2024 m. vasario 26 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: Liudvika Meškauskaitė: Apie moralę ir žodžio laisvę pagal LRT

2023-06-01
 
Liudvika Meškauskaitė

Liudvika Meškauskaitė

Liudvika Meškauskaitė,
advokatė
LRT etikos inspektorei paskelbus, kad visuomeninio transliuotojo etikos kodeksas yra moralinio įsipareigojimo LRT auditorijai dokumentas, man pasidarė įdomu kaip šiame kodekse reglamentuoti visuomeninio transliuotojo žurnalistų moralė bei saviraiškos laisvės apribojimai, jeigu inspektorei užkliuvo Vinco Kudirkos premijos laureato žurnalisto V. Savukyno, iki šiol pasižymėjusio nepriekaištinga profesine etika, įrašas jo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle Facebook.
Pirmiausia turiu pripažinti, kad teko 2020 m. rengti Seimui naujos redakcijos LRT įstatymo projekto nepriklausomą ekspertinį vertinimą, kai buvo įvedama LRT etikos inspektoriaus pareigybė. Tuomet pateikiau įžvalgas, kad siūlomas LRT valdymo modelis turi trūkumų ir sukelia pavojų LRT nepriklausomumui, nes visuomeninio transliuotojo valdymas yra koncentruotas Generalinio direktoriaus rankose .
Nors girdėjau žurnalistų kalbas, kad nauja LRT Etikos inspektoriaus pareigybė taps vėzdu susidoroti su neįtinkančiais LRT vadovybei žurnalistais, tačiau tuo nelabai tikėjau. Turiu taip pat prisipažinti, kad palaikiau idėją dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos papildymo visuomenės atstovais bei LRT atstovu. Deja, šiandien turiu atsižadėti savo naivumo.
Primintina, kad žurnalistas V. Savukynas LRT etikos kontrolierės 2023 m. kovo 7 d. sprendimu buvo pripažintas pažeidęs visuomeninio transliuotojo etikos kodekso 12 straipsnį, kaip pati etikos sargė patikslino, dėl vienos frazės: „Nemanau, kad šiai ministrei (turima galvoje Teisingumo ministrė - šio straipsnio autorės pastaba) yra vieta vyriausybėje".
APIE MORALĘ
Teisė, neturinti moralinio pagrindo, yra visuomenės svetimkūnis . Nesivadovaukime vienam valstybės tarnautojui išsprūdusia fraze, kad moralė yra ne šio pasaulio dimensija - moralinės nuostatos teisėje yra labai svarbios. Moralės normos tai - elgesio taisyklės, nusistovėjusios visuomenėje pagal jos žmonių požiūrį į gėrį ir blogį, teisingumą, pareigą, garbę.
Jeigu žurnalistas būtų socialiniame tinkle propagavęs smurtą, alkoholizmą, narkomaniją, pedofiliją ar kitus reiškinius, kurie pagal nusistovėjusį mūsų visuomenėje požiūrį vertinami vienareikšmiškai, arba viešai įžeidinėtų žmones, kurstytų neapykantą, kviestų susidoroti su jam nepatinkančiais asmenimis, suprasčiau ir pritarčiau inspektorei.
Tokių pavyzdžių LRT, deja, yra. Antai, LRT laidų vedėjas A. Valinskas kvietė šaudyti jam nepatinkančius politikus. A. Tapinas šalies Prezidentą socialiniame tinkle vadino įžeidžiančiu žodžiu, o LRT veido Algio Gretai leksika socialiniuose tinkluose, deja, yra tokio „aukšto" moralinio lygmens, kad net nedrįstu atkartoti. Yra buvę atvejų, kai derėtų taikyti ne tik moralinę, ar etinę, bet ir teisinę atsakomybę.
Jeigu V. Savukynas būtų kritikavęs ministrės išvaizdą, tarkim dėl jos saviraiškos tatuiruočių fronte, matyt, galima būtų diskutuoti, ar moralūs tokie pasisakymai, ar etiška, nes, kaip pati ministrė teigė spaudoje, jos tatuiruotės charakterizuoja tik pomėgius, o ne profesinius įgūdžius .
Tačiau žurnalistas savo įraše vertino ministrę dėl jos tiesioginių pareigų vykdymo - dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui I. Vėgėlei, kuris pradėjo diskusiją visuomenei svarbiu klausimu dėl paramos lėšų skaidrumo. Taigi, byla buvo iškelta ne dėl advokato profesinės veiklos, bet dėl saviraiškos laisvės ribų.
Žodžio laisvės bylose yra labai svarbu ne tik ginčo teiginys, bet ir visas publikacijos, šiuo atveju - įrašo socialinio tinklo paskyroje, kontekstas. Taigi svarbi ne tik frazė, dėl kurios žurnalistas buvo pripažintas pažeidęs etiką, bet ir kodėl jis įvertino ministrę, kad jai ne vieta vyriausybėje. Iš įrašo teksto aišku, jog dėl to, kad ministrė apribojo laisvos profesijos atstovo advokato žodžio laisvę.
Gal kas nors galėtų pagrįsti, kada Lietuvoje atsirado moralės norma ir nusistovėjo visuotinai priimtina elgesio taisyklė, kad politikų veiksmai yra absoliutus gėris, o valdžios kritika - blogis. Taigi, jeigu neigiamai vertini ministro poelgį, tai elgiesi nemoraliai ir neetiškai. Kaip tokia LRT etikos kodekso norma koreliuoja su teisiniu pagrindimu ir Konstitucija?
Kodėl nemoralu ir neetiška kritiškai vertinti ministro veiksmus, susijusius su jo tiesioginių pareigų vykdymu? Gal visuomeniniam transliuotojui negalioja Konstitucijos garantuota kiekvieno piliečio teisė kritikuoti valdžią bei konstitucinė apsauga - draudimas būti persekiojamam už tokią kritiką (Konstitucijos 33 straipsnis). Ar tikrai LRT gali ne tik paversti nepaklusniųjų valdžiai piliečių gyvenimą pragaru (prisiminus laidoje LRT „Lietuva kalba" iškeltą klausimą), bet ir riboti žodžio laisvę taip, kaip reikia, kaip norisi.
APIE TEISINĮ PAGRINDIMĄ
LRT Etikos kodekso 12 straipsnis skelbia, kad žurnalistai negali išskirti ar akcentuoti nė vienos politinės organizacijos, valstybės institucijos ar kitų interesų grupių požiūrio, o skelbiama informacija privalo būti atribota nuo asmeninių pažiūrų ir interesų grupių įtakos.
Kadangi Etikos inspektorė savo sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl ji konstatuoja, kad V. Savukynas pažeidė būtent šį straipsnį, lieka tik spėlioti, ar žurnalistas pripažintas etikos pažeidėju dėl to, kad išskyrė ar akcentavo vienos politinės organizacijos, valstybės institucijos ar kitų interesų grupių požiūrį ar dėl to, kad paskelbė informaciją, neatribotą nuo asmeninių pažiūrų ir interesų grupių įtakos. Kito pasirinkimo pagal šią normą nėra.
Beje, man teko matyti labai daug įvairiausių sprendimų, bet pirmą kartą mačiau tokį lakonišką LRT etikos pareigūno sprendimą, kuris skelbiamas LRT svetainėje . Viso 13 eilučių: kodekso straipsnių pacitavimas ir verdiktas: LRT laidų vedėjas juos pažeidė. Jokių motyvų, jokių argumentų - kaip rusiškame posakyje: „ja - načalnik, ty - durak" („aš - viršininkas, tu - kvailys").
Lingvistiniu metodu analizuojant LRT Etikos kodekso 12 straipsnį, akivaizdu, kad LRT žurnalistams iš viso yra draudžiama skleisti asmenines pažiūras net socialiniame tinkle. Primintina, kad asmeninės pažiūros yra asmens įsitikinimai, pasaulėžiūra. Asmens įsitikinimai yra neatsiejami nuo nuomonės raiškos.
Teisminėje praktikoje daugybę kartų yra pakartota žurnalistinės etikos nuostata, kad skleidžiant viešąją informaciją, būtina atriboti faktus nuo nuomonės. Tačiau kaip pagal LRT etikos kodekso nuostatas atriboti V. Savukyno nuomonę apie ministrę nuo jo asmeninių pažiūrų. Nuomonė - tai požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais, bet ji subjektyvi. Taigi, neatsiejama nuo asmeninių įsitikinimų ir pažiūrų.
Išvada gali būti tik viena, kad LRT Etikos kodekso 12 straipsnis draudžia LRT žurnalistams net socialiniuose tinkluose skleisti savo nuomonę.
Be to LRT etikos kodekso 12 straipsnio norma yra lingvistiškai suformuluota ydingai, nes yra neaiški. Straipsnyje nurodyti žodžiai išskirti ir akcentuoti gali būti suprantami labai įvairiai. Antai žodis išskirti lietuvių kalboje turi net 23 prasmes. Labiausia tikėtina, kad kodekso kūrėjai turėjo omenyje 17-ją prasmę - skirtingai traktuoti, kitaip negu su kitais elgtis. Tačiau tokia šio žodžio prasmė niekaip negali būti pritaikoma žurnalistui, nes jis kalbėjo tik apie vieną ministrę ir jos nelygino su kitais politikais, taigi, kitaip nei kitų jos netraktavo ir jos iš kitų tarpo neišskyrė. Žodis akcentuoti lietuvių kalboje turi dvi prasmes:1. pabrėžti kurią nors sąvoką ar mintį ir 2. kirčiuojamai ar pabrėžiamai tarti. Akivaizdu, kad V. Savukyno įrašui neįmanoma nei vienos iš šių sąvokų pritaikyti.
Taigi LRT Etikos kodekso 12 straipsnis sukonstruotas taip, kad pagal jo turinį žurnalistas negali numatyti, kaip jis turi elgtis, kad tokios normos nepažeistų, tačiau, aišku, kad jis negali iš viso reikšti savo asmeninės nuomonės.
KAIP TOKIA NUOSTATA KORELIUOJA SU ŽODŽIO LAISVE?
Tiek teisės doktrinoje tiek ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad universali ginčų dėl saviraiškos laisvės ribų nagrinėjimo formulė, yra trijų sąlygų (pakopų) testas. Kad žodžio laisvės apribojimas būtų pripažintas teisėtu tokiais atvejais būtina nustatyti trijų sąlygų visumą: toks apribojimas turi būti: nustatytas įstatyme (a); skirtas ginti kitas vertybes, kurios yra išvardintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos (EŽTK) 10 straipsnio 2 dalyje (b) būtinas demokratinėje valstybėje (c). Taigi žodžio laisvės apribojimas turi atitikti teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo kriterijus.
Etikos kodekso 12 straipsnis prieštarauja ne tik Konstitucijos 25 straipsniui, bei ir Visuomenės informavimo įstatymui. Sunku būtų įrodyti ir tokios normos pagrįstumą. Kokias vertybes ginant siekiama užčiaupti burnas LRT žurnalistams, reiškiant savo įsitikinimus?
Minėta, kad LRT etikos kodekso 12 straipsnis yra suformuluotas ydingai, nes iš jo turinio nėra aišku, kokie žurnalistų veiksmai yra draudžiami. Dėl teisės normų nuspėjamumo reikalavimo Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą yra pasakęs, kad norma negali būti laikoma „įstatymu" EŽTK 10 straipsnio 2 dalies prasme, jeigu ji nėra suformuluota pakankamai tiksliai, kad asmuo galėtų atitinkamai pagal šią normą reguliuoti savo elgesį.
Vienoje iš naujausių EŽTT bylų dėl saviraiškos laisvės yra išaiškinta, kad pirmiausia nacionalinės institucijos, ypač teismai, turi aiškinti ir taikyti vidaus teisę. Šios publikacijos autorei nėra žinoma nė viena Lietuvoje išnagrinėta byla, kurioje žurnalistas būtų pripažintas padaręs LRT etikos kodekso 12 straipsnio pažeidimą ir kurioje būtų išanalizuota šios normos dispozicija.
Teisminėje praktikoje jau yra nusistovėjusi taisyklė, kad visuomenės informavimo priemonėse skelbiamoms žinioms taikytinas tiesos kriterijus, o nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, neįžeidžiant trečiųjų asmenų, nemenkinant jų garbės ir orumo. V. Savukyno įraše negalime įžvelgti nurodytų požymių, todėl LRT etikos inspektorės sprendimas nesuderinamas su teise, o tik iškalbingas faktas apie LRT vykstančius procesus.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2023-06-01 09:34
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media