Archyvas :: Aida Veželienė: "Tu braidai per rasotą žolę"
Aida Veželienė
Aida Vėželienė
PER RASOTĄ ŽOLĘ
Kokia nuodėmė slegia tave, dykūne,
Nenuilstantis kelio žygeivi?
Kokio lobio ieškai, bastūne?
Nuo ko bėgi, palikęs šeimą?
Tu braidai per rasotą žolę,
Žilabarzdis, paniuręs keleivis,
Susikaupęs, lyg gavęs rolę,
Sidabruoto mėnulio išeivis.
GIMIMAS
Griaudėjo
Oj...
Kaip griaudėjo
Dejavo
Oj...
Kaip dejavo
Klykė
Kaukė
Kraujavo
Žaibai
Drąskė dausas
Aimanavo
Dievai
Laukė sūnaus gimimo
Nekalto prasidėjimo.
LAIKAS
Laikas be saiko
Muša būgną
Kaip paikas vaikas
Meta į dugną
Akmenėlį po akmenėlio
Akmenėlį prie akmenėlio.
Laikas be saiko
Vis draiko ir draiko
Laikrodžio dūžiai
Mintis išvaiko
Trupinėlį po trupinėlio
Trupinėlį prie trupinėlio.
PRISIMENU GIRTAS ALYVAS
Prisimenu girtas alyvas,
Šyvas kumeles ir vulgarų flirtą.
Prisimenu kai vakarą vėlyvą
Visus palikęs dovanojai mirtą.
Prisimenu akis ir skambų juoką,
Svyruoklius gluosnius ir audringą naktį.
Prisimenu bokalų puotą,
Žvaigždes linguojančias į taktą.
Prisimenu dramatiškus akordus,
Aštrius spyglius ir abejingą žvilgsnį.
Prisimenu vaizdingus fiordus,
Prabėgusį gyvenimą lyg mirksnį.
Prenumeruoti komentarus: El. paštu RSS
TTT
2019-10-10 15:40
Ir dailininkė, ir poetė. ... Įdomu.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Saulius
2019-09-26 11:28
Gražu.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Komentarai (2)