2024 m. balandžio 26 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Pasijuokime kartu

*print*

Archyvas :: Virgilijus Juodakis – Apie bitininkystę ir logikos pinkles

2014-09-04
 
Virgilijus Juodakis

Virgilijus Juodakis

Virgilijus Juodakis

 

BITININKYSTĖS PRADŽIAMOKSLIS

 

Vieną pavasario dieną trečiakursis Vladas Kasperavičius paklausė manęs ar negalėčiau kurį rytą atsirasti savo sode kaip galima anksčiau. Kuriuo tikslu - tylėjo, tik prisimerkęs lyg tai šypsojosi. Žinoma, suintrigavo. Sutarėmė dieną be didesnio vargo.

Kiek vėliau jis pagarsėjo kaip keleivinio plausto „Bliuškis" kapitonas.O tą plaustą jis sunarstė iš daugybės tuščių plsmasinių butelių, kurių jo prašymu pririnko Senųjų Trakų mokinukai. Tuo plaustu jis ir plukdė tuos savo pagalbininkus, kurių dauguma buvo iš vaikų namų,  pirmuoju reisu Nėrimi ir Nemunu iki pat Kuršių marių. Vėliau dar kelis reisus nuvairavo. Pasisekimas buvo didžiulis. Iš entuziazmo netgi apie Afrikos upes pradėjo svajoti, bet pirma taikėsi Europą nustebinti ekologine naujove. Iš pakrūmes teršiančių butelių - ekologinis turizmas. Ir tai ne fantastika kokia, o štai žiūrėkite - plaukiame.

O tą sutartą rytą jis pasirodė mano sode tiksliai sutartu laiku. Prie mašinos buvo prikabinta priekaba, o joje pūpsojo kažkas didelis ir kampuotas. Kas - nesimatė, nes buvo brezentu uždengtas ir virvėmis pritvirtinas.

Parinkęs vietą sode, paprašė kelių plytų. Sudėjo jas didoku kvadratu ir... iš priekabos iškėlėme avilį su užkimšta laka. Padėjome jį paruošton vieton. Atkimšo laką ir pasitraukę ėmėme stebėti. Vladas su entuziazmu man pasakojo ką ir kaip reikės daryti, kad bitutės gerai jaustųsi. Tik su bitėmis sodas yra „komplekte", vis kartojo.

Jau antrą ar trečią kartą jis man vis tą patį aiškino, bet  nesijautė, kad skubėtų išvažiuoti. Vis kažko laukė.

Staiga viena bitutė man cvaktelėjo tiksliai per vidurį į tarpuakį, tiksliai į nosies pradžią. Va, apsidžiaugęs sušuko Vladas - šito aš ir laukiau. Laukiau ar pripažins naują gaspadorių. Sulaukiau. Cvaktelėjo. Vadinasi pripažino naująjį bitininką.

Abi mano akys, žinia, netrukus užtino. Taip užtino, kad nieko nebemačiau. Likau visiškai aklas. Taip ir turi būti, aiškino būsimasis „Bliuškio" kapitonas Vladas Kasperavičius. Nieko, organizmas pripras ir nebetins.

Tokį visiškai žabalą Vladui teko mane vežti iki pat namų mieste. Juk negalėjau toks rodytis autobuse, juoba, kad iki to autobuso nusigauti  nieko nematydamas pats negalėjau.

Vėliau, jau prakutęs, iš to vieno avilio apturėjau visus keturis.

 

KUR  LOGIKA ?

 

 Kai lankiau vidurinę mokyklą (tai buvo prieš 60 metų), neretai bandėme rasti atsakymą į štai tokį mums juokingai atrodžiusį klausima.

Kai mokinys tyčia ar netyčia klasėje pagadina orą (kartais juoko dėlei tai virsdavo netgi lentyniavimu), mokytojas išvaro jį iš klasės pakvėpuoti tyru oru. O visa klasė lieka kvėpuoti prismardintu oru. Mes manėme, kad protingiau būtų daryti atvirkščiai - būtent bezdalių derėtų palikti klasėje. Tai būtų kur kas teisingiau.

Kai dabar prisimenu tuos logikos debatus, kartais pabandau perkelti problemą į dabartį. Dabar bezdaliai ne orą gadina, o vagia,  plėšikauja, meluoja, kombinuoja, šaudo, sprogdina, falsifikuoja, apgaudinėja. Teismai juos išvaro „į koridorių". Kur logika? Ar ne teisingiau būtų daryti atvirkščiai?. Įdomu, kas po kurio laiko gautųsi...

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-09-04 07:56
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media