Žurnalistų kūryba

Jonas Vėlyvis

Taip galima pavadinti įspūdžius iš paskutinio senjorų susitikimo. Gausiai susirinkę į vasario mėnesio susibūrimą senjorai pradėjo šį mėnesį gimusiųjų paminėjimu. Jų pavardes perskaitė Senjorų klubo pirmininkas Stanislovas Pleskus. Tokių buvo devyni. Po kiekvieno vardo ir pavardės  paskelbimo senjorai juos sveikino plojimais ir džiaugsmo šūksniais.

Stanislovas Pleskus perskaitė ir Godos Ferensienės prašymą vėl priimti į Senjorų klubą, iš kurio ji buvo išstojusi ir klajojusi ieškodama geresnio. Senjorai vieningai pritarė tokiam jos atgailos poelgiui.

Po šios įžangos buvo sveikinami jubiliatai, kuriems LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius įteikė Padėkos raštus su gražiais darbų priminimais ir mobilizuojančiais linkėjimais ateičiai. Garbingaisiais ir darbingaisiais jubiliatais buvo: Vytautas Barauskas, Algirdas Matulevičius ir Laimutė Jonušienė (susitikime nedalyvavo).

Vytautas Barauskas, aktyvus amžinai jaunas senjoras, kituose senjorų susitikimuose linksmindavęs jo surastais saviveiklininkais ir meno profesionalais, šį kartą deklamavo savo eiles. Jis nurodė, kad žurnalistika yra moteriškos giminės, todėl poezija be moters, meilės ir  žurnalistikos yra neatskiriama.

Vytautas Barauskas ne kartą yra sakęs, jog į šią, pačią pažangiausią Lietuvoje mūsų sąjungą, buvo priimtas dar 1962 metais jau turėdamas dešimties metų žurnalistinio darbo stažą. Tad neabejotinai šios sąjungos dėka per daugiau 30 metų tapo meno kūrėju, sėdėjo įvairiausiose vyriausiojo redaktoriaus kėdėse, iš kurių matėsi labai platus ir įvairiaspalvis pasaulis. Tuo tarpu  prieš tai, net iki 8 metų galvojo, kad Žemė yra tokio didžio, kokią matydavo įsilipęs į aukščiausią kiemo vyšnią. Vėliau, po metų, kai, išėjo į Gudžiūnų pradžios mokyklą pirmą kartą  pamatė ropojantį „žvėrį", kurį mama pavadino traukiniu, jo pasaulis  išsiveržė iš gimtojo Valinės kaimelio ribų. O gerokai vėliau įsitikino, kad toji jo iš vyšnios stebima Žemė yra ne tik 5 šiaudastogių trobelių pasaulis, bet ji žymi visos planetos centrą. Mat kur tik jis bebuvo: Atėnuose ar Neapolyje, Marselyje ar San Sebastiane, Stambule ar Pchenjane, Londone ar Čikagoj, Petro ir Povilo bažnyčioje Romoje ar Baltuose rūmuose Vašingtone, visur juto neapsakomą trauką  į savo vaikystės žemę, į kiemo vyšnių paunksmę, prie gimtojo Valinės upelio. Nes čia tyli lopšinė jam skambėjo...

Ir jis padeklamavo nuščiuvusiai salei eilėraštį MAMAI.

Apskritai Vytautas Barauskas yra švelnios meilės lyrikos daugelio knygų autorius. Todėl net per 600 jo eilių yra kompozitorių patobulintos dainavimui.

Istorijos mokslo daktaras Algirdas Matulevičius skaitančiajai visuomenei yra gerai žinomas įvairų straipsnių autorius. Jis aktyviai bendradarbiauja periodinėje spaudoje, yra „Lietuvos aido" neetatinis korespondentas. Daugelio istorinių ir publicistinių straipsnių yra paskelbęs periodiniuose leidiniuose „Voruta", „Literatūra ir menas", „Mokslas ir gyvenimas", „Mūsų praeitis", „Donelaičio žemė", „Lietuvos aidas" bei užsienio spaudoje.

Kolegų tarpe Algirdas Matulevičius vadinamas kitaip: „Vaikščiojanti enciklopedija", - dažnas taip sako apie Algirdą, pasiklausęs jo istorinių pasakojimų. Ir čia nėra jokio perdėjimo ar noro pagražinti. Net šio susitikimo metu žurnalo GAIRĖS vyr. redaktorius Algis Kusta įteikė jam ką tik išėjusi gyventi numerį, kuriame yra kolegos Vytauto Žeimanto straipsnis apie jubiliatą Vaikščiojančios enciklopedijos pavadinimu.

Algirdas Matulevičius gimė gražiame Molėtų krašte, Giedraičiuose. Dar besimokydamas pradėjo bendradarbiauti rajoniniame laikraštyje, rajoniniame radijuje. Tapęs istoriku labai susidomėjo Mažąja Lietuva, spaudoje, įvairiose enciklopedijose paskelbė šia tema kelis šimtus straipsnių. Tapo vienas iš laikraščio „Donelaičio žemė" organizatorių, redakcinės kolegijos narių. Nuo 1972 m. jis Vyriausios enciklopedijų redakcijos, Enciklopedijų leidyklos, nuo 1997 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto, nuo 2009 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro redaktorius. Redaguoja straipsnius, skirtus įvairioms enciklopedijoms. Yra kelių monografijų autorius.

Šio susitikimo metu buvo užmegzti stipresni pažinimo ir bendravimo saitai tarp mūsų senjorų ir Lietuvos žurnalistų draugijos. Draugijos vardu kalbėjo draugijos pirmininko pavaduotojas Juozas Pugačiauskas.

LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius supažindino su šių metų sukaktuvėmis ir su tuo susijusiais darbais. Šįmet minėsime LŽS 85-metį, pravesime LŽS suvažiavimą. Žurnalistai buvo paraginti savo kūryba dalyvauti paminint ir pagerbiant visų laikų ir įvairiose šalyse išsibarsčiusius savo plunksnos brolius.

Susirinkimo pabaigoje buvo dalinamasi žurnalistiniais prisiminimais, kūrybine ir gyvenimiška patirtim ir kartu su jubiliatais žurnalistais kūrėjais dainuojant dainas...