102 kaklaraiščiai gimnazijai

Iš asmeninio autoriaus archyvo
Kolekcininkas. Kūrėjas. Žurnalistas. Fotografas.
Lietuvos radijo diktorius. Renginių vedėjas.
Galėčiau vardyti ilgai, kalbėdamas apie Juozą Šalkauską.
Šiandien Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos kolekcininkų erdvėje Juozas pristatė kaklaraiščių kolekcijos parodą „102 kaklaraiščiai gimnazijai", juk visai netrukus švęsime 102-ąjį gimtadienį.
Kalbėjomės apie kaklaraiščių istoriją.
Apie žmones.
Apie laiką, kuris palieka pėdsakus net audinyje.
Apie istorijos vingius ir įvykius, įsiūtus į spalvas, raštus, mazgus.
Juozas skaitė eiles apie Lietuvą.
Ir tada prabilo tas balsas, kurį daugelis mename nuo vaikystės.
Lyg šiurpuliukai per sielą. Lėtai. Tikrai. Iki pat vidaus.
Didelė emocija.
Reikalinga emocija.
Pati svarbiausia.
Šį vakarą mūsų bendraminčių ratas dar truputį prasiplėtė - prie mūsų tyliai prisijungė vilnietis Kazimieras Matačiūnas.
Be iškilmių. Be kalbų. Kažkaip šeimyniškai, tiesiog atrodė, kad taip ir turi būti... O gal jau ir turėjo būti, seniai seniai...
Ilgai kalbėjomės, kol gimnazijoje užgeso beveik visos šviesos.
Ir net tuomet nesinorėjo išeiti. Norėjosi dar. Ir dar.
Gal šį vakarą šimtas du kaklaraiščiai net nebuvo svarbiausi.
Svarbiausias buvo Žmogus.
Kalbantis Žmogus.
Juozas Šalkauskas.
Tekstą socialiniame tinkle „Facebook“ išplatino Kolekcininkų klubas „Kaišedarai".







.jpg)





Komentarai (0)