Archyvas :: R.Kanopkaitė. Kas užsako muziką arba Daugumos ir mažumos interesai
Alberto Švenčionio nuotraukoje: komentarų autorė, savaitraščio „Šeimininkė“ bendradarbė, V.Kudirkos premijos laureatė, LŽS narė Rūta Kanopkaitė
Rūta Kanopkaitė
Demokratijos sąvoką aiškinantieji visada primena: tai yra daugumos ir mažumos interesų derinimas. Negalima beatodairiškai susikoncentruoti į vienus ir nusigręžti nuo kitų. Deja, Lietuvoje teorija ir praktika žiauriai skiriasi. Silpnieji ir skurdžiai, kurie valstybėje jau yra tapę dauguma, pas mus beveik negirdimi. Dauguma jų garsiai rėkti nemoka. O ir nežino – kur ir kada geriausias momentas rėkti, kad visi išgirstų ir įsidėmėtų. Į pokalbių šou, išskyrus kassavaitinius pasibėdavojimus, jų niekas nekviečia. O jei ir pakviestų, argi pavyktų peršaukti nuskriaustas jackaites, su krūva advokatų atgarmėjusias į telestudiją?..
Rusų satyrikui Michailui Zoščenkai, kurio baisiai nemėgo tarybų valdžia (antipatija buvo abipusė), priklauso toks nemirtingas kalambūras, kuriuo jis pasišaipė iš pagreitintų socializmo kūrimo tempų: „Miegok greičiau – tavo pagalvė reikalinga kitam.“ Man ta kandi frazė atrodo labai gimininga lietuviškajam obalsiui apie solidariai pasidalytą sunkmečio naštą... Ubagas, solidariai atidavęs savo vienintelę pagalvę, nebent akmenį po galvą tegali pasikišti; elitas, kurio dividendai neliečiami, pelno mokestis sumažintas, vis vien vartosi minkštose duknose, o Laisvosios rinkos instituto žyniai jo garbei smilkalus nuo ryto iki vakaro smilko...
