2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Monika Krištopaitytė: Dėl būtinybės didinti kultūros periodinės spaudos rėmimą, nepriklausomai nuo rėmimo formos

2020-03-11
 
Lietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui
Lietuvos Respublikos Finansų ministrui Viliui Šapokai
Lietuvos Respublikos Finansų ministro patarėjui Dariui Sadeckui
 
2020 m. kovo 11 d.
 
DĖL BŪTINYBĖS DIDINTI KULTŪROS PERIODINĖS SPAUDOS RĖMIMĄ, NEPRIKLAUSOMAI NUO RĖMIMO FORMOS
Kultūros periodinė spauda užsiima nuoseklią Lietuvos elitinės kultūros stebėsena ir analize, ji taip pat yra terpė atsirasti ir augti meno kritikos ir literatūros talentams. Pirmiausiai šios leidybos vertinimais remiasi Lietuvos kultūros tarybos ekspertai, Lietuvos kultūros ministerija, LR kultūros atašė korpusas ir kultūros bendruomenė, o parašyti tekstai sugula į antologijas ir vadovėlius, nes juos kuria profesionalūs meno kritikai, rašytojai. Deja, net 7 metus nebuvo didinamas šios srities rėmimo biudžetas, kas privedė kultūrinę spaudą prie išsekimo: darbuotojų atlyginimai nesiekia bedarbio pašalpos lygio, dėl itin menkų honorarų (20-30 Eur) protestavo meno kritikai, leidiniai mažino savo apimtis ir periodiškumą (liko tik vienas kassavaitinis 16 psl. apimties leidinys).
LR Seimo Kultūros komitetas inicijavo teisėkūros procesą, kuriuo naikintų Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF), per kurį remiami kultūriniai leidiniai (25 proc. Fondo biudžeto), ir įkurtų Žiniasklaidos rėmimo fondą (ŽRF), perimantį ankstesnio fondo funkcijas. Teko dalyvauti naujo rėmimo modelio kūrimo darbo grupėje (prie Kultūros komiteto) ir įsitikinti, kad surasti konsensusą labai sudėtinga, nes pretenduojantieji į rėmimą ir atstovavimą taryboje yra labai skirtingų kategorijų ir išteklių: tai ir didieji interneto portalai, nacionalinė spauda, kurie susiduria su pelno mažėjimu dėl globalios „Google" ir „Facebook" įtakos reklamai, ir be rėmimo negalinti išgyventi regioninė spauda, pelno nesiekiantys kultūros leidiniai, nepriklausomi prodiuseriai, kuriantys originalų turinį, ir kt. Galutinei Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo versijai Kultūros periodinių leidinių asociacija nepritarė, pirmiausia dėl numatytos ŽRF tarybos sudėties: didžiausia proporcija balsų sudaro komercinių vienetų atstovai (5), kultūros organizacijų (tik 2), senatas rinktų likusius 4 (viso 11). Siekiame garbingos trečdalio principu paremtos tarybos proporcijos (4 kultūros organizacijos, 4 komercinės, 4 visuomeninės organizacijos), kad sektoriai nenustelbtų vienas kito, būtų įmanoma diskusija. 
Kultūros komiteto nuostata, kad rėmimo pinigai gali būti didinami tik naujai įkurtam ŽRF, sudaro spaudimo situaciją beveik kritinę būklę pasiekusiai kultūrinei spaudai, taip pat daro žalą daugeliui kitų Lietuvai svarbių žiniasklaidos turinio kūrėjų grandžiai.
Todėl siūlome didinti biudžetą Lietuvos (kultūrinei) žiniasklaidai remti nepriklausomai nuo to, per kurį fondą bus skirstoma parama, iki randant labiau subalansuotą sprendimą. Sprendimas didinti paramą sutampa su visose strategijose ir LVŽS politinėje programoje nurodytu prioritetu kultūrai bei strateginiais uždaviniais „sudaryti geresnes sąlygas Lietuvoje kuriantiems menininkams ir kultūros profesionalams, skatinti juos kurti ir pristatyti savo kūrinius ir veiklą šalyje bei užsienyje. Didinti veiklos patrauklumą" (Nacionalinė pažangos programa 2021-2030). Juolab kad nedidinti SRTRF rėmimo teisiniu pagrindu nėra preteksto (nebuvo iškelta nė viena byla), nors visi pripažįsta, kad tobulinti paramos skirstymo procesą būtina. Mūsų žiniomis, poreikis sričiai (tai, ką ekspertai įvertino remtinu turiniu) yra dvigubai daugiau nei 7 metus skirta suma. Šiais metais projektams skirta 2 578 000 eurų, reikėtų mažiausiai 5 156 000 eurų.
Iš gerų patirčių galima būtų paminėti Estijos atvejį. 2012 m. Estijos valstybė nusprendė finansuoti 16 kultūros leidinių ir tam sukūrė Kultūros laikraščių fondą. Pastaraisiais metais tai suteikė galimybę leidinių redaktoriams mokėti Estijos kultūros darbuotojo atlyginimą (mažiausiai 1300 Eur per mėn.), vieno pagrindinių leidinių „Sirp" apimtis - 40 puslapių kiekvieną savaitę.
Padidinus finansavimą dvigubai, prie Estijos kultūros leidinių situacijos tik priartėtume, tačiau tai reikšmingai pagerintų kultūros periodikos būklę, padidintų srities patrauklumą, konkurencingumą, apimtį ir kokybę.
Kultūros periodinių leidinių asociacija atstovauja leidiniams: „Literatūra ir menas", „Nemunas", „Metai", „7 meno dienos", „Šiaurės Atėnai", „Naujasis Židinys-Aidai", „Kinas", „Krantai", Artnews.lt
Raštui pritarė Lietuvos kultūros ir meno taryba prie Kultūros ministerijos.

 

Monika Krištopaitytė,
Kultūros peridinių leidinių asociacijos vadovė

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-03-28 11:29
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media