Žiniasklaida Lietuvoje

REMIGIJUS AUGO LIETUVOS PATRIOTŲ ŠEIMOJE

R. Bimba pasakoja, kad jo vaikystė ir paauglystė prabėgo Kurklelių kaime (Anykščių r.). Berniuko tėvas buvo labai nagingas, sugebantis bet kokį prietaisą sutaisyti. Remigijaus mama yra labai ambicinga, reikli ir stipri moteris. Vaikystėje R. Bimba daug laiko praleisdavo Katlėrių kaime (Skiemonių sen., Anykščių r. sav.) pas mamos tėvus, senelius Strazdus. Seneliai anūką išmokė ne tik kaimiškus darbus dirbti - arti, sėti, pjauti, bet ir - disciplinos, tvarkos bei kultūros. Remigijus prisimena savo senelį Steponą Strazdą (1919-2007) ir jo kaimyną senolį Jurgį Dambrauską, kurie, užsidarę kambaryje, aptarinėdavo Smetonos laikų gyvenimą ir diskutuodavo apie partizaninį pasipriešinimą pokario metais. Remigijaus atminty išliko, kaip sovietmečiu visa Remigijaus šeima susėsdavo ir klausydavosi stočių „Amerikos balsas" bei „Vatikano radijas" radijo laidų. Remigijaus seneliai buvo giliai tikintys, uolūs katalikai, besilaikantys lietuviškų tradicijų ir papročių. Seneliai Strazdai nepritarė sovietinei santvarkai, labai nemėgo komunistų. Pasak R. Bimbos, jo mamos tėvai Strazdai buvo Katlėrių kaimo šviesuoliai - Lietuvos patriotai. Gyvenimas šeimoje, kuri laukė Lietuvos Respublikos nepriklausomybės, formavo būsimo trenerio pasaulėžiūrą bei ugdė jo širdyje patriotinius jausmus. Prasidėjus Sąjūdžiui, Remigijus stebėjo, kaip keitėsi jo šeimos narių nuotaikos. „Namiškiai buvo pakylėti. Man tai darė labai didelę įtaką. Įsijungiau į tų įvykių sūkurį ir aš - 1989-ųjų rugpjūčio 23 dieną su draugais dalyvavau Baltijos kelyje", - prisimena Remigijus.

MOKSLEIVIŠKAIS METAIS PAMILO KNYGAS, ISTORIJĄ IR GENEALOGIJĄ

Remigijus pasakoja, kad jo paauglystės laikotarpiu labai trūko knygų. „Jei reikėdavo atlikti lietuvių literatūros užduotį ir į biblioteką nuėjai ne pirmas iš klasės, knygos negaudavai. Reikėjo jų ieškoti įvairiose Anykščių rajono bibliotekose", - prisimena treneris. Bimbos tėvų šeima turėjo namų biblioteką, bet ji nebuvo gausi knygomis. R. Bimba pasakoja, kad jo prosenelė Apolonija Repečkaitė (1904-1976) labai mėgo knygas, žurnalus, jas rinko, kaupė ir skaitė. „Negaliu tiksliai įvardyti, ar dėl knygų stokos, ar dėl prosenelės aistros knygoms pamilau knygas ir aš", - sako Remigijus. Lietuvai tapus nepriklausoma, išaugo R. Bimbos susidomėjimas šalies istorija. Istorijos mokytojo ir klasės auklėtojo Gintaro Ražansko pamokas Anykščių J. Biliūno vidurinėje mokykloje Remigijus prisimena iki šiol. Klasės auklėtojas ne tik įdomiai vesdavo istorijos pamokas, bet ir moksleiviams, besidomintiems Lietuvos praeitimi, atsinešdavo į pamokas parodyti vertingas knygas ir rekomenduodavo jas perskaityti. „Pirkau įvairias knygas istorine tematika, domėjausi rezistencija ir partizaniniu pasipriešinimu prieš sovietinę valdžią", - moksleiviškas dienas prisimena Remigijus. J. Biliūno vidurinėje mokykloje tuo metu kultūros istorijos mokytoju dirbęs muziejininkas, kraštotyrininkas Raimundas Guobis ragino Remigijų ir jo klasės draugus domėtis Anykščių kraštu, jo istorija bei kraštotyra. Kartą moksleiviams mokytojas R. Guobis davė namų užduotį - parengti savo šeimos genealoginį medį. Ta užduotis Remigijui pasirodė labai keista. Grįžęs namo vaikinas ėmė klausinėti mamos, vėliau - senelių apie savo kilmę ir protėvius. Tai, ką iš namiškių sužinojo, Remigijus užrašė ir sudarė savo giminės medį. Namų užduotis buvo atlikta. „Gaila, bet tos schemos nepavyko išsaugoti iki šių dienų. Esu išsaugojęs tik pirmąjį sąsiuvinį, kuriame fiksavau šeimos ir giminės genealogines žinias", - sako R. Bimba.

SPORTINĖ KARJERA

Moksleiviškais metais Remigijus lankė Anykščių kultūrizmo klubą „Atika". Vaikinas treniravosi ir dalyvaudavo varžybose. Tris kartus jis tapo Lietuvos jaunimo kultūrizmo pirmenybių nugalėtoju. Baigiančiam vidurinę Remigijui buvo labai sunku apsispręsti, į kokią aukštąją mokyklą stoti mokytis, nes jį traukė ir sportas, ir istorijos mokslas. „Pasirinkau kūno kultūros mokytojo ir kultūrizmo trenerio specialybes. Istorija iki dabar liko mielu laisvalaikio užsiėmimu. Džiaugiuosi savo pasirinkimu", - atskleidžia R. Bimba. Savo sportinės karjeros didžiausiu pasiekimu Remigijus laiko 1997 m. Lietuvos vyrų kultūrizmo čempiono (iki 90 kg) titulą. „Jaunam sportininkui laimėti čempionatą šioje kategorijoje yra didžiulis pasiekimas", - sako R. Bimba. Buvęs sportininkas džiaugiasi, kad kultūrizmu užsiima nuo paauglystės iki dabar. „Mano draugystė su štanga tęsiasi - esu ištikimas kultūrizmui. Tai labai universali sporto šaka ir ji yra tinkama visoms amžiaus grupėms. Būtent kultūrizmas - sveiko gyvenimo būdas - mane augino ne tik kaip sportininką, bet ir kaip žmogų. Jaučiu, kad esu skolingas treneriams, ugdžiusiems mane, todėl stengiuosi sukaupta patirtimi ir žiniomis pasidalinti su kitais. Daug laiko skiriu Kultūrizmo akademijai, prisidedu prie šios organizacijos tikslų įgyvendinimo", - pasakoja apie sportinę veiklą kultūrizmo treneris.

ŽURNALISTINĖ IR LEIDYBINĖ VEIKLA

Iš Anykščių krašto kilęs R. Bimba yra ne tik treneris, teisėjas, bet ir keleto žurnalų iniciatorius, sudarytojas ir redaktorius. Kraštietis prisimena, kad tapti leidėju ar leidinio sudarytoju buvo viena iš jo vaikystės svajonių. Paauglys rinkdavo kultūrizmo laikraščius, žurnalus ir knygas. Užaugęs stebėjo redaktorių darbą. Daug leidybinės patirties Remigijus pasisėmė iš Lietuvos kultūrizmo federacijos generalinio sekretoriaus Arūno Petraičio, kuris kruopščiai rengdavo įvairius informacinius leidinius ir rašė straipsnius kultūrizmo tematika. R. Bimba prisimena: „Leidybinio darbo pradžioje leidau Vilniaus kultūrizmo ir kūno rengybos klubų sąjungos laikraštį „Sąjungos balsas" (išleidau 20 numerių) ir žurnalą „Genealogija ir heraldika" (išleidau 3 numerius)". Įgavęs patirties, anykštėnas subūrė komandą ir ėmėsi leidinių „Kultūrizmo akademija", „Genealogija", „Genealogija, heraldika ir veksilologija" leidybos. Jau keletą metų kraštiečio redaktoriaus bei sudarytojo R. Bimbos leidžiami žurnalai yra išskirtiniai savo turiniu ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Remigijus džiaugiasi, kad leidiniai surado savo skaitytoją.

R. BIMBOS PASIEKIMAI GENEALOGIJOJE, HERALDIKOJE IR VEKSILOLOGIJOJE

R. Bimbos vadovaujamas Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas organizuoja tarptautines mokslines konferencijas. 2025 m. Lietuvos valstybės istorijos archyve vyko ketvirtasis tarptautinis kolokviumas „Genealogija, heraldika ir veksilologija", subūręs heraldikos ir veksilologijos mokslininkus, tyrėjus, ekspertus iš 17 šalių. Anykštėnas pasakoja, kad tokių renginių metu jam ir visai organizatorių komandai, pirmiausia norisi pristatyti mūsų šalį - Lietuvą, sostinę Vilnių ir kitus Lietuvos miestus bei rajonus. Antra priežastis, skatinanti R. Bimbą organizuoti panašius tarptautinius renginius, yra noras - sukaupta patirtimi dalintis su kolegomis iš užsienio. Trečias dalykas, kurio siekia organizatoriai - tai troškimas, kad Lietuva taptų vienu iš svarbiausių vietų pasaulyje, į kurią skaityti pranešimų genealogijos, heraldikos ir veksilologijos temomis susirinktų mokslininkai, tyrėjai, ekspertai iš viso pasaulio.

R. Bimba su komanda kasmet organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Alberto Vijūko-Kojalavičiaus skaitymai". Pasak kraštiečio, konferencija yra reikšminga, nes ji skirta istorikui, teologui, filosofui, Vilniaus universiteto rektoriui Albertui Vijūkui-Kojalavičiui (1609-1677), kurio darbai apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų genealogijas ir heraldiką yra aktualūs ir šiandien. Mokslinė konferencija svarbi ne tik pristatomais mokslininkų tyrimais, bet ir tuo, kad konferencijos metu iš kitų šalių atvykę mokslininkai ir tyrėjai gauna informaciją apie mūsų šalies dvarus, rūmus, muziejus, kilminguosius, iškilias asmenybes. Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto įsteigtu Alberto Vijūko-Kojalavičiaus atminimo medaliu ir premija už reikšmingiausius paskutiniųjų penkerių metų darbus, susijusius su Lietuvos istorijos ir jos pagalbinių disciplinų - genealogijos, heraldikos, veksilologijos ir kitų - plėtojimu, puoselėjimu, tyrinėjimu, paveldo apsauga, sklaida, inovacine, kūrybine, edukacine ir moksline tiriamąja veikla, yra apdovanota nemažai profesorių ir mokslų daktarų.

Paklaustas apie atradimus genealogijos srityje, R. Bimba pasakoja, kad šiuo metu jo surinktose genealoginėse lentelėse yra beveik 56 tūkstančiai asmenų, su kuriais jis asmeniškai susijęs. „Kai atvykstu į Anykščius, suprantu, kad su didžiąja dalimi žmonių esu genealogiškai susijęs. Šiuo metu turiu labai daug informacijos savo genealoginėms lentelėms pildyti. Gaila, kad trūksta laiko. Stengiuosi kasdien po pusvalandį „pavogti" laiko iš kitų veiklų ir skirti savo aistrai - genealogijai", - pasakoja Remigijus.

R. Bimba atskleidžia, kad kiekviename gyvenimo etape jis turėjo ir iki šiol turi gerus mokytojus. Anykštėnas šiltai prisimena pedagogus, kurie jam dėstė Anykščių J. Biliūno vidurinėje mokykloje. Studijuojant Lietuvos sporto universitete būsimam treneriui įtaką darė supratingi dėstytojai. R. Bimba dėkingas likimui, kad Lietuvos kultūrizmo federacijoje turėjo ambicingus vadovus, o sporto klubuose - reiklius klientus, įvairiose organizacijose - profesionalius kolegas. R. Bimba laimingas, kad gali kasdien mokytis ir tobulėti.

Visų sričių įvertinimai, įteikti apdovanojimai ir pasiekimai Remigijui yra labai svarbūs. Vienu svarbių pasiekimų genealogijos specialistas laiko 2023 m. Lietuvos valstybės istorijos archyve iškilmingai pasirašytą deklaraciją steigti Tarptautinį lyginamosios genealogijos, heraldikos ir veksilologijos tyrimų projektą (angl. International Research Project of Comparative Genealogy, Heraldry, and Vexillology). Deklaraciją pasirašė keturiolikos šalių atstovai. „Esu vienas iš šios deklaracijos iniciatorių", - sako R. Bimba

KITA R. BIMBOS VEIKLA IR PALINKĖJIMAI SKAITYTOJAMS

Darbas asmeniniu treneriu, teisėjavimas varžybose, leidybinė bei aktyvi visuomeninė veikla R. Bimbai teikia didžiausią pasitenkinimą. Bet jis turi ir kitų labai smagių užsiėmimų. Treneris kuria Lietuvos kultūrizmo muziejų: renka įvairius eksponatus, susijusius su kultūrizmu, galiūnais, jėgos trikovės, svarsčių kilnojimo, sunkiosios atletikos istorija. Tėviškėje R. Bimba pasodino ąžuolyną ir suranda laiko šio miško priežiūrai. 2023 m. rudenį, R. Bimbos iniciatyva, Katlėrių kaime šalia senųjų kapinių buvo pastatytas stogastulpis, o šalia kelio Anykščiai-Biržinė buvo atstatytas prieš 100 metų stovėjęs kryžius. Genealogijos ir heraldikos specialistui patinka išbandyti įvairias sporto šakas. 2025 metais Tenerifėje R. Bimba išmoko čiuožti banglente vandenyno bangomis.

Paklaustas apie ateities planus, R. Bimba sako turintis daugybę sumanymų skirtingose srityse ir visų atskleisti iš anksto nenorintis. Kraštietis prisipažįsta gyvenąs labai įdomiu laikotarpiu ir užsiimąs veiklomis, kurios jam labai patinka. Skaitytojams R. Bimba pataria: „Jei turite svajonę, linkiu susidaryti planą ir jį vykdyti. Tikėkite tuo, ką darote, nenuleiskite rankų. Tada tikrai svajonę pasieksite. Linkiu visiems gero laiko!"