2024 m. balandžio 29 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Gražutės regioniniame parke – žurnalistų desantas

2014-12-26
 
Žurnalistai prie Luodžio ežero. Selemono Platanavičiaus nuotrauka

Žurnalistai prie Luodžio ežero. Selemono Platanavičiaus nuotrauka

 

Vytautas Žeimantas

 

Seniai norėjau apsilankyti Gražutės regioniniame parke. Jau vien pavadiniams "Gražutė" viliojo savo gražumu. Be to parkas garsėja gamtos vertybių turtingu kraštovaizdžiu. Papildomą impulsą čia atvažiuoti davė ir pernai Aplinkos ministerijos paskelbta iniciatyva čia esančiuose ežeruose įkurti "Žvejybos rojų". Iš viso šių vandens telkinių įžuvinimui Aplinkos ministerija 2014 m. skyrė daugiau kaip 550 tūkst. litų. Projekto lėšomis bus įžuvinami Luodžio, Asavo, Sartų ežerai, Nikajaus ir Šventosios upės bei Antalieptės marios. Tai, man, ne tik žurnalistui, bet ir žvejui mėgėjui, viliojanti žinia.

Bet nuo Vilniaus parkas tolokai, beveik visas įsikūręs Zarasų rajone. Todėl ir mano žurnalistiniai maršrutai vis aplenkdavo šį kraštą. Todėl su malonumu priėmiau Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus kvietimą su grupe žurnalistų aplankyti Gražutės regioninį parką. Juolab, be pažinties su parku, dar buvo pasiūlyta padalyvauti ir Luodžio ežero įžuvinime. Ši žinia irgi buvo labai viliojanti.

 

Parko direkcija - Salake

 

Viltis, kad išvyka bus sėkminga, tvirtino saulėtas, gražiai rudeniškas oras, profesionalūs Aplinkos ministerijos vyr. specialistų Raimondos Karnackaitės ir Selemono Paltanavičiaus komentarai, na, ir didokas, gerai pažįstamas būrys spaudos, radijo ir televizijos žurnalistų, tikrų gamtos gerbėjų, aplinkosaugos žinovų. Būtent šis kūrybinės veiklos kryptingumas beveik prieš dešimtmetį mus subūrė į neformalų žurnalistų klubą A (aplinka), prie kurio ištakų buvo žinomi žurnalistai-gamtosaugininkai Aldona Kvedarienė, Salomėja Pranaitienė, Dalia Juočerytė, Juozas Stasinas, Zenonas Butkevičius, Augustas Uktveris, Viktoras Armalis, Arūnas Marcinkevičius, Dainius Ručinskas, kiti. Tada klubo A prezidente mes išrinkome žurnalistę, LŽS narę Raimondą Karnackaitę, kuri šiam klubui sėkmingai vadovauja ir iki šiol.

Bendraminčių būryje kelionė iki Salako, kur įsikūrusi parko direkcija, neužtrūko. Čia mus pasitiko parko direktorius Gedas Kukanauskas, kiti parko darbuotojai.   

"Gražutės regioninis parkas buvo įkurtas 1992 metais siekiant išsaugoti ežeringo, miškingo Šventosios upės aukštupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti", - pažintį su parku pradėjo G. Kukanauskas. Suspraksėjo ir mūsų fotografų Selemono Paltanavičiaus, Vytauto Leščinsko, kitų fotoaparatai. Išsitraukiau diktofoną ir aš, juk reikės įvykdyti duotą pažadą „Tėviškės gamtos" redaktoriui Juozui Stasinui ir apie Gražutę  parašyti straipsnį šiam laikraščiui.

Direkcijos pastate įsikūręs ir Lankytojų centras.  Šiaip pats šis faktas jau nestebina. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pradėjus vadovauti Rūtai Baškytei, tokie modernūs Lankytojų centrai pradėjo dygti kaip grybai po šilto lietaus. Ne išimtis ir Sakale. Tačiau čia yra ir viena įdomi išimtis - parko darbuotai laiku pastebėjo vietinės mokytojos Vidos Jadvygos Žilinskienės aistrą rinkti įvairias jūros dovanas - moliuskų kriaukles, vėžlių šarvus, preparuotas žuvis, koralus, kitką. Jos kolekcijai buvo išskirta keletas kambarių.

"Toli nuo jūros, ežerų krašte įkūrėme Jūrų muziejų", -  su miela šypsena pasitiko mus V. J. Žilinskienė. Dabar šis muziejus tapo nemažu lankytojų traukos centru, o moksleiviams dar ir puikia gamtos pažinimo pamoka.

Ši, jau į devitą dešimtmetį įžengusi moteris - tikras klodas žurnalistams. Ji viską pasakoja iš atminties, vaizdžiai, įdomiai, dažnai įpindama kokią nors intriguojančią detalę. Todėl ir radijo žurnalistės Jolantos Jurkūnienės mikrofonas visą laiką buvo įjungtas.   Dadar ji dviejų LRT radijo laidų - "Atrask Lietuvą" ir "Žinių amžius" vedėja. Per kurią laidą ji paskelbs šį įdomų pasakojimą?

 

Parko puošmena - Antalieptės marios

 

Gražutės regioninis parkas užima 31 933 ha plotą. Jis apima dalį Zarasų ir Ignalinos rajonų. Priskiriamas miškingų ežeringų regioninių parkų grupei. Čia suskaičiuojama per 70 vandens telkinių, užimančių 5700 ha. Parko puošmena - net  16 km besitęsiantis sudėtingiausią konfigūraciją Lietuvoje turintis vandens telkinys - Antalieptės marios. Jos atsirado užtvindžius 26 ežerus, kurie susiliejo Šventosios vandeniu užpildytame duburyje. Mariose atsirado daugybė salų, pusiasalių ir įlankų. Parke daug vaizdingų ežerų - Luodžio, Samavo, Asavo, Šiurpio, Veprio, Ligajos, Ažukalnio, Zalvo ir kiti. Jie, įsisupę į miško skraistes, pasidabinę kalvomis, tarsi lenktyniauja savo grožiu, viliodami vėl ir vėl sugrįžti į šį žaliomis garbanomis pasidabinusį žydraakį kraštą. 

Be to, Švento ežeras yra ir savotiškas hidroklimatinis barometras, nes jame pastebimi didžiausi vandens horizonto svyravimai. Kitus ežerus dažniausiai jungia Šventosios upė. Be Šventosios ištakų, galima pasigrožėti ir ypatingu nuolydžiu pasižyminčiu Šavašos upeliu. Įspūdingas Tumiškių moreninis kalvynas, kuriame gausu stambių lėkštų 20-40 m aukščio kalvų.  Tarp miškų didžiausią plotą užima Gražutės giria. Senovėje tai buvo didelis miško masyvas. Ši giria, kartu su kitais miškais užima daugiau kaip pusę parko teritorijos.

Klausantis parko darbuotojų vis pažvelgdavau ir į Selenoną Paltanavičių. Jis žinomas gamtininkas, rašytojas, apie gamtą, jos paslaptis dažnai kalba per radiją, jo įdomius gamtos pastebėjimus nuolat skelbia laikraštis „Tėviškės gamta". Pastaraisiais metais jis pradėjo aktyviai talkinti ir garsiajai LRT radijo laidai „Gamta - visų namai", kurią leidžia kartu su radijo žurnalistikos veteranu Adolfu Drungilu.

   

 

Luodis - 6 pagal didį ežeras Lietuvoje

 

Luodžio ežeras nuo parko direkcijos beveik ranka pasiekiamas. Netrukus ir mes atvykome į pakrantėje įsikūrusią turistų ir žvejų poreikiams skirtą sodybą "Paukščių sala". Šalia jos valčių prieplauka, patogus maudymuisi krantas.

Luodis - vienas iš didžiausių Lietuvos ežerų, jis 6-asis pagal dydį. Ežero gylis siekia 18,4 m. Yra dvi didelės salos - Alaunė ir Sadausko  ir dvi mažesnės - Pilelė ir Kanapinė,. Bendras salų plotas - 17,8 ha. Kranto linija siekia 28,2 km, ji vingiuota, gausu didelių įlankų, pietryčiuose yra siaura ir ilga įlanka. Ežeras turi dvi nerijas-ragus. Praktiškai iš visų pusių ežerą supa Giteniškės ir Tumiškės miškai. Pro ežerą prateka Šventosios upė.

"Anksčiau ežeras garsėjo sugaunamais stambias karšiais ir lydekomis. Čia vyko ir verslinė žvejyba. O kai verslininkai sužinojo, kad greitai jų žvejyba bus uždrausta, tai pradėjo dar intensyviau gaudyti žuvį ir  gerokai nualino ežerą. Dabar tenka į vėl įžuvinti." - sako G. Kukanauskas, atsakydamas į savaitraščio „Žaliasis pasaulis" korespondento Vytauto Leščinsko klausimą. Vėliau kolega Vytautas apie šią kelionę paskelbs išsamų reportažą.

 

Tūkstančiai lydekų, šamų

 

Prie Luodžio mus pasitiko ir UAB "Vasaknos" žuvininkas Artūras Ivanauskas, kuris čia su savo pagalbininkais atvažiavo specialiu automobiliu.  Pasak A. Ivanausko , šis modernus transportas įgalina nuvežti gyvą žuvį į bet kurią vietovę Lietuvoje ir visoje Europoje. Šį kartą jame - net 25 tūkstančiai "Vasaknos" tvenkiniuose išaugintų metinukių lydekaičių, skirtų Luodžio ežerui. Maniau, kad jos bus nedidelės, bet apsirikau. Pasirodo, tvenkiniuose gerai šeriant per metus lydekaitės gali užsiauginti iki 300 gramų svorio.

Tokį didelį kiekį žuvų iš karto nepaleisi. Į įžuvinimo talką su savo valtimis atvažiavo žvejai mėgėjai. Žurnalistai irgi susėdo į valtis. Netrukus ežeras pasipildė 25 tūkstančiais lydekaičių.

Šiemet tai jau antras Luodžio įžuvinimas. Anksčiau į šį ežerą buvo paleista  25 tūkstančiai šamukų. Šventosios aukštupio vandens telkiniuose istoriškai šamai gyveno, tačiau per paskutinius 50 metų jie išnyko, o pasak ichtiologų išnykimo priežastys nėra visiškai aiškios. Šamukai buvo leidžiami atsižvelgiant į vandens telkinių dydį. Be Luodžio, Į Asavo ežerą paleista 5 tūkstančiai, Antalieptės marias - 30 tūkstančių šamukų, kurių dydis buvo iki 15 cm. Kitą vasarą jie turėtų užaugti iki 600 - 800 gramų, tačiau vadovaujantis Mėgėjiškos žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šamus mažesnius kaip 75 cm ilgio būtina paleisti. Vienos žūklės metu galima pagauti tik 1 šamą.

Gražutės regioninio parko darbuotojai su viltimi žvelgia į ateitį. Atlikti darbai, realūs planai leidžia tikėtis gerų rezultatų. O žurnalistams tokios kelionės duoda daug peno įvairiems naujiems darbams.

 

Rubrika Žurnalistų kūryba yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-01-03 11:50
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Albertas

2014-12-28 10:42

O kaip įstoti į klubą A?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Ko

2014-12-27 10:09

O žuvelės ar teko paragauti?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media