Žurnalistų kūryba

Jonas Vėlyvis

Kai Vytautas Žeimantas paskambino, pranešdamas, jog man dėkoja Arnoldas Čaikovskis (1936 2010), pamaniau, jog tai nauji dabar madingų helovinų pokštai, nes Arnoldas jau treji metai, kai mus visus paliko...

Tačiau tai buvo tiesa, nes Arnoldas rašė knygą, o nuoširdžiai rankraštyje padėkojo dar gyvas būdamas tiems, kas jam padėjo kurti kūrinį. Ir padėkojo ne tik man, bet ir JAV gyvenančiai buriuotojo Broniaus Rožinsko dukteriai Nijolei Rožinskaitei-Zelwinder, jo pusbroliui vilniečiui Broniui Irenijui Rožinskui, buriavimo veteranui Romualdui Tupčiauskui, šeduvėms Izolinai Staniulienei ir Emilijai Brajinskienei, žurnalistams Venantui Butkui, Gediminui Pilaičiui, klaipėdietei Jūratei Kalvaitienei.

Savo ruožtu Lietuvos marinistikos žurnalistų klubas „Marinus" (išleidęs šią knygą) už pagalbą ir patarimus leidžiant A. Čaikovskio knygą „Buriuotojo svajonių paukštė" knygos tame pačiame puslapyje padėkojo Lietuvos jūrų muziejaus direktorei Olgai Žalienei, Laivybos istorijos skyriaus vedėjui Romaldui Adomavičiui bei prie šio projekto įgyvendinimo prisidėjusioms įmonėms bei asmenims.

Taigi kalbame apie žymaus žurnalisto Arnoldo Čaikovskio knygą „Buriuotojo svajonių paukštė". Beje, knygos pavadinimą autorius sukūrė ne ją baigdamas, bet kur kas anksčiau, tuometinėms „Vakarinėms naujienoms" dar 1993 metais rašydamas tokiu pat pavadinimu straipsnį. Buvęs šio laikraščio vyriausiasis redaktorius V. Žeimantas man priminė, kad tada A. Čaikovskis jam aiškino, jog pasaulinėje žiniasklaidoje skleidžiama žinia apie pirmąjį Lietuvos buriuotoją Bronių Rožinską, perplaukusį Atlanto vandenyną, jog jis yra lenkas, todėl reikia ištaisyti istorinę klaidą. Vyriausiasis redaktorius tada Arnoldo paklausęs: „Tiki, jog jis lietuvis"?

Arnoldas atsakęs, jog tikįs, nes dokumentai taip rodo. Taip buvo sutarta, jog tokį straipsnį reikia skelbti.

Dabar skaitytojas turi labai gražiai (kietas spalvotas viršelis, blizgus popierius) išleistą knygą. Ši knyga žurnalistinėje erdvėje, sakyčiau, yra reta tuo, jog, mano giliu įsitikinimu, yra atidaus ir garbingo žurnalistinio tyrimo pavyzdys. Pavyzdys ne vien tas, jog tyrimas tesėsi daugiau kaip dešimtmetį, nors tai irgi labai reikšminga, bet ir gausios dokumentikos suradimu, tinkamu jos apdorojimu ir pateikimu skaitytojui. Pats autorius apie savo marinistinį išprusimą taip rašo:

„Baltijos jūros tik lyžtelėjau. Laivavau su žurnalistų ir buriuotojų „Marinus" klubo nariais, jachta „Neringa" plaukiau į Gotlandą, Bornholmą, Kylį ir vėl atgalios į Klaipėdos jachtklubą. Gerbiu jūrą, Lietuvos motinėlę, ir jos sūnus buriuotojus. Ypač Bronių Rožinską, pirmąjį Lietuvos buriuotoją, nedidele jachta perplaukusį Atlanto vandenyną. Ketinau patyrinėti jo jūros žygį, kurį norėjo pasisavinti kitos šalies buriuotojai. Mano kukli knyga skirta šiam lietuviui didžiavyriui".

Jeigu A. Čaikovskis Baltijos jūrą tik „lyžtelėjo", tai žurnalistine prasme tyrimo dokumentus apie lietuvį didžiavyrį B. Rožinską jis giliai savo talentu perkasė keliolika kartų, ieškodamas minčiai pagrįsti tinkamų faktų. Suskaičiavau, kiek autorius perėjo dokumentų paieškos ir jų įforminimo slenksčių - net 14 stambių žurnalistinių tiriamųjų dokumentinių blokų. Štai jie: Lenkijos uostas Ščecinas; šelstanti jūra; Broniaus Rožinsko kapitalai; Lamanšo perplaukimo subtilybės; Biskajos įlankos nemalonumai; portugalų nedraugiškumas; Kasablankos nutikimai; Atlanto šėlimas; Kubos krizės baimė; ankstesnių nesėkmingų bandymų perplaukti Atlantą pavyzdžiai; Čikagos paroda ir lenkai; JAV lietuvių dėmesys perplaukusiems; B. Rožinsko gyvenimo faktų paieška, tyrimas ir žurnalistinis pateikimas; B. Rožinsko jachtos „Hermes II" statybos ir žygių datos.

Šių eilučių skaitytojui, dešimtis kartų girdėjusiam apie lakūnų Dariaus ir Girėno pirmąjį skrydį per Atlantą ir pirmą kartą išgirdusiam apie B. Rožinską - pirmąjį lietuvį, perplaukusį Atlantą, trumpai priminsime rastus ir aprašytus bei į knygos puslapius suguldytus žurnalistinius tiriamuosius ir istorinius faktus.

 Knygoje nurodoma, jog pirmojo, kaip dabar jau žinome, lietuvio buriuotojo, jachta „Hermes II" įveikusio Atlanto vandenyną, Broniaus Rožinsko likimas susiklostė taip, kad apie šį istorinį žygį žinome mažiau nei apie kitų šalių jūreivių keliones. Kiti garsūs jūrininkai nuodugniai aprašė savo reisus buriniais laivais dienynuose, išliko jų laiškai, ataskaitos karališkosioms šeimoms. Kapitonas B. Rožinskas irgi pildė dienyną, tačiau jis ir kiti jachtos dokumentai mįslingai dingo, „Hermes II" įgulai pasiekus Floridos pakrantes.

A. Čaikovskis nurodo istorines aplinkybes, siejančias B. Rožinsko sumanymą įveikti Atlantą su lenkais. Nors jachta buvo lietuvio, tačiau vėliava - Lenkijos. Jachtos kapitonas ir savininkas B. Rožinskas 1958 m. su šeima repatrijavęs į Lenkiją, o vėliau apsigyvenęs JAV, įtarė, jog dokumentus galėjo pasisavinti šlovės troškę jo bendražygiai, lenkų buriuotojai - taip sumenkinę jo ir išaukštinę savus nuopelnus. Ši mintis persekiojo B. Rožinską, vėliau apkartino jo gyvenimą išeivijoje.

Knygos autorius neslepia nesusipratimo kartelio, kaip ir kodėl B. Rožinsko jachtos „Hermes II" kelionė vos ne aukso raidėmis įrašyta Lenkijos okeaninio buriavimo istorijoje, o Lietuvoje apie šį istorinį žygį, kuriam vadovavo iš Šeduvos miestelio kilęs buvęs Lietuvos jūrų jachtklubo Trakų filialo darbuotojas B. Rožinskas, žino vos vienas kitas buriuotojas. Lenkijos spaudos leidiniuose, jūreiviškoje literatūroje „Hermes II" žygis per Atlantą nušviestas taip, kad visi laurai atiteko šios jachtos kapitonu pavadintam Bohdanui Dacko, anksčiau nesėkmingai bandžiusiam įveikti vandenyną. JAV lenkų bendruomenė netgi pasiekė, kad lenkišką burlaivį „Hermes II" ir lenkišką jo įgulą pasveikintų tuometis JAV prezidentas Johnas Kennedy - buvęs karo laivyno jūrininkas.

A. Čaikovskis pats savęs klausia „Kas buvo jachtos „Hermes II" kapitonas?" ir atsako ištyręs B. Rožinsko prisiminimus. Jam nekyla jokių abejonių, jog šioje įguloje pirmas žmogus vadas buvo lietuvis - patyręs buriuotojas, burlaivio statytojas ir jo savininkas.

A. Čaikovskis bendravo su JAV gyvenančia B. Rožinsko dukra Nijole Rožinskaitė-Zelwinder. Ji, surankiojusi išlikusius dokumentus, laiškus, užrašus, mėgino kaip nors įprasminti iškilaus lietuvio jūrininko atminimą gimtinėje, bet visos pastangos atsitrenkė į abejingumo sieną. Ir, kaip dabar prisimenu pagal knygos autoriaus pasakojimus, ji labai vylėsi atstatyti istorinę tiesą šiuo A. Čaikovskio darbu.

Istorinė jachta „Hermes II" sutrūnijo Santa Barbaros uoste. B. Rožinskas rašė prisiminimus apie savo žygį per Atlantą, tačiau nebaigė pradėto darbo - išliko tik juodraščių fragmentai, iki galo neatskleidžiantys visumos. Daugiau autentiškų detalių, gyvenimo vandenyne vaizdų, pasaulėjautos išryškėjo B. Rožinsko laiškuose, rašytuose šeimai iš Portugalijos, Kanarų salų, Martinikos.

Su šeima legaliai išvykusiam į Lenkiją B. Rožinskui Ščecinas, kuriame jis gyveno ketverius metus, buvo tik tarpinė stotelė - ten jis rengėsi žygiui per Atlantą. Ten pastatyta ir įregistruota nauja jo jachta „Hermes II". Lenkijos pilietybę įgijęs lietuvis per vandenyną plaukė su šios šalies vėliava. Trys jo bendražygiai irgi buvo Lenkijos piliečiai. Todėl nėra ko stebėtis, kad „Hermes II" žygis Lenkijoje buvo įvardytas kaip pirmoji po Antrojo pasaulinio karo transatlantinė lenkų buriuotojų kelionė per vandenyną. Žygio per Atlantą tikrojo sumanytojo, „Hermes II" savininko ir vedlio lietuviškąją tapatybę nustelbė jo įgyta Lenkijos pilietybė. Šios šalies okeaninio buriavimo istorijoje B. Rožinskas vadinamas vienu iš keturių jachta „Hermes II" Atlantą įveikusių Ščecino buriavimo klubo narių. Sudėtinga jo gyvenimo istorija ir kilmė neakcentuojama.

Lenkai įvertino „Hermes II" žygį per Atlantą, įrašę jį į savo šalies buriavimo istoriją. Buriuotojo duktė N. Zelwinder prisimena, kad tėvas jaudinosi, sužinojęs, jog grįžę į Lenkiją bendražygiai smarkiai išaukštino savo nuopelnus ir nutylėjo apie jo.

B. Rožinskas buvo santūrus, niekam į akis nešokantis žmogus, tačiau, kai B. Dacko pasiskelbė buvęs už viską atsakingu jachtos kapitonu, visas šeimos santaupas į žygį sudėjęs lietuvis ne juokais pasipiktino, skaudžiai išgyveno tokią neteisybę. Įskaudintas puolė rašyti prisiminimus.

Atlantą perskrodusios „Hermes II" sutiktuvės Majamio uoste irgi buvo dvilypės: lenkų buriuotojus pasitiko JAV gyvenantys tautiečiai, o B. Rožinskas pateko į tenykščių lietuvių glėbį. Apie žygį per vandenyną jie sužinojo iš Detroite gyvenusio buriuotojo brolio Adolfo Rožinsko, kuris ne tik stebėjo, bei ir finansiškai parėmė „Hermes II" kelionę.

Istorinis „Hermes II" reisas lenkų išeivijos leidiniuose nušviestas taip, kad visi laurai atiteko Ščecino buriuotojams ir jachtos kapitonui B. Dacko. Grįžę į gimtinę trys lenkai buvo sutikti kaip didvyriai, o JAV pasilikęs B. Rožinskas lyg tarp kitko paminėtas kaip buriuojantis laivo savininkas, kuriam galbūt labiau rūpėjo ne iššūkiai, o galimybė jūrų keliais susijungti su JAV įsikūrusiais giminaičiais. Tokia versija, pateikta kaip realybė, skamba absurdiškai - B. Rožinskas galėjo pasirinkti kur kas lengvesnį ir saugesnį kelią išvykti į Ameriką. Jis galėjo išplaukti į JAV keleiviniu laivu kartu su šeima, o ne išsiųsti ją ir pats plūduriuoti per vandenyną jachta.

Majamio uoste dvilypės „Hermes II" įgulos keliai išsiskyrė. JAV lietuviai tikrajam „Hermes II" kapitonui B. Rožinskui irgi surengė šaunias sutiktuves. Lankydamas tautiečių kolonijas lietuvis jiems pasakojo apie savo kelionę, ateities planus po kelerių metų jachta apiplaukti ir žemės rutulį. JAV lietuviai įvertino B. Rožinsko žygį - apie tai liudija publikacijos Čikagos, Niujorko, Detroito leidiniuose. „Hermes II" reisą pastebėjo ir didžioji JAV žiniasklaida.

Čikagoje leidžiamas iliustruotas žurnalas „Lietuvių dienos" ne tik plačiai nušvietė B. Rožinsko kelionę, bet ir publikavo jo ranka rašytą pareiškimo faksimilę - įrodymą, kad su Lenkijos vėliava per Atlantą plaukęs šeduvis buriuotojas neišsižadėjo savo lietuviškos kilmės ir tėvynės. B. Rožinskas tiesiai ir šviesiai deklaravo savo tikslus:

„Aš, lietuvis Bronius Rožinskas, gerbdamas ir mylėdamas savo tautą ir tėvynę Lietuvą, pasiryžau jachta perplaukti Atlanto vandenyną. Iš Lietuvos per Lenkiją vykdžiau savo kelionę. Su nuosava burine jachta perplaukiau Atlanto vandenyną, pasiekiau Floridą, iš ten per Panamos kanalą, Ramųjį vandenyną j Los Angeles, Calif. Šią kelionę padariau lietuvių tautos garbei".

Vėliau B. Rožinsko vardas buvo pamirštas ir Užatlantėje. Kai 1989 m. trys lietuvių jachtos („Audra", „Dailė" ir „Lietuva") jau su lietuviška vėliava pirmąkart Lietuvos jūrinio buriavimo istorijoje perplaukė Atlantą maršrutu Klaipėda-Niujorkas, B. Rožinskas jau buvo iškeliavęs Anapilin. Sąjūdžio bangos pakylėtus žvalius naujos kartos buriuotojus tautiečiai JAV įvardijo kaip lietuviškų transatlantinių kelionių pirmeivius. B. Rožinsko ir jo legendinio reiso jau niekas neprisiminė, nors jis buvo pirmasis...

Šiemet sukako 50 metų, kai lietuvio buriuotojo B. Rožinsko vedama jachta „Hermes II" nuo Ščecino iki Floridos nuplaukusi daugiau kaip 8000 jūrmylių, prisišvartavo Majamio uoste. Po to B. Rožinskas įveikė dar 4500 jūrmylių, nuo Floridos iki San Diego uosto Ramiojo vandenyno pakrantėje. Jis buvo pirmasis lietuvis pralaužęs tuometinę „geležinę uždangą" ir įveikęs Atlantą jūrų keliais su Lenkijos vėliava, bet su lietuviška dvasia.

Tad 296 puslapių, gausiai iliustruota dokumentais ir tinkamai poligrafiškai išleista 600 egz. tiražu knyga jau keliauja pas skaitytojus. Tačiau negaliu apseiti be priekaišto žodelio leidėjams: tik pažinoję autorių gali spėti aplinkybes, kaip rankraštis pateko jiems į rankas, kai autorius jau buvo miręs. „Pritrūko" kelių eilučių nurodyti, jog dėl šito buvo sutarta su Arnoldo Čaikovskio dukra Džina. Be to, nenurodyta, ar rankraštis buvo leidėjų papildytas, keičiamas, ar ne.

Ši žurnalisto Arnoldo Čaikovskio knyga - apie narsų ir atkaklų lietuvį jūrininką ir lietuvių pamirštą jo kelionę per vandenyną yra kol kas vienintelis tokio masto žurnalistinis ir istorinis darbas.

Manau, jog jis vertas kur kas svaresnio įvertinimo, negu ši mano publikacija. Manau, jog LŽS ir NŽKA nenusidėtų, o savo organizacijų reikšmingumą pakeltų, jeigu A. Čaikovskiui po mirties skirtų premiją.

B. Rožinskas savo kelionę skyrė lietuvių tautos garbei, o A. Čaikovskis ją ištyręs ir aprašęs suteikė žurnalistikai apskritai gerą vardą.

Rubrika „Žurnalistų kūryba" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.