Almanachas „Atokios stotys" šiemet išleidžiamas jau trečią kartą. Leidinio sumanytojas, sudarytojas ir leidėjas ( leidykla „Kamonada" ) poetas Vytautas Kaziela. Tikrai konceptualų leidinio pavadinimą aukštaitis Vytautas Kaziela sumąstė kartu su Vytautu iš Žemaitijos - Vytautu Stulpinu. Leidinio tikslas -- suburti atokesnėse Lietuvos vietovėse gyvenančius kūrėjus. Šį kartą kūrėjų buvo net 30. Visi almanachui pateikė po dešimt eilėraščių. Vytauto Kazielos nuomone, pateikus tiek eilėraščių jau galima papasakoti savo sielos istoriją.

Į almanacho pristatymą atvyko poetai iš Žemaitijos, Aukštaitijos ir Vidurio Lietuvos. Jiems buvo surengta ir įdomi pažintinė bei kultūrinė programa. Buvo ir pasivaikščiojimas po Uteną, įsitikinome, kad miestas sugeba saugoti savo žavias upeles, jos laisvai teka per miestą, o poetui Keturakiui pavyko pasakyti miestui gražų komplimentą,-- kad upeles puošia tiek tiltų, jog Utena darosi panaši į Veneciją. Miesto centre esančiame ežere žmones traukia trykštantys spalvoti muzikiniai fontanai. Miestas turi puikų stadioną, hipodromą, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka garsi Lietuvoje savo modernumu, įtraukta į ES www.librarybuildings.info duomenų bazę. Atvykusiems svečiams buvo pabrėžta, kad Utenos miesto meras Alvydas Katinas yra ir poetas, tad miesto grožis jam labai svarbus.

Antros dienos programoje buvo keletas susitikimų su menininkais, kūrybos skaitymai įdomiose erdvėse. Visų pirma apsilankėme prie Vyžuonų miestelio prigludusiame ir Vyžuonos upės apjuostame Rašytojų kalnelyje, kurio viršūnėje skulptūra garsiems iš šio krašto kilusiems kūrėjams - Antanui Masioniui ir Broniui Radzevičiui (skulptūros autorius Henrikas Orakauskas ), aplankėme ir šių kūrėjų kapus.

Tikrai jaudinantis potyris buvo sekmadienio rytą skaityti Rašytojų kalnelyje eiles rudens vėjui ir debesims, akompanuojant išskrendančių gervių atsisveikinimo šauksmams ir bažnyčios varpo dūžiams. Malonu buvo, kad paklausyti atėjo ir bendruomenės moterys kartu su bendruomenės pirmininke.

Lankėmės ir Vyžuonose gyvenančio dailininko drožėjo Algio Indrašiaus sodyboje, susipažinome ir pabendravome su dailininku. Man pavyko nufotografuoti dailininką įdomiai diskutuojantį su rašytoju Petru Panavu ir menininku Petru Gintalu. Visas sodybos kiemas ir sodelis - tai atvira medžio skulptūrų galerija. Menininkas kuria „Bočių taką", skirtą dingusioms gentims - sėliams, žiemgaliams, jotvingiams, kuršiams. Nuvykome į Leliūnuose esantį Vytauto Valiušio keramikos muziejujų, kur vietos bendruomenei surengėme poezijos ir dainų popietę. O muziejus paliko tikrai neišdildomą įspūdį, jo lygis, apipavidalinimas, sukaupta kolekcija, kūrybinės dirbtuvės, viešos erdvės, skirtos parodoms ir komunikacijai, leido suprasti, kad talentams provincijos nėra. Gyvoji muziejaus siela talentingas menininkas Valiušis pats vedė mums ekskursiją, karštai aiškino, kad tikru puodžiumi galima tapti tik padirbėjus bent 30 metų. Man pasirodė, kad jo sukurtos juodosios keramikos kolekcijos fotografijomis jau galima iliustruoti poezijos knygas.

Šioje literatūrinėje kelionėje teko pažinti daug talentingų žmonių, patirti Utenos vadovų ir kultūros darbuotojų nuoširdų dėmesį. Visus mūsų pasirodymus lydėjo klausytojus džiuginančios dainos. Akompanuodama gitara savo sukurtas dainas jausmingai dainavo Gražina Švėgždė iš Jonavos. Pasikeisdami adresais ir telefonais jau mąstėme, kur ir kaip galime toliau bendradarbiauti.

Dalyvius tikrai pagerbė ir dviejų miestų merai. Utenos miesto meras A. Katinas mero premiją įteikė kelmiškei žemaitei Onai Jautakei, o Telšių mero premija atiteko aukštaičiui almanacho leidėjui Vytautui Kazielai.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-10-07 17:13

Atgal