Pasijuokime kartu

Pavasario saulė, nukėlusi sutemų dangtį, vėl meiliais spinduliais margina Lietuvą. Varninių šeimos paukštis kovas, maklinėja po laukus tarsi koks agronomas - braido aplink tirpstančias pusnynų liekanas, snapu sliekus dirvoje skaičiuoja - jei tų smakų daug, tai ir žemė bus gerai išpurenta, ir kramtalo nepritrūks! Tik ką tėviškėn suskubusios pempės suka ratus virš dirvonų, skanduoja: „gyvi-gyvi!" - žadina žemdirbių dvasią. Nors mes, arklo broliai, jau seniai miestuose įsikūrę, bet vis tik girdime tą pempės klyksmą - atsiliepiam. Kas vieversiu, kas šmaikščia kiele pasivertęs, lekiam tėviškės oro įkvėpti.

Bet šimtadienį švenčiantis ministrų kabinetas nepasiduoda - draudimais ir barniais visuomenės atšilimą stabdo, net šaltąjį karą prezidentui organizuoja. Mes jau seniai perpratome valdžios viražus - reikia klausyti ne ką premjerai čiulba, o ką jų pasamdyti komentatoriai kranksi, pastarieji tarsi kokie sapnų aiškintojai, slapčiausias politikų haliucinacijas įgarsina. Skaitai tokio autoriaus paskvilį - tarsi regi visą frakciją nekaltų šypsenų tarp eilučių sutūpusių. Kalbama, lietuvį, kaip žvirblį, visuose pasaulio kampeliuose sutiksi. Tik ne Seime, ten - vieni ereliai. Sunku bus visuomenei su ta nauja paukščių ferma tartis. Prabėgo laikai, kai tautą mokė sodinti kukurūzus kvadratiniu-lizdiniu būdu, bet ir dabar girdime visokių mokslinių-verbalinių inovacijų, pavyzdžiui, valstybinių įstaigų koridorių žargone žodis „lizdas" vis dažniau keičiamas įmantresniu - „klasteris". Kažin, ar tam pritars tėvynėn sugrįžę gandrai?

Stebiu, klausau pasaulio naujienų ausis atvertęs, akis pabalnojęs. Vienos žinių agentūros mėgaujasi krizėmis, pandemijomis, maištais ir valstybių perversmais, kitos - atvirkščiai, gėrisi Disneilendo peizažais: jau ir Marsas ne už kalnų, o robotai, netrukus šieną ravės. Pasisotinęs žmonijos pergalėmis svarstau, matyt, vėl Babelio bokštą statome? Mūsų kregždės anuose kraštuose buvoja, kai parsiras savon pastogėn, paklausiu kas ten lipdoma.

- Čeerrr, keerrrr... - svitttt, svitttt... Netikėtai už lango pragydo mėlynas kaip viagros tabletė paukštukas. Atpažinau - Tvitteris! O jis - lietuviškai prabilo:

- Ei, kaimyne! Ar nenusibodo Užgavėnių karnavalus namuose rengti! Rašyk peticiją sveikatos ekspertams, kad leistų į Laisvę sugrįžti!

Surašiau: „Žinia, jokia televizoriaus įstrižainė, žvaigždžių karai, net instagramo meridianai neatstos penktadienio vakaro prie baro draugų rate... bei sporto varžybų šurmulio!"

Šarka parnešė ateities programuotojų sprendimą: „Niekas netrukdo svajoti!"

-*-

Tekstas ir pluoštas humorografijų publikuojami laikraštyje "LIETUVOS AIDAS" ir jo internetinėje svetainėje - apsilankykite.