Žurnalistų kūryba

Juozas Stasinas

Tik ką iš spaudos išėjo eilinis „Tėviškės gamtos" 10(292) numeris. Skaitytojus redakcija džiugina naujais įvykiais, naujomis idėjomis ir mintimis iš gamtos ir jos apsaugos pasaulio. O šis pasaulis labai dinamiškas ir kontraversiškas.

Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė, dalyvavusi Ženevoje vykusiame Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos komisijos(UNECE) organizuotame ministrų susitikime, kur buvo pasirašytas 2014-2020 metų Tvaraus būsto ir žemės valdymo strategijos dokumentas. Jame pabrėžiama, kad būstas užima itin svarbią vietą regionų gyventojų kasdienybėje ir yra pagrindinis gerovės rodiklis.

„Renovacija yra pagrindinis kelias patenkinti  reikalavimus dėl  CO2 ir energijos suvartojimo efektyvumo. Tą akcentavome ne tik mes, Lietuva, bet ir kitos šalys. Renovacija atneša didelę ekonominę naudą gyventojams ir verslui, bet niekada neturime pamiršti ir įsipareigojimų, kuriuos prisiėmėme būdami tarptautinės bendrijos nariais,"- Lietuvos vardu kalbėjo aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Be šios informacijos, laikraščio puslapyje „Aplinkos ministerijoje" Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė pasakoja apie žaliųjų atliekų panaudojimą atėjus rudens metui. Ji primena aplinkos ministro įsakymą, kuris draudžia į sąvartynus vežti lapus, žolę, šieną, šakas, kelmus ir kitas žaliąsias atliekas. Jos turi būti kompostuojamos. Šiam tikslui, naudojantis Europos Sąjungos parama, Lietuvoje įrengtos 34 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, ir, kaip sakė Vilma Karosienė, artimiausiu metu bus įrengta dar 19 tokių aikštelių.

Trečiasis laikraščio puslapis skirtas „Žuvininkystei." Fotoreportaže „Skolos gamtai grąžinimo šventė" Juozas Stasinas ir Henrikas Sakalauskas pasakoja apie Žuvininkystės  tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viešą renginį, skirtą aštriašnipių  eršketukų išleidimui į Neries upę ties Vieviu. „Daugiau kaip 90 proc. žuvivaisos  darbų Lietuvoje atlieka Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos," - sako šios Tarnybos direktorius Vytautas Grušauskas. - „Šiais metais išleidome  rekordinį žuvyčių kiekį - 200 tūkst. lašišaičių ir tiek pat šlakių jauniklių,"- sako direktorius.

Šventės dalyviams žuvivaisos specialistai Aidas Adomaitis, Petras Balbyšovas, Valdas Gečys pasakojo, kad pastarųjų trejų metų žuvivaisos darbų mąstą vaizdžiai iliustruoja žuvyčių, išleistų į šalies valstybinius vandens telkinius, skaičiai - į upes išleista 1 mln. 132 tūkst. vienetų įvairaus amžiaus lašišų, šlakių, į ežerus - 1 mln. 874 tūkst. vienetų europinių ungurių.

Tą dieną, spalio 15, į Nerį išleista tūkstantis aštriašnipių eršketukų, išveistų ir paaugintų Žuvininkystės tarnybos Laukystos žuvivaisos įmonėje. Jie svėrė 5-7 gr. Po 12-15 metų jau užaugusios kai kurios net iki 100 kg. ir įveikusios šimtus kilometrų, jos vėl sugrįš į gimtąsias vietas, naujai gyvybei „pasėti.

Puslapyje „Saugomose teritorijose" laikraščio skaitytojai ras daug įdomios medžiagos iš Kuršių nerijos nacionalinio, Neries ir Metelių  regioninių parkų. Nuolatiniai laikraščio bendraautoriai Jolita Gedžiuvienė, Saulius Pupininkas ir Diana Rakauskaitė nepamiršta paviešinti plačiajai visuomenei naujausią informaciją  apie vykdomus darbus saugomose teritorijose, apie naujausius gamtininkų atradimus ar pastebėjimus gamtoje.

Skaitytojų pamėgtas gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius 5-ajame puslapyje „Akistata su gamta" dalinasi įspūdžiais iš savo pastebėjimų rudeniškoje gamtoje. Jo pasakojime, pavadintame „Prisiminimuose išliekantis rudens paveikslas," aukštos kvalifikacijos biologas ir jautrios sielos rašytojas tapo gyvojo pasaulio paveikslą, kuriame vyksta sudėtingi gamtiniai procesai ruošiantis besiartinančiai žiemai.

Žurnalistas iš Svėdasų Vytautas Bagdonas „Temos" puslapyje negaili karčių žodžių tiems, kurie į gamtą eina „su kepure ir kirviu." Jo straipsnis, užimantis visą 6 - tąjį puslapį, taip ir pavadintas - „Kai į gamtą einama su ... kepure ir kirviu." Straipsnio autorius rašo: „ Vaižgantas su didele pagarba žvelgė į gamtą ir į šią Kūrėjo šventyklą kvietė eiti basomis kojomis ir be kepurės. O kaip mes einame į Gamtos namus?"- klausia Vytautas Bagdonas.

Kaip ir ankstesniuose laikraščio numeriuose žymusis etnologijos profesorius Libertas Klimka rubrikoje „ Gyvūnijos pasaulis etninėje kultūroje" pasakoja  apie paslaptingą ir įdomų paukštį - pelėdą. Straipsnyje „ Pelėda sutartinėse ir liaudiškuose tikėjimuose" Profesorius rašo, kad  Lietuvoje „ Iš kitų kultūrų buvo perimtas pelėdos kaip išminties ir mokslo simbolis. Pelėdikė - graikų deivės Atėnės įvaizdis. Krikščioniškoje kultūroje pelėda - tamsą vaikančios, Kristaus šviesos ir religijos pažinimo simbolis."

Dr. Laimutis Januškevičius skaitytojus kviečia lankytis grožio salose, kurias sukūrė nuostabūs ir darbštūs žmonės mažeikiečiai Domicelė ir Jackus Butai bei  vilniečiai Elena ir Juozas Rusteikos. Laikraščio puslapis „ Grožio salos" gausiai iliustruotas autoriaus spalvotomis nuotraukomis.

Devintasis „Tėviškės gamtos" puslapis skirtas skaitytojų laiškams. Jame Vilniaus Edukologijos universiteto lektorė, Gamtos bičiulių asociacijos narė Jolanta Butkutė dalinasi įspūdžiais iš  gamtos bičiulių mokomosios išvykos į Šiaurės - Rytų  Lietuvą.

Žurnalistas Vytautas Bagdonas laiške „ Juodžiaus kelmo likimas" pasakoja  įdomią istoriją apie Malaišių kaimo laukuose kadaise stūksojusį masyvų akmenį, ant kurio mėgdavęs pasėdėti Juozas Tumas - Vaižgantas.

Aistringas keliautojas, geografas, profesorius Algirdas Stanaitis puslapyje „ Gamta svetur" skaitytojus supažindina su nepakartojamo grožio ir didžiausia pasaulyje sala - Grenlandija. Jis rašo, kad „ Ledo dangos tirpsmas Grenlandijoje spartėja. Vien 2012 metais per keletą dienų smarkiai aptirpo labai didelė Grenlandijos ledyno dalis. Liepos mėnesį  per 8 dienas ledyno tirpsmas apėmė net 97 proc. teritorijos."

11 - ajame laikraščio puslapyje „Žvilgsnis" žurnalistas Juozas Stasinas aptaria mažųjų kultūrinių ir ekologinių leidinių perspektyvas. Straipsnyje „ Kultūrinių ir ekologinių leidinių vaivorykštė neturėtų išblėsti" rašoma: „ Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, spauda - laikraščiai, žurnalai, knygų leidyba ir kitos masinės informacijos priemonės - sutvisko visomis vaivorykštės spalvomis. Bet neilgam. Šiandien daugelis kultūrinių ar ekologinių leidinių iš spaustuvių iškeliauja su užrašu ant pakuotės 2 -2,5, ar net 1 tūkst. egz. tiražu." Kas atsitiko, kokios priežastys lemia, kad nebegali Šalyje gyvuoti kultūriniai ir ekologiniai leidiniai?- ieško atsakymo straipsnio autorius.