2019 m. gruodžio 10 d., Antradienis

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Kaip apginti lietuvių kalbą mūsų kompiuteriuose?

2019-03-27
 
Gintautas Grigas

Gintautas Grigas

Loreta Nikolenkienė
Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

 

...realu pasiekti, kad lietuviui sulietuvinta programa būtų aiškesnė ir suprantamesnė, negu anglui originali angliška.
Kadaise kompiuterių ekranuose matėme tik angliškus programų tekstus: meniu punktų, mygtukų, komandų pavadinimus, paaiškinimus, ką ir kada paspausti. Dabar vis dažniau matome lietuviškų tekstų. Apie tai, kaip tie tekstai atsiranda, kas juos išverčia, kiek kainuoja ir kokia iš to nauda, kalbuosi su vienu iš pirmųjų programų lietuvintojų dr. Gintautu Grigu

 

Kada pradėjote lietuvinti programas? Kokia pirmoji buvo Jūsų sulietuvinta programa?

Prieš 21 metus. Pirmoji buvo elektroninio pašto programa „Demos Mail", veikianti operacinėje sistemoje DOS. Drauge su keturiais studentais: Jūrate Aušraite (dabar Valatkevičienė), Miku Grigaliūnu, Tomu Laurinavičiumi ir Justu Kranausku ėmėmės darbo, ir 1998 m. birželio mėnesį jau turėjome lietuviškai „kalbančią" programą. 
Išvertėme programos rodomus tekstus. Sutvarkė persiunčiamų laiškų kodavimą taip, kad juose būtų galima vartoti visas lietuvių kalbos raides (ir savitąsias: ą, č, ę, ė, į, ų, ū, š, ž).

 

Tai reiškia, kad lietuvinimas yra ne vien vertimas?
Taip. Programą reikia ne tik išversti, bet ir visapusiškai adaptuoti, kad ji deramai veiktų naujoje kalbos ir kultūros terpėje. Ji turi taisyklingai apdoroti tekstus, parašytus tos kalbos rašmenimis, turi būti naudojami toje kalboje ir valstybėje priimti matavimo vienetai ir jų žymenys, datos, laiko ir kiti formatai, naudojama tai kultūrinei terpei būdinga simbolika, spalvos ir kiti elementai. Visa tai vadinama lokalizavinu, o konkrečiu atveju kai lokalizuojama lietuvių kalbai - lietuvinimu. Be to, ir vertimas sudėtingesnis negu rišlaus teksto, nes beveik visada vertėjas mato tekstus be konteksto - nežinia kur ir kada jie pasirodys kompiuterio ekrane veikiant programai.
Dažniausiai programų originalai būna angliški. Daugelis anglų kalbos žodžių daugiareikšmiai. Lengva suklysti ir panaudoti netinkamą reikšmę. Dėl to vertimą reikia kruopščiai išbandyti veikiančioje programoje. Jeigu lietuvinimo darbą vertintume išverstų eilučių skaičiumi, tai eilutės vertimo kainą reikėtų padidinti bent 3-4 kartus.

 

Vadinasi, lietuvinimas nemažai kainuoja. Kas jį finansuoja?
Didelę paklausą turinčių nuosavybinių (komercinių) programų lokalizavimą dažniausiai finansuoja jų gamintojai. Tokių programų pavyzdžiai: operacinė sistema „Windows", raštinės programų paketas „Microsoft Office", grafikos programa „Fotoshop".

 

Gamintojui rūpi pelnas. Tad kodėl lokalizuotos programos kaina nesiskiria nuo originalios programos kainos? 
Jeigu programa lokalizuota, tai bus daugiau pirkėjų. Vadinasi, pelnas bus didesnis. Mes, programų pirkėjai ir naudotojai galime paveikti jų gamintojus, kad jie lokalizuotų daugiau programų. Tai galime padaryti pirkdami sulietuvintas programas užuot pirkę originalias, ypač kai skelbiami didelio programų skaičiaus pirkimo konkursai. 
Jeigu programa reikalinga, o gamintojas jos nelietuvina, nesitikėdamas didesnės paklausos, tokios, kad atpirktų lietuvinimo kaštai arba dėl kitokių priežasčių (pvz., neturi lokalizuojų grupės), tai lietuvinti tenka mums patiems. Jeigu programa reikalinga tik vienai ar kelioms įmonėms, tai lietuvinimu rūpintis tenka joms pačioms. Jeigu programa visuotinai naudojama, tai natūralų, kad jos lietuvinimą finansuotų valstybė.

 

Jei lietuvinimą finansuoja valstybė, tai reiškia iš mokesčių mokėtojų pinigų. Ar tai teisinga jų atžvilgiu?
Kompiuteriai naudojamės beveik visi. Ne maža programų dalimi - taip pat. Taigi, naudą iš lietuvinimo gaus didelė mokesčių mokėtojų dalis. Čia panašu į valstybinės reikšmės kelius. Jų tiesimą ir priežiūrą finansuoja valstybė ir jais nemokamai važinėjame visi.

 

Alternatyva nuosavybinėms programoms yra atvirosios programos, kuriomis galima naudotis nemokamai. Kas kuria ir lokalizuoja atvirąsias programas?
Atvirąsias programas kuria savanoriai. Kadangi jos platinamos nemokamai, tai čia rinkos dėsniai negalioja ir programų kūrėjai jų nelokalizuoja. Atvirąsias programas tenka lokalizuoti patiems. Nemažą jų dalį lietuvina taip pat savanoriai. Tokių programų pavyzdžiai: įvairūs operacinės sistemos „Linux" variantai, raštinės programų paketas „LibreOffice", „Mozillos" grupės internetinės programos „Firefox" ir „Thunderbird". 
Didesnėse valstybėse gyvena daugiau žmonių, tai ir savanorių atsiranda daugiau. Todėl joms geriau sekasi su atvirosiomis programomis. Siekiant nuo jų neatsilikti ir deramai išnaudoti atvirųjų programų potencialą, reikėtų skatinti savanorystę arba finansuoti reikalingiausių atvirųjų programų lietuvinimą.

 

Ar savanoriai gali lokalizuoti nuosavybines programas?
Ne visas. Kai kurie gamintojai leidžia, ypač tie, kurie patys nelokalizuoja, pavyzdžiui programas „Facebook", „PaintNet", „Total Commander".

 

Yra žmonių, naudojančių angliškas programas, nors yra ir jų sulietuvintos versijos. Esą jos suprantamesnės už lietuviškas. Kai skaitydami literatūros kūrinį ko nors nesuprantame arba kuo nors suabejojame, tai pagalvojame, kad reikėtų paskaityti originalą, ir viskas paaiškės, nes originalas yra tikras daiktas, o vertimas - tik jo atspindys. Gal tas galioja ir lokalizavimui? Tai gal juo neverta žavėtis?
Jei programas naudosime angliškas, tai lietuvių kalba bus išstumta iš labai svarbios informacinių technologijų srities. Taip padarytume meškos paslaugą lietuvių kalbai. Tačiau yra dar ir kitų faktorių lietuvinimo naudai.
Jeigu ko nors nesuprantame sulietuvintoje programoje, tai ne visada gali padėti ir originalus angliškas tekstas, nes jis nėra tikras originalas. Tikras originalas yra programos vykdomoji dalis, t. y. jos funkcionalumas, kuris yra tiesiogiai nematomas, bet pajuntamas dirbant su programa. Programos kūrėjas faktiškai yra vertėjas iš programos funkcionalumo į programos rodomą tekstą. Ir čia jis gali įvelti klaidų ir netikslumų. Tokių dalykų būna, ir ne retai. Bet jeigu tokį netikslumą pastebės lokalizuotojas, tai jis galės kreiptis į tikrąjį originalą - programą, ir su ja eksperimentuodams išsiaiškinti, kokius veiksmus iš tikrųjų atlieka kompiuteris, vykdydamas tą programą, ir tuos veiksmus suprantamai aprašyti.
Originaliame programos tekste pasitaiko neinformatyvių žodžių, frazių ir sakinių, kuriuos verta praleisti, ir atvirkščiai - trūksta reikalingos informacijos ir tikslinga tekstą papildyti.
Taip galima pasiekti, kad lietuviškas tekstas tikslumu ir aiškumu ne tik nenusileistų angliškam, bet ir jį pralenktų. Visa tai galima vadinti kūrybiniu vertimu.
Kūrybiškumui gali padėti vertimai į kitas kalbas - gal kurios nors kalbos vertėjui pavyko susidoroti su „kreivu" angliško teksto fragmentu ir jį kūrybiškai išvertė. Todėl naudinga, kai vertėjas moka keletą užsienio kalbų, ne vien anglų.
Tobulintinų vietų angliškuose tekstuose netrūksta. Programuotojų aplinkoje dominuoja programų projektavimo leksika, skirtinga nuo programų naudotojų leksikos, būna profesinio žargono. Tai patenka ir į originalius angliškus tekstus. Todėl geras vertėjas tekstą turi ne tik išversti, bet ir pritaikyti kitai skaitytojų kategorijai - programos naudotojams. 
Iš viso to galima daryti išvadą, jog realu pasiekti, kad lietuviui sulietuvinta programa būtų aiškesnė ir suprantamesnė, negu anglui originali angliška.

 

Kaip pasiekti, kad turėtume daug ir kokybiškai sulietuvintų programų?
Yra du keliai: pasikliauti gamintojais ir patiems lietuvinti. Reikia juos abu išnaudoti racionaliai balansuojant tarp jų ir tarp atskirų priemonių kiekvieno jų viduje.
Reikia skatinti įstaigas, įmones ir gyventojus naudotis lietuviškomis programomis. Tai paskatintų programų gamintojus daugiau ir kokybiškiau lietuvinti programų. Tai pigiau, negu patiems lietuvinti.
Eidami šiuo keliu gautume daugiau sulietuvintų programų, bet ne visas reikalingas - tik tas, iš kurių lietuvinimo gamintojas gautų jį tenkinančią investicinę grąžą arba kitokią naudą.
Programas, kurių gamintojai nelokalizuoja, tenka lokalizuoti mums patiems. Šiai kategorijai priklauso ir visos atvirosios programos. Tam reikia lėšų. Todėl pirmenybę reikėtų teikti daugiausia naudojamoms programoms. Reikėtų išnaudoti savanorių potencialą - rasti būdų jų veiklai skatinti. 
Taigi, lokalizavimas yra įvairiapusiška veikla. Reikalingas nuolatinis įvairiarūšių veiklų koordinavimas. Šie darbai gali būti sėkmingai atliekami, jeigu būtų suburtas nuolat dirbantis specialistų kolektyvas. Tai galėtų būti programų lietuvinimo centras, kuris vadovautų programų lietuvinimo politikai. 
Daug pagelbėtų teisinės priemones, reguliuojančias lietuvių kalbos vartojimą kompiuteriuose ir kituose skaitmeniniuose įrenginiuose. Tai galėtų būti programų sertifikavimas lietuvių kalbos požiūriu.
Tik energingai ir operatyviai sprendžiant programų lietuvinimo problemas gali būti pasiektas gyvybingai svarbus tikslas - išsaugota lietuvių kalba labai svarbioje srityje - informacinėse technologijose. Programų lietuvinimas - tai investicija į kalbos ir tautos išlikimą.

 

Dėkoju už pokalbį

 

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-04-04 11:27
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

pastabi

2019-04-19 23:34

Nuostabus straipsnis. Daugiau rašykite šia tema. Galite ir savo rubriką turėti

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Kostas

2019-04-15 11:48

Kompiuteriai - lietuvių kalbai yra tikra nelaimė.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media