Nuomonių barometras

LIETUVOS MENO KŪRĖJŲ ASOCIACIJA

Lietuvos architektų sąjunga / Lietuvos chorų sąjunga / Lietuvos dailininkų sąjunga / Lietuvos dizaino sąjunga

Lietuvos fotomenininkų sąjunga / Lietuvos kinematografininkų sąjunga / Lietuvos kompozitorių sąjunga

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga / Lietuvos muzikų sąjunga / Lietuvos rašytojų sąjunga

Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija / Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija / Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija

_________________________________________________________________________________________________

K. Sirvydo g. 6, LT-01101 Vilnius, Lietuva. Tel. + (370 5) 212 39 19, fax + (370 5) 261 96 96, el.p. info@lmka.lt

2021 04 16 VTEK sprendimu Nr. KS-179 LMKA įrašyta į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą.

Paštu nebus siunčiama.

2024-05-14 Nr. 10

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei

Lietuvos Respublikos Seimo Frakcijoms

Lietuvos Respublikos Prezidentui

Šalies žiniasklaidai

DĖL LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-3546

Kreipiamės į LR Seimą ir LR Prezidentą dėl siūlomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto XIVP-3546 pokyčių neproporcingumų, galimų procedūrinių pažeidimų ir kviečiame nepalaikyti siūlomų pakeitimų. Kviečiame juos tinkamai ir demokratiškai apsvarstyti ir tik radus visapusį sutarimą imtis įstatymo atnaujinimų, o ne daryti tai skubotai. Įvertinę ir tai, kad Kultūros ministerija rengia šio įstatymo pakeitimus, atsižvelgdama į Europos Sąjungos dokumentus, o įstatymo pakeitimus siūlantiems Seimo nariams ir Kultūros komitetui tai yra žinoma, - kviečiame nepritarti įstatymo projektu XIVP-3546 siūlomiems pakeitimams.

Daliai siūlomų įstatymo pakeitimų nepritariama ir LR Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadoje, daliai siūlomų pakeitimų tokia Teisės departamento išvada išvis neparengta. 2024 m. gegužės 8 ir 9 d. Kultūros komitete svarstant minėtąjį įstatymo projektą XIVP-3546 galėjo būti procedūrinių pažeidimų, o LR Seimo Etikos ir procedūrų komisija šuo klausimu dar nepateikė savo išvadų.

Atsižvelgdami į Seimui teikiamą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 pakeitimo įstatymo projektą XIVP-3546, teikiame esmines Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (toliau - LMKA) pastabas.

Iš balsavimui teikiamo varianto:

3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba atviru balsavimu. (...)"

Įstatymu nurodžius, kad skiriant LRT generalinį direktorių balsuojama tik atviru būdu - pradeda galioti įstatymo 12 straipsnio „Tarybos posėdžiai ir nutarimų priėmimas" 3 dalis, kuri sako: „Tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir 17 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus. Balsams „už" ir „prieš" pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos posėdžio pirmininko balsas".

LMKA norėtų atkreipti dėmesį, kad vienam iš Tarybos narių šiuo ypač svarbiu LRT veiklos klausimu įgavus iš esmės du balsus - bus pažeidžiamas LRT Tarybos narių teisių pariteto principas.

LRT įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad LRT visuotinio susirinkimo funkcijos pavedamos Tarybai. LRT įstatų 22 punktas numato, kad LRT visuotinio dalininkų susirinkimo funkcijos pavedamos Tarybai. Tad vienam Tarybos nariui iš esmės įgavus papildomą balsą, balsuojant tokiu svarbiu LRT Tarybos kompetencijos klausimu, tai prieštarautų imperatyvioms lygių dalininkų teisių normoms. Tokiu atveju vienas dalininkas įgytų du balsus renkant vienasmenį LRT valdymo organą.

Primename, kad pagal dabar galiojantį LRT įstatymą ir geruosius valdysenos principus, norint atleisti Generalinį direktorių, reikia 2/3 Tarybos balsų (8 balsų). O užregistruotame įstatymo pakeitimo įstatyme (XIVP-3546) siūloma jog paskyrimui pakaktų tik pusės - 6 balsų. Kalbame ne apie einamuosius LRT Tarybos sprendimus, o apie įstatyme atskiru punktu įvardintą LRT Tarybos funkciją - LRT vienasmenio valdymo organo, Generalinio direktorius skyrimą.

Dar norime atkreipti dėmesį, kad LRT įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje, kur kalbama apie Generalinio direktoriaus atleidimą - įstatymų leidėjai nenumato, kad ir šis balsavimas būtų atviras.

Dėl šių ir ankstesniuose kreipimuose išvardintų motyvų, ir pačios LRT Tarybos pasirinkimo (2023 m. net kelis kartus rengiant LRT generalinio direktoriaus konkursus, LRT Tarybos sprendimu, dėl jo balsuojant atviru balsavimu, rengti tik slapti balsavimai) - LMKA siūlo įstatymu įtvirtinti, kad LRT Tarybai balsuojant už personalijas būtų išlaikyta tik slapto balsavimo nuostata, atitinkanti teisingų, skaidrių, laisvų ir sąžiningų rinkimų principą.

LMKA kviečia atsisakyti siūlomų įstatymo pakeitimų. Įstatymų leidėjai, siūlydami atvirą balsavimą, siūlo tai taikyti tik Generalinio direktoriaus rinkimų atveju, nors LRT Taryba (įstatyme tai aptarta) renka ir LRT etikos kontrolierių, ir LRT vidaus audito tarnybos vadovą. Renkant juos - atviras balsavimas nesiūlomas.

Nors LRT įstatymu įtvirtintas labai svarbus principas „Taryba privalo veikti LRT ir visos visuomenės naudai", tačiau priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą, jog viešo konkurso būdu renkant LRT generalinį direktorių Tarybos narių balsams „už" ir „prieš" pasiskirsčius po lygiai „lemia Tarybos posėdžio pirmininko balsas", - ir vėl bus kuriama galimybė politikams daryti įtaką Tarybos nariams.

Visuomeninio transliuotojo Generalinio direktoriaus rinkimai, žinant šalyje egzistuojančią politinę „kultūrą" ir politikų norą daryti įtaką šiems rinkimams, ir taip turi nemenką politinės įtakos rizikos laipsnį, nes 8 iš 12 LRT Tarybos narių deleguoja politikai. Negana to, ir nepolitinių organizacijų deleguoti atstovai gali būti veikiami politikų. Tiek įstatymų leidžiamojoje, tiek vykdomojoje valdžioje esantiems politikams lengviausiai pasiekiamas poveikio įrankis yra organizacijų finansavimas, tvirtinant Valstybės biudžetą. Lietuvos mokslo tarybos (deleguojančios vieną LRT Tarybos narį) pagrindinis finansavimo šaltinis yra LR valstybės biudžeto asignavimai. Lietuvos švietimo tarybos (deleguojančios vieną LRT Tarybos narį) veikla yra finansuojama iš Seimo kanceliarijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Iš balsavimui teikiamo varianto:

3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

4. Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. „LRT generalinis direktorius dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo juo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu Taryba pareiškia jam viešuoju interesu pagrįstą nepasitikėjimą ir jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių".

Dėl šio įstatymo pakeitimo nėra pateikta LR Seimo kanceliarijos teisės departamento išvada. Siūloma formuluotė yra manipuliatyvaus pobūdžio ir labai nevienareikšmiai interpretuotina. Tai gali sudaryti daugybines teisines kolizijas, nes „viešuoju interesu pagrįstas nepasitikėjimas" nėra teisinis terminas ir šios frazės reikšmė nėra apibrėžta jokiuose teisės aktuose.

Iš balsavimui teikiamo varianto:

2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Tarybą sudaro: keturi Respublikos Prezidento paskirti asmenys; keturi Seimo paskirti asmenys (du skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); keturis narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Tarybos nariai skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka, kuri skelbiama skiriančių institucijų interneto svetainėse. Tarybos pirmininkas Tarybos narius skiriančias institucijas raštu informuoja apie Taryboje trūkstamų kompetencijų Tarybos narių poreikį. Tarybos narius skiriančios institucijos savo interneto svetainėse privalo iš anksto paskelbti informaciją apie kandidatus į Tarybos narius. (...)".

Šiuo siūlomu įstatymo pakeitimo prasmingumu abejojama ir LR Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadoje, kurioje rašoma: „Pirma, nėra aiškus tokios nuostatos tikslingumas", „Antra, gali būti probleminis pats kandidatavimo į LRT tarybos narius konstatavimo faktas", „Trečia, formuluotė „iš anksto paskelbti kandidatų į Tarybos narius sąrašą" suponuoja, kad LRT tarybos narius skiriančios institucijos visada turi vertinti daugiau nei vieną kandidatą į atitinkamas pareigas, o toks reguliavimas, mūsų nuomone, nebūtų pagrįstas bei galimai ribojantis skiriančių institucijų kompetenciją pačiai spręsti dėl LRT tarybos narių skyrimo tvarkos."

Siūlymas, kad LRT Tarybos pirmininkas LRT Tarybos narius deleguojančias organizacijas informuotų, kokių kompetencijų Tarybos nariai lauktini, primena grįžimą į praeitus laikus, kai netiesiogiai yra nurodoma, ką deleguojančios organizacijos turėtų deleguoti. Ar politinės partijos sutiktų, kad Seimo pirmininkas ar Prezidentas jas informuotų, kokių kompetencijų asmenis partijos turėtų įrašyti į daugiamačius sąrašus ar kelti vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose? Dėl šios pasiūlymo dalies Teisės departamento išvados nėra.

LMKA kviečia atsisakyti šių įstatymo pakeitimų dar ir dėl to, kad viešas kandidatų į LRT Tarybos narius paskelbimas nesukuria skaidrumo, o kaip tik gali sudaryti galimybę politikams įvairiomis priemonėms daryti įtaką keturioms kandidatus deleguojančioms nepolitinėms organizacijoms.

Baigdami dar kartą norėtume priminti, kad Kultūros komitetas 2021 09 15 el. laišku buvo išsamiai informuotas, jog nuo 2021 m., pasikeitus LRT įstatymui ir pakeitus kitus teisės aktus bei tvarkas, didžiausia problema yra ne kandidatų į LRT Tarybą delegavimo viešumas ar Generalinio direktoriaus rinkimų tvarka, o LRT Tarybos veiklos uždarumas. Yra skelbiami tik Tarybos nutarimai, o ne protokolai, kurie galėtų visuomenei bent jau atskleisti, kokiu balsų rezultatu priimtas vienas ar kitas Tarybos nutarimas; ir patys LRT Tarybos posėdžiai yra uždari.

Visuomenė net neturi teisės žinoti, kokios yra jai atstovaujančių LRT Tarybos narių pareigos, teisės ir atlygis, konkretizuojami Tarybos nario sutartyje, kuri yra konfidenciali.