2021 m. gruodžio 8 d., Treciadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Radijas

*print*

Archyvas :: Skaitmeninio radijo diegimas Lietuvoje. Kokios čia kyla problemos?

2021-04-24
 
Rolandas Meiliūnas

Rolandas Meiliūnas

Rolandas Meiliūnas

 

 

Galų gale Vyriausybė išslaptino ekonomikos gaivinimo planą, o tai jau galvojau, kad jei planas slaptas tai ir ekonomika atsigaus slaptai. Šiame plane randame punktelį "Skaitmeninis radijas". Įdomiausia tai, kad kiek kalbu su regionų radijo žmonėmis nei vienas jo matyti nematęs...
Visi pinigai atiduodami LRT, sukuriamas tinklas, kurį valdo LRT o kaip galės tuo pasinaudoti kiti, ypač regionų stotys - viskas ore.
Situacija kraupiai pažįstama iš TV skaitmenizavimo, kai dauguma regioninių TV paprasčiausiai "užsilenkė". Nelinkiu radijo broliams tokio likimo, tad viešinu ir klausiu nuomonės.
3.9.Investicija „Skaitmeninis radijas" Investicijos tikslas - iki 2024 m. pabaigos Lietuvoje įdiegti skaitmeninio antžeminio radijo programų siuntimo tinklą ir pradėti skaitmeninių radijo programų siuntimą ir papildomų paslaugų visuomenei teikimą. Radijas yra daugiau nei 63 % Lietuvos gyventojų aktuali žiniasklaidos priemonė, kuri savo populiarumu nusileidžia tik televizijai ir internetui. Siekiant išlaikyti radijo populiarumą bei sudaryti galimybę gausinti radijo programų turinį ir pagerinti kokybę, reikalingas technologinis šios platformos atnaujinimas. Šiuo metu radijo programų siuntimas Lietuvoje vykdomas tik analoginiu būdu. Dėl ribotų radijo dažnių resursų, radijo programų rinka neturi potencialo augti, neatsiranda naujų radijo programų transliuotojų ir negausėja programų turinio. Šias priežastis lemia antžeminio radijo platformos technologinė stagnacija, o numatomas perėjimas į skaitmeninį retransliavimo formatą sąlygotų ženkliai efektyvesnį radijo dažnių, elektros energijos panaudojimą, pagerintų garso kokybę bei sąlygotų rinkos atvėrimą naujiems dalyviams (atsirastų techninės sąlygos siųsti daugiau antžeminio radijo programų).
ES skatina valstybes pereiti prie skaitmeninio radijo programų retransliavimo ir reguliacinėmis priemonėmis. Pagal ES Direktyvą 2018/1972, nuo 2021 metų į ES rinką tiekiamuose automobiliuose turi būti įdiegti skaitmeniniai radijo imtuvai.
Lietuva viena iš nedaugelio ES valstybių, kuriose ne tik nėra skaitmeninio radijo tinklų, bet ir nėra rinkos indikacijų dėl šio technologinio virsmo artimiausioje ateityje.
Įdiegus nacionalinį skaitmeninio antžeminio radijo programų siuntimo tinklą, bus pasiektos šios naudos: - atverta rinka radijo programų transliuotojams. Šiuo metu radijo programų siuntimui yra išnaudoti visi radijo dažnių resursai ir nebėra galimybės siųsti naujų, papildomų radijo programų didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Įdiegus skaitmeninį radiją atsiras galimybė visuomenei pasiekti daugiau bei įvairesnio turinio; - atsiras galimybė siųsti papildomus duomenis radijo vartotojams (tekstas, grafinė informacija, vaizdas); - bus sutaupytas reikšmingas elektros energijos kiekis. Vienu siųstuvu bus siunčiamas nebe vienas (kaip analoginio antžeminio radijo atveju), o bent dešimt radijo programų, todėl elektros energijos suvartojimo sąnaudos sumažės apie 80%. Elektros energijos sutaupymas apskaičiuojamas remiantis faktiniu elektros energijos suvartojimu tinkle: LRT FM radijo tinklas, kuriuo siunčiama tik 1 programa šiuo metu per metus suvartoja 0.5 GWh elektros energijos. Norint siųsti 10 programų tokia pat apimti, reikia 10 FM tinklų, t. y. metinės elektros energijos sąnaudos sudarytų 10 kartų daugiau, t.y. 5 GWh.
Pastačius analogiškų parametrų nacionalinį skaitmeninio radijo tinklą, kuriuo siunčiam 10 radijo programų, jo metinės elektros sąnaudos sudarys 1,5 GWh. Tokiu būdu siunčiant tas pačias 10 radijo programų nacionaline aprėptimi, skaitmeninio radijo tinklas leis sutaupyti ~3,5 GWh elektros energijos per metus; - pagerės radijo garso kokybė, sumažės radijo trikdžių tikimybė; - bus efektyviai panaudoti radijo dažnių (kanalų) resursai (nematerialus valstybės turtas); - pagerintas valstybės įvaizdis.
Valstybės diegiančios ir naudojančios naujausius technologinius sprendimus patrauklesnės užsienio investuotojams. Šiuo metu Lietuva skaitmeninio radijo diegime yra besivejančių valstybių pozicijoje (skaitmeninis radijas šiuo metu veikia daugelyje Europos valstybių); - ekstremalių situacijų valdymui sudaryta papildomų paslaugų teikimo galimybė. Suplanuota tiesioginė viešoji investicija, ją atliekant trimis etapais:
Naujos kartos Lietuva - Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 2021-2026 (PROJEKTAS) 98 Versija 1. 2021 m. vasaris 1. Sukurtas teisinis reglamentavimas iki 2022 1Q 2. Pradėtas diegti nacionalinis skaitmeninio antžeminio radijo tinklas iki 2022 3Q 3. Skaitmeninės LRT radijo programos visoje Lietuvoje iki 2024 IVQ. Planuojama, kad EGADP lėšų gavėjas bus VšĮ LRT (ne komerciniu pagrindu veikiantis nacionalinis transliuotojas, išlaikomas tik valstybės biudžeto lėšomis). LRT EGADP lėšomis organizuos skaitmeninio radijo tinklo statybą ir už ją apmokės sukurdamas viešąją infrastruktūrą. Pradėjus veikti nacionaliniam LRT skaitmeninio radijo tinklui, šia infrastruktūra (tinklu) turės galimybę naudotis ir komercinių radijo stočių transliuotojai. Kuo didesniam kiekiui radijo stočių šiuo tinklu pradėjus transliuoti programas, proporcingai mažėtų retransliavimo paslaugos kaštai kiekvienam iš transliuotojų (taip pat ir LRT). Tokiu būdu investavus į nacionalinio transliuotojo LRT tinklo statybą būtų sudarytos galimybės netiesiogiai šia investicija pasinaudoti ir komerciniams transliuotojams, taip užtikrinant skaitmeninio radijo plėtrą visoje LR teritorijoje

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-04-24 10:57
 
 

Komentarai (5)

Jūsų el. paštas

Rolandas Meiliunas

2021-05-10 14:27

Parėjo Susisiekimo ministerijos atsiprašymas, tik esminis dalykas - net atsiprašyme sugebama meluoti. Pvz. Plane visur LRT, o atsiprašyme LRTC. Kaip ir panašu nesuprantančiam, bet... Kita dalis iš vis topinė: "Šiemet, rengiant RRF priemonių planą, LRTC skaitmeninio radijo tinklo diegimo Lietuvoje pasiūlymas buvo įtrauktas į pirminę RRF dokumento versiją, kuri buvo pristatyta ir prieinama Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijų rengtų viešų konsultacijų metu. Jų metu esminių pastabų ir prieštaravimų dėl šio projekto įgyvendinimo iš suinteresuotų šalių (nacionalinių ir regioninių radijo stočių transliuotojų) nebuvo pateikta. " O tai kur tos konsultacijos buvo, jei nei vienas rinkos dalyvis apie jas taip ir nesužinojo? Gal galėtų ir tuos, su kuriais konsultavosi čia pat ir įvardinti ? Visi kiti, su kuriais nesikonsultavo, pastabų ir nepateikė. Kita vertus bent jau prisipažino klydę, tai darbą galima būtų kokiam stipriam trejetui su pliusu įverti

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Algimantas Kaziliūnas

2021-04-24 11:20

Na tekste pagrybauta. Jei dažniai bus skirti LRT, tai tinklas formaliai priklausys LRT , nors geležis pirks ir turės Telecentras, ir LRT bus siuntėjas. Tačiau LRT priklausančiais tinklais negalima teikti siuntimo paslaugų, t.y. siųsti kitų radijo programų. Jei dažnius skirs Telecentrui, o pinigus infrastruktūrai duos LRT tam, kad Telecentras po to teiktų siuntimo paslaugas komersantams, tai čia jau stebuklų šalis (pasakose taip būna).

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Marius Pareščius

2021-04-24 11:16

Manau tekste maišomas LRT su LRTC, netikiu, kad projektas tik valstybiniam transliuotojui.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Gintaras Zdebskis

2021-04-24 11:07

Sumažės radijo vartotojų, nes klausytojams reikės skaitmeninių imtuvų, kuriuos reikės pirkti. O jei sugalvotų pilnai išjungti FM, įvyks radijo rinkos persiskirstymas.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Nedas Šinkūnas

2021-04-24 11:06

Įdomu. Bet jei kaip rašo kaštai mažėja 10 kartų, tai kodėl LRTC programų siuntimo kainodara nekinta? Taip pat reiktų įvertinti, kiek veikiantis skaitmeninis antžeminis radijas turėtų klausytojų. Pigiausias DAB radijo aparatas kainuoja mažiausiai apie 25-30 Eur. Net naujuose automobiliuose 20/21 metų leidimo nėra DAB imtuvo, bet užtad yra TuneIn appsas su automobilyje integruotu modemu. Dėl garso kokybės.. galima ginčytis. FM kokybė klausytojui yra pakankama. Tik aš kelčiau dar vieną klausimą, ar sparčiai išplėtojus 5G tinklą tokia paslauga išvis reikalinga? Per apssus, tokius kaip TuneIn, galima HD garso kokybės radijo stočių klausytis visame pasaulyje. Pas mus radijuje skaitmena visame trakte, tik galiniame taške yra konvertavimas į analogą, o mažos, regioninės stotys, turės keisti visą įrangą, kas, mano galva ir bus joms pražūtis. Tai sustiprins tik didžiausius.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media