Savaitės tema

LRT taryba yra aukščiausias kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams. Ji remia stiprią, atsakingą ir nepriklausomą LRT, pranešama LRT tarybos pranešime žiniasklaidai. Taryba nuosekliai pasisako už nuosaikų LRT biudžeto augimą, siekiant užtikrinti, kad nenukentėtų misijos įgyvendinimui skirtas turinys, LRT atsparumas krizinėms situacijoms bei LRT darbuotojų užmokesčio fondas.

Rudens sesijos metu susitikimuose su Seimo Pirmininku, Biudžeto ir finansų bei Kultūros komitetų pirmininkais, o svarstymo metu - Biudžeto ir finansų komitete, Tarybos atstovai kvietė Seimo narius palaikyti sumažintą, tačiau, atsižvelgiant į valstybės gynybos poreikius, subalansuotą LRT finansavimo augimą. Tarybos atstovai taip pat pabrėžė, kad LRT finansavimo mažinimas ar jo „šaldymas" jau nuo 2026 m. būtų žalingas LRT veiklai. Todėl Taryba kritiškai vertina skubotą ir neišdiskutuotą Seimo sprendimą įšaldyti LRT biudžetą trejiems metams.

„Dėl konkretaus finansavimo modelio neabejotinai sprendžia įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės ir visuomenės išteklius, materialines ir finansines galimybes, ir kitus svarbius veiksnius. Tačiau finansavimo modelis ir jo nustatymo procesas turi užtikrinti LRT nepriklausomumą bei ilgalaikį ir stabilų jos finansavimą", - akcentavo M. Jurkynas.

Kad ir koks finansavimo modelis Seimo pasirenkamas, finansavimas turi sudaryti sąlygas veiksmingai vykdyti konstitucinę LRT misiją. Planuojant ir tvirtinant valstybės biudžeto asignavimus, svarbu užtikrinti, kad nacionalinis visuomeninis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl savo veiklos. Visa tai ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.

LRT TARYBA - LRT NEPRIKLAUSOMUMO GARANTAS, KARTU ATSAKINGA UŽ LRT VEIKLOS TINKAMUMĄ

Dėl Seime pradėtos svarstyti LRT įstatymo pataisos, kuria siekiama keisti LRT direktoriaus nušalinimo tvarką, Taryba praėjusią savaitę išsakė savo poziciją: ji pasisako už kvalifikuotos daugumos - 2/3 Tarybos narių balsų - reikalavimo išsaugojimą, priimant sprendimus dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo.

„Sprendimą dėl LRT generalinio direktoriaus skyrimo ar atleidimo, kaip ir kitus svarbiausius LRT valdymo sprendimus pagal LRT įstatymą priima tik Taryba - ne valstybės politikai ar kiti įtakingi asmenys. Nei viena Tarybos narius skyrusi organizacija ar institucija, taip pat jokie kiti asmenys negali primesti savo pozicijos Tarybai - jos nariams taikomos nepriklausomumo garantijos. Viena iš jų - draudimas atšaukti po paskyrimo, reiškiantis pavaldumo santykio nebuvimą. Be to, jokiu būdu negali būti daromas joks kitas spaudimas, nei viešas, nei privatus" - tvirtina Tarybos pirmininkas M. Jurkynas. „Tarybos vertinimu, svarbus ir balsavimo slaptumas tiek priimant, tiek atleidžiant generalinį direktorių. Tokia tvarka galioja skiriant ir atleidžiant kitus Tarybos samdomus pareigūnus - etikos kontrolierių, vidaus audito tarnybos vadovą, o iki 2024 m. vidurio buvo taikoma ir generalinio direktoriaus atvejui. Tik gerąją valdysenos praktiką atitinkanti slapto balsavimo tvarka suteikia galimybę balsuojantiems išreikšti tikrąją valią dėl personalijų, o samdomiems asmenims - žinoti apie realų jų palaikymą".

Taryba yra ne tik neatsiejama LRT valdysenos dalis, bet ir vienas LRT institucinio ir redakcinio nepriklausomumo bei LRT veiklos priežiūros garantų, pabrėžtų ir Konstitucinio Teismo. Šis teismas yra pasisakęs ir dėl esamos Tarybos sudarymo tvarkos, kai dalį narių skiria išrinkti politikai, įvertindamas ją kaip tinkamą ir atitinkančią LRT nepriklausomumo reikalavimus.

„Šiuo metu Taryboje yra 12 skirtingų pažiūrų bei įvairių sričių ekspertų. Ši įvairovė, kolegialumas ir tarpusavio diskusijos bei bendradarbiavimas su LRT administracija, kartais išties intensyvūs, padeda Tarybai nuolat siekti, kad LRT veiktų visos Lietuvos visuomenės naudai", - nurodė M. Jurkynas.

Taigi politikų ir kitų asmenų viešus pareiškimus apie tariamai ydingą pareigose einančių Tarybos narių paskyrimą ir tariamą priklausomumą Taryba vertina ne tik kaip nepagrįstus, bet ir kaip bandymą trukdyti jos veiklai bei tinkamai vykdyti jai priskirtą atsakomybę.

Be to, dalies valdančiosios daugumos teisėkūros iniciatyvų motyvavimas LRT tarsi tam tikru „sankcionavimu" ar baudimu, pastaruoju metu ypač pagausėjęs, yra visiškai nepriimtinas, destruktyvus ir kelia didžiulį susirūpinimą.

Sprendimai dėl LRT finansavimo, valdysenos ir veiklos reglamentavimo turi būti priimami tokiu būdu ir turiniu, kad nepažeistų LRT nepriklausomumo (institucinio ir redakcinio) bei sudarytų prielaidas visuomeninės žiniasklaidos misijos vykdymui.

Tarybos sudarymo tvarka ir visa LRT valdymo struktūra teoriškai galėtų būti kitokia, tačiau bet kokie pokyčiai turi būti deramai išdiskutuoti ir pagrįsti, o LRT valdymas negali būti sutelktas vienose rankose.

LRT GENERALINĖS DIREKTORĖS VIEŠI PAREIŠKIMAI GALIMAI SIGNALIZUOJA APIE POLINKĮ Į VIENVALDIŠKUMĄ

Tarybos pirmininkas išreiškė susirūpinimą dėl LRT generalinės direktorės 2025 m. lapkričio 27 d. viešai išsakytos pozicijos, kurioje „LRT tarybos dauguma" kaltinama LRT „užvaldymu". Jo vertinimu, Tarybai bus svarbu suprasti, kaip, tokiomis aplinkybėmis, Generalinė direktorė mato tolesnį darbą LRT ir bendradarbiavimą su Taryba.

LRT generalinės direktorės vieša komunikacija kelia susirūpinimą dėl jos požiūrio į įstatymo viršenybę, galiojančią LRT valdymo struktūrą bei galimo tapatinimosi su užimama pozicija.

LRT įstatyme numatyta, kad Taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas bei atstovaujantis visuomenės interesams. Tarybai taip pavestos LRT kaip viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijos.

DĖL LRT TARYBOS BENDRAVIMO SU VALSTYBĖS INSTITUCIJOMIS

Taryba gerbia valstybės institucijas ir teisėkūros procesą bei mano, kad Tarybai įsitraukti - teikti susijusią informaciją ir pastabas sprendžiant su LRT susijusius klausimus - ne tik svarbu, bet ir privalu. Tarybos atstovai paprastai vyksta į susitikimus Seimo vadovybei ar komitetams kviečiant.

Viešai generalinės direktorės negatyviai interpretuojami susitikimai vyko Audito komiteto biuro kvietimu. Susitikimų metu, dalyvaujant komiteto nariams ir jų padėjėjams, kurie rengia komiteto išvadas, buvo aptarinėjamos LRT Tarybos darbo sąlygos ir Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimas.

Svarbiausia, kad, kiek žinoma Tarybai, slaptų susitikimų nebuvo - visi susitikimai yra aptariami su Taryba, kurių posėdžiuose dalyvauja ir pati LRT generalinė direktorė. Palyginimui, vadovė savo susitikimų su politikais Tarybai nepristato. Todėl generalinės direktorės teiginius apie tariamus „slaptus" Tarybos narių susitikinus Seime būtų galima vertinti kaip manipuliaciją ar klaidą.

Generalinės direktorės viešus priekaištus LRT Tarybai galima suprasti kaip bandymą sumenkinti Tarybos, kaip LRT aukščiausio organo svarbą ir skatinti Tarybą ignoruoti Seimą. Taryba tam neturi pagrindo ir neplanuoja tokio veiksmo - priešingai, darbas Seime pastaruoju metu yra labai svarbus, nes sprendžiami LRT finansavimo klausimai, svarstomas Valstybės kontrolės atliktas LRT auditas bei LRT įstatymo pataisų iniciatyvos. LRT Taryba vadovaujasi LRT įstatyme įtvirtintu LRT veiklos principu - pagarba valstybei.

LRT Tarybos inf.