2019 m. spalio 21 d., Pirmadienis

Žiniasklaida Lietuvoje

*print*

Archyvas :: Pasiūlymai sprendžiant su politinėmis kampanijomis susijusias etikos problemas

2019-02-07
 

 

Nuo metų pradžios Visuomenės informavimo etikos komisija sulaukia klausimų dėl žurnalistų, redakcijų darbuotojų, savininkų dalyvavimo politinėje kampanijoje, rinkimų kampanijos nušvietimo, kandidatų dalyvavimo laidų vedėjais, žurnalistų moderavimo politinės kampanijos renginiuose ir kt. ir interesų konfliktų.

Visuomenės informavimo etikos komisija tikisi, kad suformuluoti atsakymai padės priimti teisingus sprendimus.

Žurnalistas yra politinės kampanijos dalyvis, dalyvauja rinkimuose kaip partijos kandidatas? Ką daryti vengiant interesų konflikto?

Kiekvienas pilietis gali siekti ir būti išrinktas į valdžios struktūras nepriklausomai nuo profesijos. Tačiau sąžiningos konkurencijos principas reikalauja, kad žurnalistas, dalyvaujantis rinkimų kovoje, jos metu stabdytų savo žurnalistinę veiklą ir vengtų daryti įtaką rinkėjams pasinaudodamas savo profesija.

Pagal Visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje bei prieštarauja visuomenės informavimo etikos principams.

Komisija taip pat primena, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti turimos profesinės informacijos savo asmeniniams tikslams ir naudai (Visuomenės informavimo etikos kodekso 25 str.).

 

 

Ar žurnalistas gali būti rinkimų komiteto kandidatu savivaldybių rinkimuose?

Visuomeninių rinkimų komitetų nariai ir politinių partijų nariai yra lygiaverčiai rinkimų kampanijų subjektai. Politinės partijos ir rinkimų komitetai vienodomis sąlygomis gali teikti visuomenei informaciją apie savo veiklą, vertybes, požiūrį.

Partijos ir visuomeniniai rinkimų komitetai, keldami kandidatus ar jų sąrašus dalyvauti rinkimuose, įsijungia į konkurencinę kovą dėl politinės atstovaujamosios institucijos formavimo. Todėl žiniasklaidos priemonėse dirbantys žurnalistai neturėtų dalyvauti nei politinių partijų, nei visuomeninių rinkimų komitetų veikloje, nes tai sukelia interesų konfliktą.

Jeigu žurnalistas nusprendžia dalyvauti rinkimuose su komitetu, jis, kaip ir partijos kandidatas, turėtų rinkiminio laikotarpio metu nusišalinti nuo žurnalistinės veiklos.

Redakcija, kurios žurnalistas dalyvauja rinkimuose, turėtų jį traktuoti kaip bet kurį rinkimų dalyvį, nedarydama išimčių.

Ar gali žurnalistas būti apygardos, apylinkės rinkimų komisijos nariu?

Dirbdamas rinkimų komisijoje žurnalistas negalėtų objektyviai ir nešališkai informuoti apie jos darbą, nes būtų asmeniškai su ja susijęs ir kiltų interesų konfliktas.

Žurnalistas turi įvertinti, kad rinkimų komisijos narys pasirašo pasižadėjimą sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje, todėl, siekdamas išvengti interesų konflikto, žurnalistas negalės rengti informacijos apie rinkimus.

 

 

Ar gali žurnalistas būti rinkimų stebėtoju?

Žurnalistui derėtų atsisakyti stebėtojo pareigų, jeigu jas pasiūlo politinės partijos, išsikėlę kandidatai, rinkimų komitetai, kandidatai į savivaldybių tarybų narius - merus, nes tai reikštų susisaistymą su politinės kampanijos dalyviu ir būtų kliūtis išlikti nešališkam.

 

 

Ar gali žurnalistas moderuoti kandidatų susitikimus, debatus?

Taip. Tačiau turi laikytis nešališkumo, lygiateisiškumo, vengti simpatijų, antipatijų demonstravimo.

Ar gali žurnalistas agituoti už/prieš kandidatą, sąrašą?

Žurnalistai neturėtų būti propagandistais, reklamuoti politikų, rinkiminių sąrašų. Žurnalistai turi išnaudoti visą profesionalumo arsenalą ir įstatymų suteiktas galimybes, kad suteiktų rinkėjams objektyvią informaciją, padedančią įvertinti rinkimų kampanijos dalyvius. Rinkimai atspindi visuomenės pilietiškumą, todėl raginti dalyvauti rinkimuose yra pilietiška, tačiau agituoti už ar prieš konkretų kandidatą nėra žurnalistinis pilietiškumas. Tai pasakytina ir apie žurnalistų įrašus socialiniuose tinkluose, kur derėtų susilaikyti nuo agitacijos ar simpatijų/antipatijų raiškos.

Ar draudimas dalyvauti politinėse kampanijose taikytinas ir redaktoriams?

Redaktorius, kaip bet kuris žurnalistas, mėgindamas derinti darbą ir dalyvavimą politinių partijų veikloje, neišvengiamai patenka į interesų konfliktą. Nenusišalindamas nuo pareigų rinkimų kampanijų metu, jis kuria sau išskirtines sąlygas.

Žurnalistas, nuėjęs į politiką, tęsia žurnalistinę veiklą, bet pasirašo kūrinius slapyvardžiu. Ar tai išsprendžia etinę problemą?

Ne. Tai vertintina kaip nesąžiningumas ir slapukavimas.

Rinkimų kampanijos metu žurnalistas ar už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingas redaktorius formaliai pasitraukia iš pareigų, įsidarbina toje pačioje įmonėje techniniu darbuotoju (maketuotoju, projektų vadovu ar kt.), bet faktiškai tęsia įprastą veiklą. Ar toks sprendimas panaikina etinę problemą?

Jei žurnalistas ar už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingas asmuo rinkimų kampanijos metu ne tik formaliai pasitraukia iš pareigų, bet ir faktiškai atsisako įprasto darbo, toks sprendimas yra tinkamas. Tačiau vien formalus perėjimas į kitas pareigas neatsisakius įprastos žurnalisto, redaktoriaus veiklos nepanaikina konflikto. Šiuo atveju galioja turinio viršenybės formos atžvilgiu principas.

Ar visuomenės informavimo priemonės savininko, redakcijos darbuotojo (ne žurnalisto) dalyvavimas politinėse kampanijose suderinamas su visuomenės informavimo etika?

Kiekvienas visuomenės informavimo priemonės darbuotojas kažkuria prasme atstovauja savo organizacijai, todėl derėtų susilaikyti nuo veiksmų, darančių įtaką rinkėjams. Rinkimų kampanijose dalyvaujantys visuomenės informavimo priemonių savininkai neturėtų piktnaudžiauti savo padėtimi, būti sąžiningi kitų rinkimų kampanijos dalyvių atžvilgiu. Visuomenės informavimo priemonės savininkui įsitraukus į politines varžytuves, redakcija ir jos darbuotojai susiduria su sunkiai įgyvendinamu iššūkiu išlikti objektyviais ir nešališkais kitų politinės kampanijos dalyvių atžvilgiu. Etikos standartus puoselėjanti redakcija turėtų visuomenės informavimo priemonės savininką traktuoti kaip bet kurį rinkimų dalyvį.

Ar gali politikas vesti rinkimų laidą. Ar tai dera su visuomenės informavimo etika?

Profesionaliam politikui neuždrausta vesti televizijos, radijo laidų, tačiau rinkimų kampanijos metu jis turėtų nusišalinti nuo laidos vedimo, siekdamas išvengti nesąžiningo pranašumo politinės reklamos srityje, nebent tokios laidos yra apmokamos rinkimų kampanijos lėšomis ir pažymėtos kaip politinė reklama.

Informuodamas apie rinkimus žurnalistas gali būti nepagrįstai apkaltintas tendencingumu, neobjektyvumu? Atsisakyti rinkimų temos būtų neprotinga. Kaip elgtis?

Rinkimų laikotarpiu žiniasklaida imasi aiškinamosios funkcijos, analizuodama ir supažindindama visuomenę su politinių partijų programomis, palygindama kandidatų pozicijas, supažindindama su jų veikla. Svarbu tai, kad žiniasklaidos priemonės nesudarytų išskirtinių sąlygų vienam kandidatui, vienai kuriai politinei partijai ar jų grupei, suteiktų kritikuojamiems asmenims atsakymo teisę. Verta prisiminti ir Piliečių santalkos dar 2008-aisiais suformuluotus pasiūlymus žiniasklaidai nušviečiant rinkimus: tapatintis su rinkėjų, o ne kandidatų poreikiais; įsiminti, jog žurnalistas politikui teikia „viešumo deguonį"; skelbti tik pažymėtą politinę reklamą; apdairiai naudotis visuomenės apklausų duomenimis. Svarbiausia sąlyga - taikyti aukščiausius profesionalumo standartus:

  • priešintis kandidato reikalavimui pateikti klausimus iš anksto;
  • priešintis kandidato reikalavimui parodyti atsakymus prieš spausdinant;
  • vengti „bandos  žurnalistikos" politinės kampanijos metu;
  • neapsiriboti vien kandidato teikiama informacija;
  • sudaryti sąlygas kandidatui atsakyti į kaltinimus.

 

Visuomenės informavimo etikos komisija

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-03-26 12:17
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media