Žiniasklaida Lietuvoje

Dainius Radzevičius

Žurnalistas Virginijus Savukynas už televizijos laidas "Istorijos detektyvai" ir žurnalistines iniciatyvas 2014 metais buvo įvertintas prestižine Antano Macijausko premija. Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Biržų rajono savivaldybės įsteigtos premijos tikslas - apdovanoti žurnalistą už geriausius žurnalistikos darbus (straipsnius, publikacijas, televizijos ir radijo laidas) arba iniciatyvas, ugdančias pilietinį patriotizmą, nacionalinio pasididžiavimo jausmą, meilę valstybinei kalbai ir nacionalinei kultūrai.

Ta proga kolega Virginijus dalinasi savo mintimis apie Biržų krašto išskirtinumą, lietuvių tapatybės sąsajas su istorinėmis asmenybėmis bei prieš 20 metų vykusius savo kūrybinius ieškojimus A. Macijausko gimtajame krašte.

Kuo tavo žurnalistinėje karjeroje buvo išskirtiniai 2014-ieji?

"Istorijos detektyvus" dariau jau antrą sezoną. Kodėl atsirado "Istorijos detektyvai"? Pajaučiau, kad visuomenėje atsirado istorijos poreikis ir reikalinga laida, kuri populiariai papasakotų apie mūsų praeitį.  Nes istoriją reikia žinoti ne tik todėl, kad draugams prie kavos puodelio galėtum papasakoti kokius nors įdomius nutikimus. Ji reikalinga ir todėl, nes kitaip negali kurti savo, savo tautos, šalies, valstybės ateities. Manau, kad tai yra labai svarbi priežastis, dėl kurios reikia pažinti savo šalies istoriją. O įvairius straipsnius rašau jau seniai. Todėl susikaupė daug tekstų, kurie ir sudėti į knygą "Įžvalgos". Dabar ir kitas knygas rašau... Toks mano darbas.

A. Macijauskas savo laiku padavė į teismą spaudos cenzorius ir laimėjo bylą, nes įrodė, kad nebuvo lietuvišką spaudą draužiančio juridinio įsakymo. Daugelis tada galvojo ir dabar galvoja kitaip. "Istorijos detektyviai" taip pat dažnai laužo supratimą apie stereotipus ir visiems žinomas tiesas. Kodėl tokį „macijauskišką" tiesų laužymo metodą pasirinkai savo laidose?

Ačiū už tokį įvertinimą, nes jei mano veikla nors kažkiek prie A. Macijausko veiklos prisišlieja, tai man yra didžiulis komplimentas. Kodėl reikia laužyti tam tikrus stereotipus? Man atrodo, jeigu tu nori pasiekti auditoriją, jeigu tu nori kažką naujo pasakyti, tai akivaizdu, kad tam tikri stereotipai turi būti sulaužyti. Dėl to ir žiūrime įdomių istorijų, netikėtų kampų. Ieškom to, kas galėtų nustebinti žiūrovą.

Pilietiškumas ir patriotizmas dažnai siejamas su simboliais ir stereotipais, kurių laužymas yra gana pavojingas. Ypač kai kalbame apie istorinius įvykius, asmenybes. Kaip tai vertini?

Kas gi yra tie dalykai, kuriais galime didžiuotis? Taip, mes didžiuojamės Vytautu Didžiuoju. Mes didžiuojamės, nes išplėtėme savo valstybę. Viskas puiku, bet...Nereikia pamiršti, kokia kaina tai buvo padaryta. Tai vis dėlto buvo daroma kalaviju, kariaujant, žudant žmones. Yra dar ir kitas dalykas. Kai įsigilini į Lietuvos istoriją, pamatai, kokie buvo protingi mūsų valdovai. Jie ne tik mokėjo mojuoti kalaviju - jie buvo išmintingi, toliaregiški, mąstė strategiškai.

Buvo ir dar daugiau žmonių, kurių vardų mes net nežinome, nes istorija jų nepaliko. Bet paliko jų darbus. Tarkime, Vilnius ir jo statyba. Kaip jis buvo statomas... Mes turėjome inžinierių XIII amžiuje, o apie juos nežinome. Tais laikais buvo žmonių, kurie vykdė valdovų valią ir tai leidžia dabar tapatintis įvairioms socialinėms grupėms su tais tolimais laikais. Sakykime, net Mindaugo laikais. Buvo pirklių - tai pirmieji verslininkai. Ir jie kūrė Lietuvos valstybę. Nes vienas Mindaugas su kalaviju ir kariauna nebūtų jos sukūręs. Man atrodo, kad šitie "Istorijos detektyvų" iškelti faktai yra labai svarbūs. Jais irgi galima didžiuotis. Tai yra labai svarbu. Buvo žmonės, kurie dainas kūrė, jas dainavo. Mūsų poetai, kultūrininkai, kurie įkvėpdavo tą dvasią kovoti, išlaikyti valstybę. Tai man kelia nemažesnį pasididžiavimą nei Vytauto laikų Lietuva, kuri tęsėsi nuo vienos jūros iki kitos jūros.

Galima sakyti, kad ir Biržai tik neseniai iš naujo atrado Antaną Macijauską. Biržų savivaldybė su Lietuvos žurnalistų sąjunga įsteigė simbolinę premiją, kuri primena, kad turime didžiuotis ne tik raktiniais svarbiausiais Lietuvos įvykiais ar asmenybėmis, bet ir savo krašto žmonėmis. Kaip manai, kiek A. Macijauskas gali būti svarbus ir aktualus Biržų krašto žmonėms?

Aš manau, kad tai labai svarbu. Nes būtent per tokius žmonės ir lipdosi santykis su vieta. Ar tai būtų Biržai, ar Sierijai - mano gimtasis miestelis. Turi kiekviena vietovė tokius žmones. Jų tikrai yra. Ir labai gaila, kad kartais nežino net to miestelio žmonė, kokie garsūs ir daug pasiekę jų kraštiečiai.

Ypatingai, jei, pavyzdžiai, kalbėtume apie Lietuvos žydus - litvakus. Aš manau, kad jie yra Lietuvos istorijos ir Lietuvos dalis. Lygiai taip pat kaip ir tie, kurie kūrė Lietuvos valstybę. Dažnai nežinome tų didžių žmonių, kurie gali įkvėpti jaunimą ne vien politiniams žygiams. Nes juk buvo labai daug garsių asmenybių. Jie buvo verslininkai, rašytojai, mokslininkai, išradėjai. Apie juos reikia kalbėti, nes ne vien kariai kūrė Lietuvą, bet ir  kiti žmonės. Ir jų indėlis yra nemažesnis. Bent jau man tai yra svarbu, nes tu vienaip ar kitaip gali tapatintis su tais laikais ir gali semtis stiprybės.

To meto žmonės dažnai gyveno ne tik Lietuvoje - jie mokėsi ar dirbo užsienyje. Štai ir A. Macijauskas buvo Peterburge. Jiems tai netrukdė, keliauti, mokytis ir dirbti Lietuvai. Gal tai galėtų būti nauja paralelė mūsų šiandieninei emigracijai?

Be abejo. Tai akivaizdu. Tiems, kurie išvažiavo, irgi yra priesakas, kad šiais laikais galima gyventi ir kitoje vietoje, bet nepamiršti Lietuvos.

Ką norėtum biržiečiams palinkėti?

Pirmiausia sveikinu su gražia švente (Biržų miesto šventė kasmet vyksta pirmąjį rugpjūčio šeštadienį - D.R.). Apgailestauju, kad dėl šeimyninių aplinkybių šiemet negaliu dalyvauti šioje šventėje. Tačiau šį kraštą ir šio krašto žmones labai šiltai prisimenu, nes dar prieš 20 metų būdamas studentu tuose kraštuose atlikau etnografinę praktiką. Nagrinėjau tapatybę, kaip tame krašte žmonės ją apsibrėžia. Ir būtent tada gimė mano pirmosios įžvalgos apie lietuvių tapatybę. Jas aš vėliau išdėsčiau savo knygose. Už tai esu labai dėkingas biržiečiams, už tuos nuostabius susitikimus, kurie parodė, kokie šilti šio krašto žmonės.