2024 m. birželio 16 d., Sekmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Aida Vėželienė KASA

2024-04-30
 
Aida Vėželienė

Aida Vėželienė

Aida Vėželienė
KASA

 

Prieš didelį veidrodį ant kėdės sėdėjo maža mergaitė
Išleistus iki juosmens plaukus braukė dantytos šukos
Sklaidomi pavėjui jie nuolat veldavosi
Kantrybės užtekdavo tik tėčiui
Skaidrios lyg krištolas ašaros sūriai riedėjo vaiko skruostais
Pešė
Skaudėjo

 

 

- Paleisk ją, - tyloje pasigirdo senyvos moters balsas, - eikš, vaikeli, išmokysiu siūti
- Siūle siūle, susiūlėk mano dvisiūlę, - lyg mantrą kartojo brandžios moters lūpos
Ji nemokėjo siūti
Ji niekada tuo nesivertė
Ji dygsnis po dygsnio siūlėjo savo gyvenimą
Ji nėrė vis giliau ir giliau į pradžią, į motinos įsčias, į regimybę

 

Ar tai aš?

 

Klausausi tylos
Širdies plakimo
Minties virpėjimo

 

 

Įkvėpimas
Iškvėpimas
Įkvėpimas
Iškvėpimas

 

- Mama, mama!, - šaukė maža mergaitė pro dardančio autobuso langą

- Mama, mama, šis namas buvo medinis, - rodydama į Vilniaus Katedrą, - nenustygo vaikas, dar ilgai žvilgsniu lydėdama tolstančią Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką

Iš kur vaikas galėjo tai žinoti?

 

Girgžt girgžt girgžt girgžt
Tamsybėje trinktelėjo durys
Girgžt girgžt girgžt girgžt
Gležnais žingsneliais lunatikė nupėdino danginio link
Girgžt girgžt girgžt girgžt
Dūsavo ilgas senamiesčio balkonas, juosęs uždarą kiemą
Girgžt girgžt girgžt girgžt
Erzino tylmetį

 

 

Išgąsčio klyksmas, galėjęs tapti pražūtingu, sustingo
Kurtinys apgaubė kiemą
Užliūliuotas tylos sugrįžo laikas

 

 

Àš, tù
Tà, anà,
Ąsà, tąsà,
Tiesà, netiesà

 

 

Àš, tù
Tà, anà,
Ąsà, tąsà,
Tiesà, netiesà

 

 

Klajojo skaičiuotėje pasiklydęs aidas
Matricoje keitėsi dėmenys
Pro antro aukšto langą
Iš lėto leidosi ryšulys su vaiku
Sprogo bombos
Degė pastatai
Dardėjo vežimai

 

 

- Keičiu kryželius į duoną,- atlenkė į kumštį sulenktą delną septynių vaikų motina
Aš dar nebuvau gimusi

 

 

Àš, tù
Tà, anà,
Ąsà, tąsà,
Tiesà, netiesà

 

 

Àš, tù
Tà, anà,
Ąsà, tąsà,
Tiesà, netiesà

 

 

Klegėjo vaikai
Stropios rankos uoliai minkė molį
Lentynoje puikavosi molinių figūrėlių būrys
Švito
Saulės sijose levitavo dvasia
Sąmonės vingiuose vyko kova už gyvenimą
Vaizdiniai lyg kunkuliuojančio ugnikalnio lava veržėsi ryškia žydruma
Leidosi kalno šlaitu ir tirpo visa apimančioje beribėje
Bekraštėje sklandė mėlynas paukštis

 

 

Eilėje prie gyvenimo
Stovėjo moteris
Maniau nepakels
Pakėlė
Mačiau kaip nešė
Kaip ėjo
Vija vijo viją
Vija vijo viją
Vija sijomis skleidėsi
Kalnagūbrių virtinėje
Nebalintam delne
Kasa klojosi

 

2023 m. Tėčiui atminti

Paskutinį kartą atnaujinta: 2024-04-30 11:32
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Jūratė Kraikienė

2024-05-05 11:06

Gražūs prisiminimai

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media