2020 m. liepos 11 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Užsienio naujienos

*print*

Archyvas :: Julius Stasinas: Apie gamtos ir žmogaus draugystę Suomijoje

2015-09-23
 
Julius Stasinas

Julius Stasinas

 

Keliautojo ir gamtos mylėtojo Juliaus Stasino įspūdžiai

 Daug tenka keliauti ne tik Lietuvoje, bet ir po kitus kraštus. Keliauju su šeima, draugais, bendraminčiais ir šiaip su turistinėmis grupėmis, žodžiu keliauju su tais, kurie myli gamtą, žavisi jos nepakartojamu grožiu.

 Suomijos gamtą atradau prieš keliolika metų ir pastaraisiais metais negaliu joje nepabuvoti, nepamatyti tos harmonijos, kurią kaimynai suomiai sukūrė santykiuose tarp gamtos ir žmogaus. Žodžiu, pasakysiu  atvirai - pamilau Suomiją už tai, kad čia atkeliavęs turistas jaučiasi kaip namuose, ir dar geriau. Todėl ir ryžausi keletą pastebėjimų apie tikrąją gamtosaugą papasakoti ir jums.

Suomijos gamtos vizitinė kortelė

Suo­mi­jo­je yra 39 na­cio­na­li­niai par­kai, 19 gam­ti­nių re­zer­va­tų, 6 na­cio­na­li­niai tu­riz­mo re­gio­nai, 12 sau­go­mos lau­ki­nės gam­tos re­gio­nų. Vi­sa tai su­da­ro dau­giau nei 7 mi­li­jo­nus hek­ta­rų sau­go­mų te­ri­to­ri­jų.  Ša­ly­je yra ketvirtas pa­gal dy­dį Eu­ro­poje Sai­ma eže­ras. Jo plo­tas 4400 km2, o kran­to li­ni­ja - 15000 kilometrų. Eže­re net 14000 sa­lų. Per me­tus Suo­mi­jos miš­kais bei eže­rais ke­liau­ja apie 2,5 mln. tu­ris­tų (ša­ly­je apie 5,5 mln. gy­ven­to­jų). 2014 me­tais iš „lau­ki­nio tu­riz­mo" ša­lis ga­vo virš 120 mln. eu­rų pa­ja­mų.

Tu­riz­mo in­fra­struk­tū­ra

Nors tu­ris­tų srau­tas di­de­lis, ta­čiau ke­liau­jant to tik­rai ne­si­jau­čia. Tai yra dėl to, kad vi­suo­se par­kuo­se įreng­ta la­bai daug pės­čių­jų, dvi­ra­ti­nin­kų, bai­da­rių tu­riz­mo tra­sų. Jų il­gį bei su­dė­tin­gu­mą kiek­vie­nas ga­li pa­si­rink­ti pa­gal sa­vo ga­li­my­bes ir po­rei­kius. Vi­si ta­kai pui­kiai su­žy­mė­ti, o ben­drus jų pla­nus ga­li­ma gau­ti par­kų tu­riz­mo cen­truo­se ar pa­ma­ty­ti daž­nuo­se in­for­ma­ci­niuo­se sten­duo­se. Pa­lei tra­sas sto­vin­čios tvar­kin­gos nuo­ro­dų len­tos ro­do at­stu­mus iki ar­ti­miau­sių sto­vyk­la­vie­čių, lau­ža­vie­čių ar lan­ko­mų ob­jek­tų. Kaip tai­syk­lė, nak­vy­nei tin­ka­mos sto­vyk­la­vie­tės įreng­tos maž­daug kas 6 km (,,day trip," - die­nos ke­lio­nės at­stu­mas), lau­ža­vie­tės, suo­liu­kai -  dar tan­kiau. Kiek­vie­no­je sto­vyk­la­vie­tė­je tik­rai ra­si­te mal­ki­nę, pil­ną mal­kų (prie mal­ki­nių pa­dė­ti kir­viai ir pjūk­lai, grėb­liu­kai ar šluo­te­lės), pa­to­gų ug­nia­ku­rą, aikš­te­les pa­la­pi­nėms ir šva­rų, tvar­kin­gą tu­a­le­tą. Ato­kes­nė­se vie­to­se nak­vy­nei pa­sta­ty­tos pa­vė­si­nės ar net na­mu­kai. Par­kų gi­lu­mo­je, kur ten­ka ke­liau­ti ne vie­ną die­ną, prie eže­ro ar upės ga­li­ma ras­ti ir įreng­tą sau­ną. Plau­kio­jan­tiems eže­rais ar upė­mis prie sto­vyk­la­vie­čių įreng­tos prie­plau­kos. Ne­ma­žai sto­vyk­la­vie­čių yra pri­tai­ky­tos žmo­nėms su fi­zi­ne ne­ga­lia.

Nei už par­kų lan­ky­mą, nei už nak­vy­nes sto­vyk­la­vie­tė­se mo­kė­ti ne­rei­kia.

Tu­riz­mo tra­sų, sto­vyk­la­vie­čių, lau­ža­vie­čių tin­klas drie­kia­si ne tik per na­cio­na­li­nius par­kus, bet ne­nu­trūks­ta­mai den­gia vi­są Suo­mi­ją. Kai ku­rie iš ta­kų jun­gia­si tar­pu­sa­vy­je ir įei­na į tarp­tau­ti­nių marš­ru­tų tin­klą (pvz. 6000 km pės­čių­jų tu­ris­ti­nis marš­ru­tas E6 per Suo­mi­ją drie­kia­si 2000 ki­lo­met­rų).

Tu­ris­tų pa­to­gu­mui yra pui­kus in­ter­ne­ti­nis vir­tu­a­lus vi­sos Suo­mi­jos že­mė­la­pis su tu­ris­ti­nių tra­sų ir jo­se esan­čių tu­riz­mo ob­jek­tų iš­dės­ty­mu (www.ret­ki­kart­ta.fi).

Tu­riz­mo kul­tū­ra ir ypa­tu­mai

Ke­lia­vi­mo Suo­mi­jos gam­to­je tai­syk­les glaus­tai ga­li­ma nu­sa­ky­ti taip: ,,Vis­kas lei­džia­ma, ta­čiau ta­vęs ne­tu­ri nei ma­ty­tis nei gir­dė­tis, o po ta­vęs ne­tu­ri lik­ti jo­kių bu­vi­mo pėd­sa­kų".

Pa­pras­to­se miš­kų sto­vyk­la­vie­tė­se šiukš­lia­dė­žių nė­ra, nes lai­ko­ma­si prin­ci­po ,,Ką leng­vai at­si­ne­šei, tą ga­li leng­vai ir iš­si­neš­ti". Stam­bes­nė­se po­il­sio vie­to­se, kur su­si­ker­ta dau­ge­lis marš­ru­tų, įreng­tos at­lie­kų rū­šia­vi­mo vie­tos. Jo­se ra­si­te at­ski­ras tal­pas stik­lui, po­pie­riui, plas­ti­kui, elek­tros ele­men­tams, net ran­ki­nius pre­sus skar­di­nių su­pre­sa­vi­mui.

Suo­mi­jo­je lei­džia­ma vaikš­čio­ti, plau­kio­ti be­veik vi­sur iš­sky­rus gam­ti­nius re­zer­va­tus. Nors eže­rų kran­tai tan­kiai ap­sta­ty­ti dai­liais me­di­niais na­mu­kais, ta­čiau nie­kur ne­pa­ma­ty­si­te tvo­rų. Nak­vy­nei pa­la­pi­nę ne par­ko te­ri­to­ri­jo­je ga­li­ma sta­ty­tis bet kur, net ir pri­va­čio­je te­ri­to­ri­jo­je (aiš­ku lai­kan­tis pa­do­raus at­stu­mo nuo gy­ve­na­mų­jų na­mų).

Uo­gas ir gry­bus, ku­rių miš­kuo­se be­ga­lė, ga­li­ma rink­ti vi­sur. Žve­jy­ba tik su plū­de ir kab­liu­ku ne­mo­ka­ma. Nau­do­jant ki­tas prie­mo­nes, rei­kia pirk­ti lei­di­mus, ta­čiau iš­im­tis tai­ko­ma vai­kams iki 16 ir sen­jo­rams nuo 65 me­tų. Žve­jų pa­mėg­to­se vie­to­se įreng­tos lau­ko vir­tu­vė­lės, ku­rio­se ga­li­ma pa­to­giai pa­si­ga­min­ti pa­tie­ka­lus iš pa­gau­to lai­mi­kio.

Vi­sur nu­sta­ty­tų tai­syk­lių lai­ko­ma­si. Sto­vyk­la­vie­tė­se nė­ra šiukš­lių, lau­ko bal­dai ne­iš­lau­žy­ti, ap­link sto­vyk­la­vie­tes me­džiai ne­iš­ka­po­ti. At­ro­do, kad tvarkos niekas ne­ser­gi ir pik­ta­va­liams pa­lik­ta veiks­mų lais­vė. Ta­čiau taip tik at­ro­do. Bet ku­riuo me­tu net ir to­liau­siame miš­ko kam­pe­ly­je į sto­vyk­la­vie­tę ga­li už­suk­ti tvir­to su­dė­ji­mo gam­to­sau­gos ins­pek­to­riai, ku­rie, už­si­me­tę tu­ris­ti­nes kup­ri­nes, iš­ti­som die­nom vaikš­to po par­ko te­ri­to­ri­ją. Pa­ma­čius prie jų dir­žo ka­ban­čius šau­na­mus gin­klus ir ant­ran­kius, abe­jo­nių ne­ky­la dėl to, kas lauk­tų tvar­kos pa­žei­dė­jų.

Taigi Suomijoje daug ko galima pasimokyti apie žmogaus ir gamtos santarvę. Visą tai patyriau ne kartą pabuvojęs tame gražiame ežerais, kalvomis, šniokščiančiomis upėmis ir įvairiausia gyvūnija turtingame krašte.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-09-23 10:36
 
 

Komentarai (5)

Jūsų el. paštas

Simas

2015-10-02 12:47

Paskaitai - ir širdį gelia: kodėl pas mus taip nėra?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rimas

2015-09-25 10:21

Reikia mylėti savo kraštą ir mokytis iš kitų, tuomet ir mes būsime kaip suomiai. Mūsų tauta perdaug sumaišyta, ir dar maišo.Už įspūdžius - ačiū.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Ne suomė

2015-09-23 19:07

Iki suomių mums dar toli.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rimante

2015-09-23 11:17

Puiki, konkreti informacija.O kad taip būtų pas mus ir tokių gamtos draugų, kaip Julius, būtų daug. Lietuvos gamta taip pat graži ir turtinga, tik bėda ta, kad nemokame elgtis joje.Įdomu, ar autorius to žinomo gamtosaugininko Juozo Stasino sūnus. Jei taip - tai geras pavyzdys paveldimumo iliustracijai. Sėkmės kelionėse ir gamtosaugoje.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media