Lietuvos radijas mini ypatingą sukaktį, kurią įprasmins ne tik specialios radijo laidos, jų vedėjų išmonė, bet ir gyvai kalbinami 1939 m. radiofono pirmųjų laidų klausytojai. Į klausimus atsako Vytautas Markevičius, populiariausios Lietuvos radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjas.

1939 m. atgautame Vilniuje – trečioji Lietuvos radijo stotis

Kokia yra 1939 spalio 29-osios istorinė reikšmė? Ar galime teigti, kad prieš septynis dešimtmečius Vilniuje prasidėjo nauja Lietuvos radijo era?

Nauja era gal ir neprasidėjo, spalio 29-oji buvo sudedamoji Lietuvos radijo istorijos dalis. Užtat šis įvykis buvo vienas reikšmingiausių XX amžiaus mūsų šalies istorijoje. Po dviejų dešimtmečių pertraukos Vilnius grąžinamas Lietuvai, ir lietuviškas balsas prabyla istorinėje sostinėje, iš Gedimino prospekto 22-ojo namo – vietos, kur dabar yra Vilniaus mažasis teatras ir kur pradėjo savo lietuviškas laidas Vilniaus radiofonas.

Vis dėlto tarpukariu LR centras taip ir liko Kaune. Kodėl?

Kaunas buvo mūsų sostinė. Kaip ir dabar, viskas buvo sutelkta būtent joje.  Tačiau, kaip mėgdavo užsiminti amžinatilsį Jonas Miliušis, Lietuvoje dažnai pamirštama kita svarbi istorinė aplinkybė: be Vilniaus ir Kauno stočių, buvo stotis ir Klaipėdoje, lietuviškas transliacijas Klaipėdos kraštui rengusi jau nuo 1936 metų. Taigi Vilniaus radiofonas buvo trečioji didelė stotis tarpukario Lietuvoje.

Kada Lietuvos radijas galutinai  persikėlė į Vilnių?

Į pastarąjį klausimą atsakyti sudėtinga, iškyla daugybė diskutuotinų neaiškumų – kaip trys radijo stotys susiliejo ir galop tapo vienu transliuotoju? Būtent todėl į „Ryto garsų“ laidą pasikvietėme istorijos specialistų. Klausytojai galės išgirsti įdomių bei pagrįstų argumentų šiuo klausimu.

Jubiliejus švenčiamas pirmąsyk

Nuo kada imtos švęsti pirmosios transliacijos iš Vilniaus sukaktys?

LRT dirbu jau trisdešimt metų, tačiau, jei neklystu, šios tematikos renginių iki šiol nebuvo.

Vadinasi, pirmosios transliacijos jubiliejai dar netapo tradicija?

Sovietmečiu tokių sukakčių nieks neminėdavo. O atkūrus Nepriklausomybę, minėdavome tik Lietuvos radijo įkūrimo sukaktis. Vilniaus radiofono istorija ilgą laiką liko užkulisiuose, todėl toks išsamus ir platus minėjimas – pirmas.

            Kalbinami pirmosios transliacijos liudininkai

Kokiomis staigmenomis, susijusiomis su šia įsimintina data, savo klausytojus nudžiugins ketvirtadienio „Ryto garsai“?

Nudžiugins tuo, kad mūsų laidoje bus kalbinami gyvi (ačiū Dievui, gyvi!) 1939 metų įvykių liudininkai. Dar esama žmonių, – tuo metu jiems buvo po penkiolika, po septyniolika ar devyniolika metų, – kurie stebėjo Lietuvos kariuomenės atėjimą į Vilnių, klausėsi Gedimino prospekte prie radiofono grojusio orkestro, netgi girdėjo pirmąją radiofono laidą. Šie laidos svečiai mums nepaprastai brangūs, nes jie matė ir galbūt papasakos visiškai nežinomų detalių iš Lietuvos radijo ir Vilniaus radiofono istorijos.

Ar jų pasakojimus klausytojai galės išgirsti įprastu „Ryto garsų“ laiku?

Spalio 29 d. „Ryto garsai“ prasidės įprastu laiku ir truks tris su puse valandos – nuo 6.30 iki 10.00 val. Nuo 10.00 val. seks pusvalandis laikraščių apžvalgos, išgirsite tiesioginę laidą „Informuoja VRM tarnybos“, tada poros valandų pertrauką užpildys muzikinė programa ir bendros Lietuvos radijo programos. Nuo 13.00 iki 15.00 val. – taip pat tiesiogiai bus transliuojama „Lietuvos diena“. Vis dėlto ypatingas dėmesys bus skiriamas „Vakaro žinioms“, nes 1939 spalio 29 dieną Vilniaus radiofonas prabilo šeštą valandą vakare – šią valandą transliuojamos ir „Vakaro žinios“.

Kalbėjosi Dmitrij Babič