2024 m. gruodžio 9 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: Filmo „Karta.eu“ herojė Milda Bartašytė: „Lietuvos narystę Europos Sąjungoje matau kaip laisvę gyventi taip, kaip norime“

2024-05-09
 
Ilonos Šilenkovos nuotrauka

Ilonos Šilenkovos nuotrauka

Eimanto Belicko režisuoto filmo „Karta.eu" apie Lietuvos jaunimą, gimusį 2004 m. gegužės 1 d., herojės Mildos Bartašytės kalba Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečio ir Europos dienos minėjime.
Sveiki, šventinio minėjimo dalyviai ir svečiai,
Mano vardas Milda Bartašytė ir esu labai dėkinga už galimybę šiandien čia būti ir šnekėti. Aš gimiau gegužės pirmą dieną 2004 metais - tą dieną, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir tapo bendruomenės dalimi. Tą gražią dieną prasidėjo ne tik mano gyvenimo istorija, bet ir pagaliau, jau oficiali Lietuvos istorija Europos Sąjungoje. Nuo gimimo žinojau, ką ši diena reiškia Lietuvai. Nepamiršti padėjo ne tik tėvai, kurie noriai atsakinėjo į visus smalsius klausimus, bet ir tuo metu Europos Parlamento nariu buvęs Šarūnas Birutis, kuris mums, vaikams gimusiems tą dieną, ilgą laiką organizavo gimtadienius, kurių metų galėjome ne tik pažinti vienas kitą, bet ir kasmet prisiminti, kokia didi diena tai yra mūsų valstybei. Esu dėkinga jam už tradicijos puoselėjimą ir tokią iniciatyvą, kuri leido augti žinant, kokia laimė yra augti Europos Sąjungoje. Kita graži iniciatyva, leidusi šiandien būti čia, o taip pat pažinti kitus „euriukus", gimusius gegužės pirmą dieną, tai režisieriaus Eimanto Belicko filmas „Kartą.eu" kuriame režisierius labai šviesiai parodė kaip skirtingai ir įdomiai susiklostė mūsų, gimusių tą pačią dieną likimai.
Europos Sąjungą šiuo metu sudaro 27 šalys ir viena iš jų - mūsų mylimiausia ir brangiausia Lietuva. Prieš dvidešimt metų, didžiausiame Europos Sąjungos padidėjime istorijoje, kartu su mumis prisijungė dar devynios šalys - Kipras, Malta, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija - visos degančios noru tapti Sąjungos dalimi. O šiandien jos ten, kur ir norėjo būti - Europos Sąjungoje, laisvos ir laimingos. Vieningos ir stiprios kartu.
Prieš dvi savaites turėjau nepakartojamą galimybę švęsti šią sukaktį ir atstovauti Lietuvą ceremonijoje Europos Parlamente Strasbūre, kurios metu buvo švenčiamas Lietuvos bei kitų devynių šalių įstojimo į Europos Sąjungą dvidešimtmetis. Ceremonijos metu kiekvienas, prieš dvi savaites dar devyniolikmetis jaunuolis, gimęs gegužės pirmą dieną turėjo garbę ne tik gyvai išgirsti įkvepiančias kalbas, bet ir užduoti po klausimą žmogui, kuris prisidėjo prie to, kad jo šalis taptų Europos Sąjungos dalimi. Pakvietimą į šią gražią šventę gavau ketvirtadienį ryte, o kitos savaitės ankstų antradienio rytą jau sėdėjau lėktuve. Taip lengvai ir greitai, su lėktuvo bilietu ir pasu rankoje aš galiu keliauti ir pažinti pasaulį be sunkumų kertant sienas. Mažai planavimo, mažai vargo ir daug daug galimybių. Daug galimybių lengvai sakyti „taip". Žodį „taip" šiai galimybei pasakėme mes dešimt - visi iš skirtingų šalių, atrodo tokie skirtingi, bet tuo pačiu tokie vienodi.Tokie laisvi ir norintys pamatyti ir patirti kuo daugiau! Būdami ten, stovėdami Europos Parlamente, negalėjome patikėti, kad šnekamės su tais žmonėmis, kurie prieš dvidešimt metų daug dirbo, kad šiandien gyventume gerai - jiems galime dėkoti už tai, kad mūsų šalis yra Europos Sąjungos dalis. Dešimties šalių prezidentai ir užsienio reikalų ministrai (tarp jų buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionus) mums antrino, kad patikėti tuo negali ir jie - atrodo tai buvo ganėtinai neseniai, bet greitai bėgantis laikas pirmąją Europos Sąjungoje gimusią dvidešimtmečių kartą jau atvedė pas juos. Šnekėti apie mūsų jaunąją kartą man kiek sunku, visgi esu šiek tiek nešališka vertintoja, tačiau noriu tikėti, kad esame laisvi ir europietiški, drąsus ir mylintys savo šalį. Jaunimas Lietuvoje, kuri yra Europos Sąjungos dalis, gyvena su daug galimybių ne tik geriau pažinti pačius save, bet ir mus supantį pasaulį, keliauti ne tik po Lietuvą, bet ir po kitas Europos šalis. Daugybė jaunimo galimybių, tokių kaip „Erasmus" programa, suteikia progą jauniems žmonėms keliauti, gyventi, mokytis ir įgyti gyvenimiškos patirties ne tik Tėvynėje. Aš, gimus ir augus Vilniuje, esu labai laiminga, kad likusi namuose, ten, kur širdžiai geriausia, turiu galimybę studijuoti tarptautiniame universitete. Studijuodama šalies sostinėje turiu ne tik dėstytojų, bet ir draugų iš kitų šalių, kurie mane pažindina su savo šalimis ir kultūra, mainais už tai norėdami geriau pažinti jiems tokią įdomią Lietuvą. Laisvą ir europietišką Lietuvą. Aš esu laiminga, nes mano realybė visada buvo tokia. Kitokios jos nežinau, tik tokioje augau ir tik tokią pažįstu. Negaliu pati papasakoti kokia ji buvo prieš dvidešimt metų, bent jau ne savo žodžiais - galiu nebent cituoti kitus - tėvus, senelius, pasakoti jų istorijas ir išgyvenimus, tačiau galiu papasakoti kokia ji yra dabar - bent jau mano akimis. Ji - laisva, pasaulietiška, demokratiška ir nepriklausoma šalis. Ji - kovojusi už savo laisvę, daug atidavusi ir dabar besidžiaugianti tuo, ką pavyko pasiekti. Lietuva yra saugi ir tvirta, o jos žmonės pasiryžę padėti kitiems. Lietuva yra Tėvynė, kuri džiugina širdį ir kelia pasididžiavimą. Ji suteikia galimybių siekti savo svajonių ir būti drąsiems.
Aš Lietuvos narystę Europos Sąjungoje matau kaip laisvę gyventi taip, kaip norime - laisvę patiems rašyti savo istoriją. Ne tik keliauti ir pažinti, bet ir saugiai gyventi savo šalyje. Šiandieniniame kontekste, kai Ukrainos kariai kasdien kovoja ne tik už savo šalies, bet ir visų mūsų laisvę, mes esame dėkingi, kad nežinome ką reiškią vaikščioti gatvėmis, bijant išgirsti sirenas, raginančias slėptis nuo iš dangaus krentančių bombų. Laisvė lietuviams visada buvo vertybė, kurios mūsų tauta niekada nenustojo ir nebijojo ginti. Atrodo, kad labiau jos vertinti ir saugoti nebegalėtume, tačiau toks skaudus priminimas kaip greitai mūsų laisvė gali būti atimta, įrodo, kad noras išsaugoti Tėvynę nepriklausomą yra begalinis ir neišsenkantis. Buvimas Europos Sąjungos dalimi leidžia būti ramesniems, nes turime stiprų užnugarį ir bendriją pasiruošusią padėti ir palaikyti. Tai mums padeda išlaikyti nepriklausomybę ir kasdienį ramų gyvenimą.
Turbūt to ir belieka palinkėti mūsų šaliai - taikos, ramybės ir saugumo. Kad Lietuvos žmonės niekada nepamirštų branginti ir mylėti Tėvynės. Šviesios ateities Europos Sąjungoje! Eiti išvien ir nepamiršti koks džiaugsmas mūsų mažai šaliai turėti stiprų užnugarį! Visada turėti stiprų balsą, kuris gintų šalies ir jos žmonių interesus bei būtų girdimas ne tik Europos Sąjungos, bet ir pasaulio mastu.
Ačiū!
Paskutinį kartą atnaujinta: 2024-05-09 14:29
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media