Pasijuokime kartu

Virgilijus Juodakis

SUSIPAŽINO

Du kandidatai į Seimo narius, sėdėdami prie alaus bokalo, nutarė artimiau susipažinti.

„O kokia tavo specialybė? " - klausia vienas.

„Aš lakūnas" - atsakė tas.

 „Skraidai?".

„Skraidau. Skersai ir išilgai".

„He, taigi varna irgi skraido. Skersai ir išilgai", - įgėlė. Ir tuoj pat išgirdo klausimą:

„O kokia tavo specialybė?.

„Aš jūreivis" - pasigirdo išdidus atsakymas.

„Plaukioji?".

„Aha.  Skersai ir išilgai".

„He, taigi šūdas irgi plaukioja. Skersai ir išilgai".

Tolimesnius debatus atidėjo iki bus išrinkti į Seimą.

Atsisveikindami dar pasiteiravo:

 „Kur dabar eisi?".

„Meškerioti".

„A, o aš maniau - meškerioti eisi. O kur tu eisi?".

„Grybauti.".

„A, o aš mankiau - grybauti eisi".

GARSIAUSIAS TELŠIŲ ŽMOGUS

Garsus slaunas Telšių miestas. Žemaičių sostinė. Senuose raštuose minima nuo 1450 metų. Daug garsių žmonių padovanojo Lietuvai. Iš čia ir Zenonas Ivinskis, ir Jurgis Gaižausks, ir Alma Adamkienė-Nutautaitė, istorikas prof. Alfredas Bumblauskas, lakūnas politikas Rolandas Paksas ir visas gurbas kitų. Vieni plačiai žinomi, kiti - vos vos. Yra ir visai pamirštų.

Kas pokario metais gyveno Telšiuose, po šiai dienai atsimena tokį miesto garsenybę KIKILĄ. Keistas buvo žmogelis. Būtent jo keistenybes ir prisimena senieji telšiškiai. Nei lietuviai, nei rusai, nei vokiečiai prie jokio darbo jo nevarė. Į jokias armijas jo neėmė. Mat, jis visiems įrodydavo ir parodydavo, kad yra, kaip šiandien sakoma, žmogus su negalia. Tuo tikslu prireikus jis išsiimdavo dešinę akį ir pakabindavo ją ties skruostu kaboti ant nervo. Arba išsitraukadavo iš kišenės didžiulį naktinį slieką ir, į nosį sukišęs, ištraukadavo jį iš savo gerklės. Maitinosi, kaip sakoma, per kiemus eidamas. Kam malkų paskaldydavo, kam vandens prinešdavo. Sočiausius pietus apturėdavo užtikęs kur gaspadinę kukulius beverdančią. Ką čia tokio kvapnaus verdi, pasiteraudavo. Ir pakėlęs dangtį spjaudavo į puodą prieš tai skambiai atsikrtenkštęs. Fe. pakosta, kukuliai, barėsi. O galvojau cepelinai taip gardžiai kvepia.

Po tokio demaršo mandagiai ramino šeimininkę - nepilk, tamstele, laukan. Pats sugadinau, pats ir suvalgysiu. Negi prapulti dievulio dovanai.

O dar pakiemiais ir stadione per sportines varžybas cigaretes po vieną pardavinėjo. Taip ir laikėsi žmogelis.

Kai šiandien paklausi, kokia įžymybė pokaryje gyveno Telšiuose, senieji gyventojai  nesutrinka. A, žinau, sako, buvo toks Ki...Ki...KIRKILAS. Ne, sakai, Kirkilas yra mūsų garbus politikas ir į kukulių puodą nespjudo. Kitas taipogi sakosi pamenąs, jog buvo toks Ki... Ki... KIRKILAS. Ne, sakai, Kirkilas yra dabarties politikas ir akies nemoka išsikabinti. A, sako trečias, buvo toks Ki... Ki... Ki...Kirkilas. Sliekus per nosį varstė. Ne, sakai, Kirkilas gyveva Vilniuje ir sliekais per nosį nežaidžia.

Va taip. Telšiai pasiskelbę turintys per dvi dešimtis miesto garbės piliečių. Kas jie - retai kas žino. O štai keistuolį KIKILĄ mena dažnas senolis.