Savaitės tema

Dainius Radzevičius

Su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International" atstovai ir žurnalistai 2013 metų pavasarį iš skirtingų teismų pabandė gauti juos dominančius viešai paskelbtus nuosprendžius. Pasirodo, dokumentai, kurie vadovaujantis Teismų įstatymu ir Teisėjų tarybos sprendimu turi būti prieinami visuomenei, saugomi kaip pasakų herojams užrakintos princesės - po devyniais užraktais, aukštoje pilyje. Norėdami susipažinti su viešo nuosprendžio motyvais kolegos privalėjo gauti raštišką teisėjo leidimą, vykti į specialias patalpas, o viešai skelbto nuosprendžio negalima buvo net nukopijuoti. Jau tuomet „Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) specialistai teigė, kad tokia tvarka kelia didelį nerimą. Taip mažinamas teismų sistemos skaidrumas ir ribojama visuomenės teisė gauti viešą informaciją. Žurnalistas, Teisėjų atrankos komisijos narys Aurimas Perednis teigė, jog toks teisėjų elgesys žlugdo visuomenės pasitikėjimą teismais. Šią istoriją prisiminiau tik dėl to, jog tą patį pavasarį Seimo narėms Irenai Šiaulienei ir Rimantei Šalaševičiūtei kilo nenugalimas noras įvesti kriminalines bausmes tiems, kas paviešins nors kokią detalę iš uždaro teismo posėdžio arba net ir atvirame posėdyje nagrinėtos medžiagos, jei vėliau teismas tokius duomenis nuspręs pripažinti slaptais. Tuomet žurnalistų bendruomenė iš karto reagavo ir viešai paskelbė, kad naujos kriminalinės bausmės yra didelis smūgis tiriamajai žurnalistikai. Nauju projektu buvo siūloma įtvirtinti, jog už nurodytą nusikalstamą veiką galėtų būti taikomos ypatingai griežtos bausmės žurnalistams ir redakcijoms: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Ilgą laiką apie šį projektą nebuvo jokių viešų kalbų, diskusijų. O štai praėjusią savaitę Seimas kukliai savo interneto svetainėje pasigyrė, kad įtvirtino atsakomybę už neleistiną teismo bylos medžiagos atskleidimą. Tačiau Seimo pranešime spaudai nutylima apie tikruosius tokios „atsakomybės" tikslus - norą „prevenciškai" gąsdinti bausmėmis viešai skaudžias problemas viešinančius žurnalistus ir teismuose teisingumo nerandančius žmones už pernelyg atvirus jų pasakojimus. Žurnalistų bendruomenei nuo pat pataisų registravimo momento kilo klausimų, kodėl kriminaline bausme gali būti baudžiamos redakcijos ar žurnalistai, o kai kuriais atvejais net ir atimama teisė dirbti žurnalistinį darbą ar leisti laikraštį, jei viešumoje pasirodytų informacija, kad koks nors asmuo padarė, pvz., kelių eismo taisyklių pažeidimą? Arba būtų paviešinta informacija apie susijusius sunkius nusikaltimus darančius veikėjus, kurių nusikaltimai tokie baisūs, jog posėdžiai dažnai būna ir uždari. Paprastai dėl to, jog saugomas ir aukos privatumas. Bet jei auka pati siekia viešumo ir turi rimtų kaltinimų dėl teismo proceso? Jau dabar aišku, kad tos pataisos tyliai negalės būti įgyvendinamos. Yra vilties, kad šalies vadovė vetuos tokią iniciatyvą. O ir teisingumo viceministras Paulius Griciūnas komentare naujienų agentūrai BNS dėl Seimo priimtų pataisų aiškiai pasakė - tai yra „pavyzdys, kuomet pavienės kodeksų keitimo iniciatyvos sukelia teisinę sumaištį iš esmės neįvesdamos naujo reguliavimo". Daugelis mūsų ir taip žinome, kad neviešo teismų bylų nagrinėjimo principas išplaukia iš Konstitucijos 117 straipsnio, nustatančio išimtis, kada teismo procesas gali būti neviešas - kai reikia apsaugoti žmogaus asmeninį ar šeimyninį gyvenimą, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį. Todėl dabar galima tik retoriškai klausti, kodėl apie pensijų didinimą politikai šaukia garsiai, o apie naujų kriminalinių bausmių įvedimą nebuvo jokio skambaus pasigyrimo? Lygiai taip pat galima klausti, kodėl juodosiomis buhalterijomis savo veiklą grindžiantys politikai ir partijos vis dar yra valdžioje o jiems už tokius nusikaltimus skiriamos iš esmės tik simbolinės piniginės bausmės? Kodėl jiems negriežtinamos bausmės ir atsakomybė? Ir jei jau visai rimtai nagrinėtume mūsų politikų norus prieš artėjančius rinkimus vis labiau uždaryti teismų ir teisėsaugos darbą nuo visuomenės, o apie tai kalbančius žmones paversti kriminaliniais nusikaltėliais, turėtume sau užduoti klausimą - argi nėra rimtesnių darbų ir sričių, kuriose iš tiesų reikia ieškoti nedorų veikėjų? Juk jau kelinta savaitė viso pasaulio žiniasklaida skelbia duomenis apie ofšoruose milijardus plaunančius verslininkus ir politikus. Lietuvos žurnalistai taip pat viešina istorijas, kuriose įsipainioję ir Lietuvoje veikiantys asmenys. Kažkodėl nė viena Seimo narė nesusirūpino ofšorinių „verslininkų" atsakomybės didinimu. Šiandien daugelis jau gal ir primiršo tokį politiką Viktorą Uspaskich ir su juos sietą ofšorų schemomis dirbusią bendrovę „Jangilą". Gal ir sutapimas, tačiau tas pats asmuo siejamas su ofšorais, yra keliamos bylos, vėliau jo vadovaujama partija turėjo problemų dėl juodosios buhalterijos. Kas dabar prisimins, kad dar 1995 metais V. Uspaskicho įmonė „Vikonda" tapo „Gazprom" dujų tarpininke ir iškart tą verslą perleido Britų Mergelių salose registruotai kompanijai „Jangila". Nustatyta, kad ši per dvejus metus gavo 271 mln. litų pajamų, bet mokesčių nemokėjo. Medžiagą apie jos veiklą rinko ir Valstybės kontrolė, ir Finansų ministerija, kuriai tuo metu vadovavo Dalia Grybauskaitė. Prokurorai pagal tą medžiagą kvalifikavo baudžiamąją atsakomybę. Sunku pasakyti, ar tik ne dėl baimės pasėdėti kalėjime V. Upspaskich pasuko į politiką, kur galima gauti patogius teisinės neliečiamybės imunitetus. Matėme, kaip sunku juos panaikinti, kai reikia realiai nubausti įtariamąjį nusikaltimais. Todėl kolega Ramūnas Bogdanas kažkada rašė, jog kai demokratinėje valstybėje vyksta teismas dėl sukčiavimo, o susirinkusieji atsistoję ploja pasirodžiusiems kaltinamiesiems, tame krašte kažkas negerai su padorumo suvokimu. Civilizuoti žmonės teismo salę skiria nuo sporto arenos ar kultūros namų, o Lietuvoje jų neskiria net dalis Seimo narių. Arba įžūliai tyčiojasi iš visos teisinės sistemos. O siūlydami kriminalinėmis bausmėmis bausti žmones už teismų veiklos viešinimą iš esmės politikai dar ir supriešintų teisinę sistemą su paprastais žmonėmis, žurnalistais. Gal nesąmoningai to ir siekiama? Ir jei jau tikrai politikams rūpi mūsų visuomenės interesų apsauga, tegul griežtina jie atsakomybę tiems, kas slapta plauna pinigus ofšoruose ar nedorai naudojasi valdžios suteikiamomis privilegijomis. Būsime nuoširdžiai dėkingi.

Rubrika Savaitės tema yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.