Balandžio 19 dieną Prezidentės spaudos tarnyba informavo žiniasklaidą, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Teismų įstatymo ir susijusių įstatymų pataisas, kuriomis siekiama didesnio teismų atvirumo. Teikiamų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jiems pritarė ir Teisėjų taryba.

Įstatymų projektuose siūloma įtvirtinti galimybę transliuoti, filmuoti ar fotografuoti teismo sprendimo paskelbimą, daryti jo garso ar vaizdo įrašą, jei tai būtina visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais. Tokia galimybė būtų sudaroma esant asmens prašymui, išskyrus, jei tai galėtų trikdyti teismo darbą, rodyti nepagarbą teismui arba pažeisti žmogaus teises.

Pasak Prezidentės spaudos tarnybos, šios pataisos užtikrins skaidresnį ir kokybiškesnį teismų darbą, nes įpareigos teisėjus atsakingiau ir suprantamiau motyvuoti, formuluoti ir pristatyti visuomenei sprendimus. Viešas ir tikslus sprendimų pristatymas padidins žmonių pasitikėjimą teisingumu.

„Teismų atvirumas ir jų veiklos viešumas - vienas svarbiausių demokratinės valstybės bruožų. Todėl visuomenei turi būti sudaryta kuo daugiau galimybių susipažinti su teismų sprendimų motyvais. Visuomenė turi teisę gauti informaciją apie tai, kas ir kaip vyksta teismuose, kokie sprendimai yra priimami valstybės vardu, kaip vykdomas teisingumas", - sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šiuo metu teismų procesus fiksuoti techninėmis priemonės yra draudžiama, išskyrus garso įrašus išimtinais atvejais. Tai riboja visuomenės galimybes susipažinti su teismų sprendimais. Toks griežtas ribojimas nėra objektyviai pagrįstas ir pateisinamas, todėl teikiamomis pataisomis siūloma leisti fiksuoti teismo sprendimų paskelbimą ir sudaryti sąlygas visuomenei plačiau susipažinti su teismų sprendimais ir jų argumentais.

Techninių priemonių naudojimas teismuose su apribojimais leidžiamas daugelyje Europos valstybių, pvz. Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje ir kitose šalyse.

Toks Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas susilaukė didelio visuomenės dėmesio. Neliko nuošalėje ir žiniasklaidos atstovai.

"Dar 1999 metais teismų sistema pradėjo semtis patirties iš Švedijos ieškodama būtų, kaip galima būtų gerinti jų santykius su žiniasklaida, - teigia Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. -Per tą laiką buvo keistos įvairios tvarkos, sukurtos atstovų spaudai pareigybės. Tačiau žurnalistų bendruomenei patys svarbiausi dalykai - kuo operatyviau ir betarpiškai gauti teismų sprendimus bei fiksuoti tai, kas vyksta teismuose. Ypač svarbūs sprendimų skelbimai. Todėl šios naujos nuostatos yra vienas geriausių dalykų, kurie atsirado ne dėl žurnalistų spaudimo ar reikalavimo, bet kilo iš pačios teismų sistemos. Ta proga norisi padaryti tai, ką retai daro LŽS - padėkoti teismų sistemos vadovams už supratingumą. Žinau, kad viešumas teismų darbe yra svarbus prioritetas ir Aukščiausiojo teismo pirmininkui Rimvydui Norkui. Nuoširdžiai tikiuosi, kad po šios iniciatyvos bus ir toliau siekiama kuo didesnio atvirumo."

Reikia visiems siekti, kad teismuose būtų daugiau viešumo ir atvirumo. Iš to laimės visi. Visuomenė bus labiau informuota, padidės teismų autoritetas, ir žurnalistams bus lengviau rinkti informaciją.

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.