau slaptingąjį rūką

Į pasakų skraistę įpinti,

Kad rytas, lyg atvirukas,

Gyvenimo džiaugsmą primintų.

Norėčiau, kad liepa prie kelio

Pavargusį paukštį paguostų,

Ir spalvą, vienintelį žalią,

Pavogt iš vaivorykštės juostos.

Norėčiau aš vyturio trelę

Įausti į rytmečio tylą

ir mažą vilties kibirkštėlę

Palikti visiems, kuriuos myliu.

Kaprizinga širdis 

Kai mažas dar buvau

Visus karštai mylėjau,

Nepažinau nei melo, nei klastų.

Dabar gyvenimo brandai atėjus

Negaliu jau apglėbti visų.

Pavargusi širdis pusiau dalijas,

Kaip plienas perpjautas aštriu peiliu,

Tokios širdies nesuklijuos joks klijas,

Klasta ir meilė eis savo keliu.