2024 m. gegužes 4 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žiniasklaida Lietuvoje

*print*

Archyvas :: Tai svarbu žinoti kiekvienam žurnalistui

2012-01-03
 
Aurelija Arlauskienė

Kodėl iš anksto reikia rūpintis dokumentais pensijai skirti? Kur gauti pažymas apie asmens draudžiamąsias pajamas, jei žurnalistas dirbo leidiniuose, kurių jau nėra (pvz., „Tarybinė moteris", „Tiesa", „Darbas ir poilsis", „Kooperatininkas" ir kt.)? Ką daryti, jeigu archyvas pateikia pažymą, kad duomenų apie tam tikro asmens draudžiamąsias pajamas nėra? Nuo ko priklauso socialinis draudimas asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis? Nuo kokių autorių gaunamų pajamų valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos? Kas „Sodrai" turi teikti duomenis apie meno kūrėjo statusą turinčius asmenis ir statuso įgijimo laikotarpį? Šie ir kiti klausimai žurnalistams kilo 2011 m. spalio pabaigoje LŽS Vilniaus skyriaus Pokalbių klube vykusioje diskusijoje aktualiais socialinės politikos ir socialinio draudimo klausimais. Į juos atsakė ir daug naudingos informacijos pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus sk. vyriausioji ryšių su visuomene specialistė, socialinių mokslų daktarė LEONILIJA PERMINIENĖ. Pateikiame sutrumpintą minėtos diskusijos medžiagą. Išsami informacija - almanache „Žurnalistika 2011".

Pensija - vienas svarbiausių pragyvenimo šaltinių senatvėje. Tačiau ne visiems pensinį amžių sukakusiems asmenims yra paskiriama pensija. Koks svarbus reikalavimas senatvės pensijai gauti?

Tai įstatymu nustatytas socialinio pensijų draudimo stažas. Kai jo trūksta, pensija nebus paskirta, nors pensinis amžius ir bus sukakęs. Todėl labai svarbu žinoti socialinio draudimo stažą dar nesukakus pensinio amžiaus. Įsidėmėkite, kad darbo stažas ir socialinio draudimo stažas nėra vienas ir tas pats. Socialinio draudimo stažas - tai laikas, per kurį asmenys moka arba už juos yra mokamos nustatyto dydžio socialinio pensijų draudimo įmokos. Tas darbo laikas (stažas), kurio metu įmokos į „Sodros" biudžetą nebuvo mokėtos, socialinio draudimo požiūriu nėra stažas. Todėl samdomi darbuotojai, kilus įtarimui, turėtų ateiti į teritorinį „Sodros" skyrių ir pasitikslinti, ar darbdavys už juos moka privalomojo socialinio draudimo įmokas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad socialinio draudimo požiūriu nepertraukiamo darbo stažo sąvoka neturi reikšmės. Nustatant draudimo stažą, sumuojami visi laikotarpiai, kurių metu buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos.

Jaunas žmogus būtinai paklaus, kodėl iš anksto reikia rūpintis dokumentais pensijai? Juk pensinis amžius - „dar už kalnų"...

Kuris gi iš mūsų garantuotas, kad atsitikus nelaimei ar klastingai ligai pakirtus neteks sėsti į invalido vežimėlį ar būti prikaustytam prie lovos? Kas tuomet surinks netekto darbingumo pensijai paskirti reikalingus dokumentus?

Be to, nereti atvejai, kai nepavyksta rasti dokumentų, įrodančių asmens draudžiamąsias pajamas (darbo užmokestį), nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos, dėl netvarkingo įmonės likvidavimo, kai į archyvus nepriduoti ilgo saugojimo buhalteriniai dokumentai (dažniausiai tai pasitaiko su buvusiais kooperatyvais). Nereti atvejai, kai įmonės restruktūrizuojamos, pasikeičia jų pavadinimas. Gali atsitikti ir taip, kad asmeniui, dokumentais neįrodžiusiam minimalaus (15 metų) socialinio pensijų draudimo stažo, reikalingo gauti senatvės pensijai, senatvės pensija gali būti nepaskirta. Todėl pensijoms skirti reikalingais dokumentais reikėtų pasirūpinti iš anksto.

Asmeniui, besikreipiančiam dėl senatvės pensijos, tam tikrų problemų sukelia ir tai, kad įstaigų ar organizacijų dokumentai, skirti pensijoms skaičiuoti, netinkamai įforminami: juose trūksta antspaudo ar įmonės vadovo bei buhalterio parašo, išdavimo datos ir pan.

Pasitaiko, kai ištekėjusios moterys mergautinę pavardę pakeičia tik asmens dokumentuose, o darbo knygelėje ar socialinio draudimo pažymėjime paliekama ankstesnioji pavardė. Vėl reikia papildomų žygių ir dokumentų, įrodančių asmens tapatybę. O jei susituokiama antrą ar trečią kartą, asmens dokumentuose atsiranda dar daugiau pavardžių, tada reikia daug laiko ir pastangų asmeniui identifikuoti.

Kur gauti pažymas apie asmens draudžiamąsias pajamas, jei žurnalistas dirbo leidiniuose, kurių jau nėra („Tarybinė moteris", „Tiesa", „Darbas ir poilsis", „Kooperatininkas" ir kt.)?

Reikėtų kreiptis į archyvus. Archyvų departamento, teikiančio informaciją apie specializuotus Lietuvos archyvus, tel. 265 22 55, Vilniuje.

Valstybinių archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pateikiami patvirtinti šiose įstaigose ar archyvuose saugomų archyvinių dokumentų nuorašai ar išrašai.

2011 m. spalio 1 d. Lietuvos ypatingajam archyvui (Gedimino pr. 40/1, tel. 261 34 31) perduoti šių įstaigų ilgo saugojimo dokumentai:

* LKP CK leidyklos - įsakymai personalo klausimais, darbuotojų asmeninės sąskaitos, darbuotojų atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai nuo 1955 m. iki 1982 m. (imtinai); nuo 1983 m. iki 1990 m. - įsakymai personalo klausimais, darbuotojų asmeninės sąskaitos;

* redakcijos „Sovetskaja Litva" įsakymai, 1955 m. asmeninės sąskaitos;

* redakcijų „Sovetskaja Litva", „Tiesa", „Valstiečių laikraštis", „Bloknot Agitatora", „Komunistas", „Tarybinė moteris", „Pergalė", „Švyturys", „Šluota", „Tėvynės balsas", „Vakarinės naujienos", „Darbas ir poilsis" - asmeninės sąskaitos, 1956-1972 m. atlyginimo mokėjimo žiniaraščiai; (redakcijų „Sovetskaja Litva", „Tiesa", „Vakarinės naujienos", „Valstiečių laikraštis" įsakymų kopijos nuo 1956 m. iki 1959 m.);

* nuo 1973 m. iki 1990 m. yra šių redakcijų asmeninės sąskaitos: „Sovetskaja Litva", „Tiesa", „Valstiečių laikraštis", „Vakarinės naujienos", „Červony štandar", „Komjaunimo tiesa", „Genys", „Jaunimo gretos", „Komunistas", „Laikas ir įvykiai", „Švyturys", „Tarybinė moteris", „Lietuvos pionierius", „Šluota", „Žvaigždutė". Kitų periodinių leidinių ilgo saugojimo dokumentai perduoti savivaldybių archyvams.

Ką daryti tokiu atveju, jeigu archyvas pateikia pažymą, kad duomenų apie tam tikro asmens draudžiamąsias pajamas nėra?

Tuomet draudžiamąsias pajamas galima įrodyti teismo keliu, padedant liudininkams, jei išsaugoti draudžiamųjų pajamų (atlyginimo) dydį patvirtinantys dokumentai (partijos ar profsąjungos bilietai, kiti dokumentai).

Ar pagal sukauptus duomenis suskaičiuotas socialinio pensijų draudimo stažas panaudojamas tik pensijai skirti?

Jis taip pat panaudojamas:

* teisei į nemokamą gydymą, kai asmuo praranda darbą, bet turi 30 metų būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą;
* skirti nedarbo išmokai, kurios dydis priklauso nuo socialinio draudimo stažo ir draudžiamųjų pajamų;
* išankstinei pensijai skirti, jei valstybinio socialinio draudimo pensijų stažas yra ne mažesnis kaip 30 metų.
 

Autorių valstybinis socialinis draudimas


Nuo ko priklauso socialinis draudimas asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis?


Nuo to, kaip įforminti jų darbo santykiai. Asmenis, kurie dirba pagal autorines sutartis ir gauna autorinį atlygį, pagal apmokestinimą valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokomis galima skirti į dvi apdraustųjų grupes:


1. Asmenys, kurie dirbdami pagal autorines sutartis tuo pat metu yra privalomai draudžiami visomis VSD rūšimis pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 dalį (pvz., dirba pagal darbo sutartį, valstybės pareigūnai ir kt.);


2. Asmenys, kurie dirbdami pagal autorines sutartis tuo pat metu nėra draudžiami privalomuoju socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 dalį, t. y. neturi kito darbdavio.

 

Asmenys, kurie dirbdami pagal autorines sutartis tuo pat metu yra privalomai draudžiami visomis VSD rūšimis (pirmoji apdraustųjų grupė). Šie asmenys, jei jie yra Lietuvos gyventojai ir autorinius atlygius gauna iš Lietuvoje registruoto juridinio asmens, yra privalomai draudžiami visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis: pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų bei sveikatos draudimu. Šių asmenų VSD įmokos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 m. rodiklių įstatyme nustatytus tarifus. Pagal šį įstatymą, nuo minėtų asmenų pajamų VSD įmokos apskaičiuojamos pagal nustatytą draudėjų bendrąjį valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų 30,8 proc. dydžio tarifą (pensijų socialiniam draudimui, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, nedarbo socialiniam draudimui, sveikatos draudimui), draudėjų mokamą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų socialinio draudimo įmokų tarifą (I grupė - 0,9 proc., II grupė - 0,38 proc., III grupė - 0,18 proc.), apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų 9 proc. tarifą (pensijų socialiniam draudimui - 3 proc.; sveikatos draudimui - 6 proc.). Bendras įmokos tarifas - 39,98 proc. (kai draudėjas priskirtas III nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų grupei), 40,18 proc. (kai draudėjas priskirtas II nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų grupei, 40,7 proc. (kai draudėjas priskirtas I nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų grupei).


Pavyzdžiui, draudėjas (priskirtas III nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų socialinio draudimo įmokų tarifų grupei, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį) priskaičiavo 7 000 Lt pagal sudarytą autorinę sutartį. Išmokėdamas pajamas pagal autorinę sutartį draudėjas nuo priskaičiuotų 7 000 Lt pajamų (įmokos tarifas - 39,98 proc.) tą pačią dieną privalo apskaičiuoti ir sumokėti 2 798,60 Lt VSD ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų (7 000 Lt x (30,98 proc. draudėjo + 9 proc. apdraustojo) = 2 798,60 Lt).


Kitas pavyzdys. Draudėjas (priskirtas II nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų socialinio draudimo įmokų tarifų grupei) asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, priskaičiavo 3 500 Lt autorinio atlygio. Išmokėdamas pajamas pagal autorinę sutartį draudėjas nuo priskaičiuotų 3 500 Lt pajamų (įmokos tarifas - 40,18 proc.) tą pačią dieną privalo apskaičiuoti ir sumokėti 1 406,30 Lt VSD ir PSD įmokų (3 500 Lt x (40,18 proc. draudėjo + 9 proc. apdraustojo) = 1 406,30 Lt).


Asmenys, kurie dirbdami pagal autorines sutartis tuo pat metu nėra draudžiami privalomuoju socialiniu draudimu (antroji apdraustųjų grupė). Šie asmenys, jei jie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir autorinius atlygius gauna iš Lietuvoje registruoto juridinio asmens, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla. Jie nedraudžiami nedarbo ir nelaimingų atsitikimų bei profesinių susirgimų išmokoms gauti. Šių asmenų VSD įmokos tarifai: draudėjų bendrasis valstybinio pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokų 29,7 proc. dydžio tarifas ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų 9 proc. tarifas (pensijų socialiniam draudimui - 3 proc.; sveikatos draudimui - 6 proc.). Bendras įmokos tarifas - 38,7 proc.


Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šiai apdraustųjų asmenų grupei priskirtiems autoriams VSD įmokos skaičiuojamos ne nuo visos, o nuo pusės pagal autorinę sutartį priskaičiuotų pajamų sumos, kuri kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Vyriausybės patvirtintas einamųjų 2011 m. draudžiamųjų pajamų dydis yra 1 170 Lt. Vadinasi, VSD įmokos skaičiuojamos nuo pajamų sumos, ne didesnės kaip 4 680 Lt per mėnesį arba 56 160 Lt per metus.


Pavyzdžiui, draudėjas autoriui, kuris neturi kito darbdavio ir dirba tik pagal autorinę sutartį, priskaičiavo 7 000 Lt autorinio atlygio. Išmokėdamas autorinį atlygį draudėjas nuo 3 500 Lt (50 proc. pajamų pagal autorinę sutartį sumos) tą pačią dieną privalo apskaičiuoti ir sumokėti 1 354,50 Lt VSD ir PSD įmokų (3 500 Lt x (29,7 proc. draudėjo + 9 proc. apdraustojo) = 1 354,50 Lt).


Kitas pavyzdys. Draudėjas, autoriui, kuris neturi kito darbdavio ir dirba tik pagal autorinę sutartį, priskaičiavo 10 000 Lt autorinio atlygio. 2011 m. rugsėjo mėn. draudėjas, išmokėdamas 10 000 Lt autorinį atlygį, nuo 4 680 Lt (kadangi VSD įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė kaip 4 680 Lt) tą pačią dieną privalo apskaičiuoti ir sumokėti 1 811,16 Lt VSD ir PSD įmokų (4 680 Lt x (29,7 proc. draudėjo + 9 proc. apdraustojo) = 1 811,16 Lt).


Nuo kokių autorių gaunamų pajamų valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos?


Valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos:


• nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, taip pat nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose, kūrinių atgaminimą reprografijos būdu ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais, pajamų, gautų už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu;
• nuo pajamų, gautų pagal autorines sutartis, sumų, kurios įtraukiamos į jų individualios veiklos pajamas;
• nuo pajamų, gautų pagal autorinę sutartį iš Lietuvoje registruoto juridinio asmens, kai autorius yra ne nuolatinis Lietuvos gyventojas;
• nuo pajamų, gautų pagal autorinę sutartį iš užsienyje registruoto juridinio asmens, kai autorius yra nuolatinis Lietuvos gyventojas.

 

Kaip skaičiuojamas pagal autorines sutartis dirbančių asmenų socialinio draudimo stažas?


Būtina socialinio draudimo pensijų bei pašalpų skyrimo sąlyga - valstybinio socialinio draudimo stažas. Socialinio draudimo stažas nustatomas pagal laikotarpius, kada buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos, taip pat gautos socialinio draudimo išmokos (pašalpos, nedarbo išmoka). Valstybinio socialinio draudimo stažas atskiroms socialinio draudimo išmokoms gauti yra skirtingas. Jį nustato atitinkamas socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys įstatymai.
Įsidėmėtina, kad socialinio draudimo stažas pagal autorines sutartis dirbantiems asmenims nustatomas ne kalendorine trukme, o pagal gautų pajamų sumą, nuo kurios sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Jeigu šios įmokos sumokėtos nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės negu MMA dydžio sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu.


Tarkime, asmeniui, kuris dirba pagal autorinę sutartį, 2011-06-15 išmokėtas 2 400 Lt autorinis atlyginimas. Šio asmens socialinio draudimo stažas ir draudimo laikotarpis bus 3 mėnesiai, skaičiuojami nuo atlygio išmokėjimo dienos į priekį (2 400 Lt : 800 Lt = 3 mėn.). Vienerių metų socialinio draudimo stažą asmuo pelnys, jei per metus bus sumokėjęs įmokas nuo ne mažesnės kaip 9 600 Lt sumos (kai MMA - 800 Lt).


Tačiau per vienerius kalendorinius metus asmuo negali įgyti daugiau nei vienerių metų socialinio draudimo stažo, nors pajamos ir būtų didesnės nei 12 MMA. Atkreipiame dėmesį į tai, kad socialinio draudimo laikotarpis, skaičiuojamas į priekį nuo autorinio atlygio gavimo dienos, negali būti ilgesnis nei 24 mėnesiai.

 

Žurnalistas parašo bestselerį. Už jį gauna didžiulį honorarą. Kaip tada skaičiuojamas socialinio draudimo laikotarpis?

 

Socialinio draudimo laikotarpis, skaičiuojamas į priekį nuo autorinio atlygio gavimo dienos, negali būti ilgesnis nei 24 mėnesiai, nors autorinis atlygis siektų ir milijoną litų.

 

Asmenų, turinčių meno kūrėjo statusą, socialinis draudimas


Kokios lengvatos nuo 2011 m. sausio 1 d. taikomos meno kūrėjo statusą turintiems asmenims?


Nuo minėtos datos meno kūrėjo statusą turintiems darbingo amžiaus asmenims taikomos socialinio draudimo įmokų lengvatos. Nuolatinių pajamų bei darbdavio neturintiems menininkams nuo šių metų pradžios socialinės įmokos mokamos iš specialios Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos, kurios paskirtis - padėti mažas pajamas gaunantiems meno kūrėjams sumokėti socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei teikti paramą menininkui kūrybinių pertraukų metu.


Kas „Sodrai" turi teikti duomenis apie meno kūrėjo statusą turinčius asmenis ir statuso įgijimo laikotarpį?


„Sodrai" duomenis apie meno kūrėjo statusą turinčius asmenis ir statuso įgijimo laikotarpį teikia Kultūros ministerija. Pagal asmens duomenų teikimo sutartį teikiami šie meno kūrėjo duomenys: vardas ir pavardė, asmens kodas, meno kūrėjo statuso suteikimo data, meno kūrėjo statuso netekimo data.


Meno kūrėjų duomenis „Sodra" registruoja Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir kiekvieną mėnesį patikrina šių asmenų turėtas draudžiamąsias pajamas nuo kalendorinių metų pradžios iki prieš tai buvusio mėnesio pabaigos. Tais atvejais, kai draudžiamųjų pajamų už atitinkamą mėnesį meno kūrėjas neturėjo arba turėtos pajamos buvo mažesnės nei MMA, trūkstama valstybinio socialinio draudimo įmokų suma padengiama iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos.


Todėl nei apdraustiesiems, nei jų draudėjams „Sodrai" nereikia pateikti jokios papildomos informacijos.


Kokiu socialiniu draudimu draudžiami darbingi, meno kūrėjo statusą turintys asmenys?


Meno kūrėjai valstybės lėšomis draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijų dalims bei ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų arba jų draudžiamųjų pajamų suma per kalendorinius metus yra mažesnė už atitinkamų metų LR Vyriausybės patvirtintų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio sumą. Už meno kūrėjus valstybė sumoka trūkstamą iki LR Vyriausybės patvirtintų 12 MMA socialinio draudimo įmokų dalį.


Nuo 2012 m. pradžios įsigaliosiančiu LR sveikatos draudimo įstatymo 17 str. pakeitimo įstatymu Nr. XI-1103 (Žin., 2010, Nr. 137-7004) darbingo amžiaus menininkams, turintiems meno kūrėjo statusą, numatytos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų lengvatos: nuo 2012 m. sausio 1 d. jie bus draudžiami PSD, jei negauna pajamų pagal autorinę sutartį ir nepriklauso asmenims, nurodytiems LR sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 dalyje, 17 str. 1 ir 4-9 dalyse.


Už paminėtas sąlygas atitinkančius meno kūrėjus 72 Lt (9 proc. nuo MMA) dydžio PSD įmokas sumokės valstybės biudžeto asignavimų valdytojas iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos LR Vyriausybės nustatyta tvarka (VSDĮ 9 str. 1 dalis).


Vadinasi, jei meno kūrėjas negaus pajamų pagal autorinę sutartį, tai PSD įmokas sumokės valstybės biudžeto asignavimų valdytojas?


Tikrai taip. Tokia tad bus lengvata.


Kokias įmokas turi mokėti autorius, kuris turi meno kūrėjo statusą ir dirba tik pagal autorinę sutartį?


Kai meno kūrėjo statusą turintis autorius nedirba pagal darbo sutartį, valstybės tarnyboje ir pan., bet dirba tik pagal autorinę sutartį, „Sodros" įmokos skaičiuojamos nuo pusės autorinio atlyginimo, bendras įmokų tarifas - 38,7 proc. Nuo pusės autorinio atlyginimo, kurį pagal autorines sutartis gavo asmenys, neturintys darbo santykių, priskaičiuojamas: draudėjų bendrasis valstybinio pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokų 29,7 proc. dydžio tarifas ir jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims (pensijų socialiniam draudimui - 23,3 proc.; ligos ir motinystės socialiniam draudimui - 3,4 proc.; sveikatos draudimui - 3 proc.). Apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai (pensijų socialiniam draudimui - 3 proc.; sveikatos draudimui - 6 proc.). Šie asmenys nedraudžiami nedarbo ir nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų socialiniu draudimu.


Pavyzdžiui, draudėjas autoriui, kuris neturi kito darbdavio ir dirba tik pagal autorinę sutartį, priskaičiavo 7 000 Lt autorinio atlygio. Išmokėdamas autorinį atlygį draudėjas nuo 3 500 Lt (50 proc. pajamų pagal autorinę sutartį sumos) tą pačią dieną privalo apskaičiuoti ir sumokėti 1 354,50 Lt VSD ir PSD įmokų (3 500 Lt x (29,7 proc. draudėjo + 9 proc. apdraustojo)).


Kokias įmokas moka autorius, turintis meno kūrėjo statusą ir dirbantis pagal darbo sutartį, valstybės tarnyboje, t. y. turintis darbinius santykius ir dar gaunantis autorinį atlyginimą?


Pagal darbo sutartį gautos pajamos apmokestinamos bendra tvarka. Meno kūrėjo statusą turintiems autoriams, kurie turi darbinius santykius (dirba pagal darbo sutartį, valstybės tarnyboje ir pan.) ir dar gauna autorinį atlyginimą, „Sodros" įmokos bus skaičiuojamos nuo pusės autorinio atlyginimo, kaip ir darbo santykių neturintiems autoriams. Bendras įmokų tarifas - 39,8 proc.


Nuo pusės pajamų, kurias pagal autorines sutartis gavo meno kūrėjai, apskaičiuojama:


- draudėjų bendrasis valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų 30,8 proc. dydžio tarifas ir jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims: pensijų socialiniam draudimui - 23,3 proc.; ligos ir motinystės socialiniam draudimui - 3,4 proc.; nedarbo socialiniam draudimui - 1,1 proc.; sveikatos draudimui - 3 proc.;


- nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifas pagal grupę, kuriai priskirtas draudėjas (galimos 3 grupės: I grupė - 0,9 proc.; II grupė - 0,38 proc.; III grupė - 0,18 proc.);


- apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai: pensijų socialiniam draudimui - 3 proc.; sveikatos draudimui - 6 proc.


Pavyzdžiui, draudėjas autoriui, kuris dirba pagal darbo sutartį, pagal autorinę sutartį priskaičiavo 7 000 Lt autorinio atlygio. Išmokėdamas autorinį atlygį draudėjas nuo 3 500 Lt (50 proc. pajamų pagal autorinę sutartį sumos) tą pačią dieną privalo apskaičiuoti ir sumokėti 1 393,0 Lt VSD ir PSD įmokų (3 500 Lt x (30,8 proc. draudėjo + 9 proc. apdraustojo)).

Paskutinį kartą atnaujinta: 2012-01-03 14:07
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media