2021 m. gruodžio 8 d., Treciadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Savaitės tema

*print*

Archyvas :: Jolanta Beniušytė: Kviečiame atsiversti almanachą “Žurnalistika” 2021 (I)!

2021-07-13
 
Jolantos Beniušytės nuotr.

Jolantos Beniušytės nuotr.

Jolanta Beniušytė,
almanacho „Žurnalistika" vyriausioji redaktorė

 

Išleistas pirmasis šių metų „Žurnalistikos" almanacho numeris (per metus - du). Leidinį kviečiame skaityti Lietuvos bibliotekose, Žurnalistų namuose Vilniuje, prenumeruoti Lietuvos pašte. „Žurnalistika" 2021 (I) bus publikuojama ir LŽS internetinėje svetainėje www.lzs.lt PDF formatu.
Apie ką pasakoja pirmoji šių metų „Žurnalistika"?
Į 2021 - uosius įžengėme vėl sukaustyti karantino, tačiau Lietuvos žurnalistų bendruomenėje gyvenimas virė ir nuotoliniu būdu. Žurnalistams tenka išgyventi nelengvą laiką - atlaikyti medijų rinkos permainas, nuolatinius politikų bandymus kontroliuoti žiniasklaidą, spręsti savireguliacijos klausimus, susidurti su naujų technologijų įvaldymo iššūkiais. Apie visa tai ir kalbame pirmajame šių metų „Žurnalistikos" almanacho numeryje, kartu analizuodami aktualią numerio temą „Žurnalistika prieš dezinformaciją: istorinė atmintis ir hibridinio karo arsenalai".
„Šiuo metu vėl įsilingavo diskusijos dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos kompetencijos, formavimo reikalų. Vis dėlto dažnai tai tėra emocijomis pagrįsti pasisakymai, deja, atkakliai paramstyti tik ad hominem principu ir kritikos strėlėmis",- teigia dr. Jolanta Mažylė, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Medijų tarybos narė. Savo publikacijoje docentė pristato ketvirčio amžiaus Lietuvos žiniasklaidos savitvarkos istoriją, problematiką ir aktualumą, analizuoja galimus savitvarkos modelių variantus.
UNESCO eksper¬tų nuomone, savitvarka saugo žurnalistų teises, leidžia jiems išlikti nepriklausomiems, objektyviems ir apsau¬gotiems nuo profesinių klaidų.
Džiugu almanache sulaukti naujų autorių, jaunųjų žurnalistų žodžio. Apie žurnalistinę etiką, profesionalumo krizę atvirai kalba žurnalistė Dorotėja Būdaitė: „Ketvirtoji pramonės revoliucija viruso greičiu keičia mūsų visuomenę, o tai atsispindi žiniasklaidoje. Siekdami išsilaikyti darbo rinkoje žurnalistai negali nerinkti patiktukų, tai skatina daryti jų redakcijos, negana to, žurnalistai privalo informaciją pateikti čia ir dabar.
Kiekybės ir kokybės santykis išsikreipė. Turime daug informacijos, nereikalingos ir betikslės, o kritinį mąstymą ugdančios publikacijos - retenybė. Pasikeitė skaitytojas, tad keičiasi ir rašytojai. Tai reiškia, kad profesionali, etiką, prasmę vertinanti žiniasklaida skaičiuoja paskutiniąsias?"
Spaudos, kalbos ir knygos atgavimo dienai skirtoje tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą" išsakytas kolegų mintis apie kultūros žurnalistiką apibendrino VU žurnalistikos magistrė Valdonė Rudenkienė. „Jeigu kultūros žurnalistiką galima laikyti specializuotos žurnalistikos rūšimi, koks žurnalisto vaidmuo joje? Ar kultūrai nušviesti apskritai reikalingas profesionalas, ar užtenka klausimus užduoti gebančio ir vaizdžiai rašančio ar kalbančio asmens?", - svarbius klausimus savo publikacijoje kelia autorė.
Naudinga žurnalistų darbo komandoje patirtimi dalijasi kaunietė žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė, kuri su trimis kolegėmis iš Šilalės, Plungės ir Utenos atliko aktualius žurnalistinius tyrimus - perteklinio mirtingumo ir vakcinavimo procesų analizes Lietuvoje, kurie buvo publikuoti respublikiniuose naujienų portaluose ir sulaukė nemažo skaitytojų dėmesio.
Smagu, kad galime pasidžiaugti naujais mūsų žurnalistų organizacijų projektais. Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras kartu su partneriais - Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ir Nacionaline žurnalistų kūrėjų asociacija (NŽKA) šį pavasarį pradėjo pusantrų metų vyksiantį projektą „Religijos ir įsitikinimų laisvė Lietuvoje: įveikiant stigmatizaciją ir netoleranciją".
Pagal projektą vasarį ir kovą vyko nuotoliniai mokymai Klaipėdos ir Kauno regionų žurnalistams, birželį paskelbti kūrybiniai rašinio ir fotografijų šia tema konkursai. Žurnalistai teigiamai įvertino mokymus, kurie praplėtė akiratį, papildė žinių bagažą apie religijų ir tikėjimų įvairovę, jų teisinę padėtį, atspindėjimo žiniasklaidoje problemas ir kita.
Minint Sausio 13-osios trisdešimtmetį, Leonardo Skripsto dokumentinė fotografija primena lietuvių kovas už laisvę, laisvą žodį. Tą patį tenka iškęsti šiuo metu Baltarusijos žmonėms, kuriuos terorizuoja Lukašenkos režimas. Kas didžiausi režimo priešai? Aišku, žurnalistai, skelbiantys pasauliui tiesą, kas vyksta šioje šalyje. Apie lyg teroristų prievarta Minske nutupdytą lėktuvą ir suimtą žurnalistą Ramaną Pratasevičių rašo Domas Šniukas. Demokratiškieji Vakarai, žmogaus teises ginančios organizacijos, tarptautiniai žurnalistų susivienijimai griežtai pasmerkė valstybinio terorizmo aktą.
„Reporteriai be sienų" ir Lietuvos žurnalistų sąjunga organizavo žurnalistų protesto akciją prie Baltarusijos sienos, čia buvo pakabinti portretai 21 žurnalisto, kuriuos kalina Lukašenkos režimas.
Lietuvos partizanų periodinius leidinius apžvelgia profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Vytas Urbonas. Tyrinėtojų duomenimis, Lietuvos partizanai iš viso šalyje nelegaliai leido daugiau kaip 80 pavadinimų įvairių periodinių leidinių; bibliografo, knygotyrininko, buvusio rezistento Alberto Ruzgo teigimu, 1944-1957 m. Lietuvos partizanai leido net 107 periodinius leidinius. Kai kurie laikraščiai ėjo ilgai, net 6-7 metus. Jų svarbiausias tikslas buvo žadinti ir ugdyti lietuvių patriotizmą, slopinti komunistinę propagandą, objektyviai ir operatyviai supažindinti žmones su šalies vidaus ir tarptautiniais įvykiais, aptarti ir aiškinti aktualias tautos egzistencijos problemas.
Atgimstančios Lietuvos ir išlaisvėjusios žurnalistikos įvykius prieš 30 metų prisimena tuometinis laikraščio „Vakarinių naujienų" redaktorius Vytautas Žeimantas, viena iš atgimimo laikotarpiu populiaraus savaitraščio „Šiaurės Atėnai" įkūrėjų Gintarė Adomaitytė, kurią prisiminimų takais iš praeities į dabartį veda jos kurso draugė Dana Kurmilavičiūtė.
Tradiciškai almanache „Žurnalistika" žurnalistė Daiva Červokienė kalbina prestižinių LŽS ir NŽKA kūrybinių konkursų šių metų premijų laureatus. Pirmoji paskirta televizijos žurnalistei Nijolei Jačėnienei už jos režisuotą televizijos kultūros laidų ciklą „Saulė sodą sodino...", antrosios premijos laureate tapo žurnalistė Aurelija Arlauskienė už knygą „Operos legenda Irena Milkevičiūtė". Pajūryje taip pat gyvena kūrybingi žmonės -„ Žurnalistika" pristato unikalų ir vienintelį Neringos kultūros almanachą „Dorė", kurį redaguoja žurnalistė Raimonda Ravaitytė - Meyer.
Džiugu, kad Klaipėdos universitete jau kurį laiką atnaujinta žurnalistų rengimo programa, kuri dvejus metus buvo sustabdyta. Apie mokymosi ir tolesnės karjeros galimybes būsimiesiems žurnalistams, glaudų bendradarbiavimą su Vakarų Lietuvos žiniasklaidos redakcijomis, Lietuvos žurnalistų sąjunga pasakoja Žurnalistikos studijų programos vadovė dr. Rosita Vaičiulė.
Rimtas temas praskaidrins tradicinis humoro skyrelis, kuriame šmaikščias žiežirbas apie skiepus skelia www.lzs.lt redaktorius Vytautas Žeimantas. Įdomių atradimų Lietuvoje keliais nuves Vytautas Bukauskas, LŽS Kelionių žurnalistų klubo narys, kuris dėl karantino negalėdamas išvykti į tikrus kalnus, aplankė aukščiausias Lietuvos vietoves, net 60 vietos „everestų".
Šiais metais išlydėjome į Amžinybę daug kolegų, viena iš ryškiausių mus palikusių asmenybių - Bronius Raguotis. Humanitarinių mokslų daktarui, literatūros ir spaudos kritikui, žurnalistikos istorikui, Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos fakulteto Spaudos žurnalistikos katedros vedėjui, VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto docentui, Rašytojų sąjungos nariui, Žurnalistų sąjungos nariui jo kolega, VU Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys parašė atsisveikinimo laišką „ Paskutinės pastabos apie tylų kritiką".
Kaip visada leidinio pabaigoje apžvelgiame pirmojo pusmečio svarbiausius žurnalistų bendruomenės įvykius, o jų būta įvairių. Tikėkimės, ateityje daugiau bus gerų, o ne liūdnų ar blogų žinių.
Už sklandų bendradarbiavimą ruošiant almanachą „Žurnalistika" 2021 (I) dėkoju leidinio redakcinei kolegijai, nuolatinių ir naujų autorių komandai, leidyklai „Kriventa" , už geriausias konkursines nuotraukas iliustracijoms- LŽS Spaudos fotografų klubui, atskiras ačiū fotografams Eugenijui Maciui, Leonardui Skirpstui.
Malonaus skaitymo ir gražios vasaros Jums, mieli skaitytojai!

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-07-13 10:36
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media