Savaitės tema

Naujausia „Media Freedom Rapid Response“ (MFRR) stebėsenos ataskaita atskleidžia, kad 2025 m. 36-iose Europos valstybėse užfiksuoti 1 481 spaudos laisvės pažeidimas, palietęs daugiau nei 2 300 žurnalistų bei redakcijų. Dokumente pabrėžiama, kad žiniasklaidos atstovai susiduria su nuolatiniu spaudimu: dominuoja žodiniai išpuoliai, šmeižto kampanijos ir augantis politinių veikėjų kišimasis. Ekspertai įspėja apie sistemines problemas – nusikaltimų nebaudžiamumą, piktnaudžiavimą strateginiais ieškiniais (SLAPP) bei plintančius „užsienio agentų“ įstatymus, kurie kelia tiesioginę grėsmę demokratijai visame regione.

Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos (NŽKA) pirmininkas Audrys Antanaitis ir Europos Parlamento narys, LVŽS pirmininkas Aurelijus Veryga diskutuoja apie Europos parlamento IQ ir LRT valdyseną. Maloniai kviečiame apsilankyti NŽKA TV „YouTube“ kanale, kur publikuojame aktualiausią vaizdo turinį. Kanalo nuorodą rasite mūsų interneto svetainėje – tereikia spustelėti NŽKA TV logotipą, esantį dešiniajame puslapio krašte. Prenumeruokite ir būkite įvykių sūkuryje.

Šiemet sukanka 150 metų nuo Prano Vaičaičio gimimo ir 125 metai nuo jo mirties. Pranas Vaičaitis nebuvo žurnalistas, bet gal ir būtų keista to meto žmogui taikyti šiuolaikines profesines sąvokas. Tačiau jis buvo vienas iš atgimstančio lietuvybės sąjūdžio žmonių, viešosios kalbos kūrėjas. Jo eilėraščiai buvo spausdinami leidiniuose, kurie tuo metu atliko ir kultūrinę, ir tautinę funkciją, buvo susiję su tautiniu atgimimu, pvz.: „Varpas“, „Vienybė lietuvininkų“, „Ūkininkas“. Be tokių žmonių profesionali žurnalistika Lietuvoje būtų augusi daug sunkiau ir ilgiau. Jo eilės, meilė Lietuvai ir jausmo gilybė brandino žodį, kuris tuo metu vėrė išraiškos galimybes užgimstančiai lietuviškai žurnalistikai. Nuo Prano Vaičaičio mirties 1901 m. iki Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos įkūrimo Kaune 1922 m. buvo likę dvidešimt vieni metai... Spaudiname Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininko Audrio Antanaičio esė.

Mergaitė, moterystė, motinystė ir mokslas... Šioje sekoje užkoduota prigimtinė bei intelektinė raida, kurioje „M“ tampa simboliniu tiltu tarp gyvybės pradžios ir pažinimo. Tai ilgas kelias nuo pirmosios gyvybės iki mokslo ir politikos pasiekimų. Šiandien minima vasario 11-oji – Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena – primena mokslo svarbą abiejų lyčių atžvilgiu. Šią datą su iškilmingąja vasario 16-ąja jungia Nacionalinė emancipacijos diena (vasario 17 d.). Ji žymi 1918 m. Kaune įvykusią pirmąją masinę moterų protesto akciją, kuria reikalauta jas įtraukti į Lietuvos Tarybą po to, kai moterys buvo eliminuotos pasirašant Vasario 16-osios Aktą. Peticija su 20 000 parašų tapo lemiamu lūžiu: 1918 m. lapkričio 2 d. moterims oficialiai pripažinta rinkimų teisė. Galutinai ši teisė įtvirtinta 1919 m. spalio 30 d. įstatymu, suteikusiu teisę balsuoti visiems 21 metų sulaukusiems Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų lyties, tautybės ar tikėjimo.