2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Naujos knygos, leidiniai

*print*

Archyvas :: Nijolè Marytè Śerniūtė: “Eilėraščiai kvepia gimtine su stebuklinga tyla

2020-03-24
 
Dainius Ručinskas,
LŽS narys
Vilniškės kolegos žurnalisto, LŽS nario Stasio Lipskio leidykla "Žuvėdra" išleido Nijolės Marytės Śerniūtès eilèraščių rinkinį "Lange dar švies..." Tai pirmoji poetės, mokytojos N.M.Šerniūtes poezijos knyga.
Kaip rašo leidinio "Lange dar švies" pratarmėje autorė, "paukštis man numetė mėlyną plunksną".
Pasak N.M. Černiūtės, " jei reikėtų gyventi iš naujo, vėl būčiau mokytoja. Nusimeti, atsimenu būdavo visą biurokratizmo naštą, atidarai duris į klasę ir savaime imi kurti. Kas gali būti gražesnio už poetiško źodžio ištarimą, įdomesnio už gimtosios gramatikos tobulumą? O jeigu mokyklos tame gyvenime nebūtų, tada norėčiau būti kunigė.
Pati poezija man nėra darbas, ji yra meilė. Prie eilėraščio niekada nesikankinu, jo nekuriu, kaip kurdavau pamokų planus, kurių niekada pamokose ir nepanaudodavau. Kiekvienas mano eilėraštis ateina pats, sušvinta nelyginant foto aparato blykstelejimas, ir jei turiu po ranka su kuo rašyti,- užrašau, o jei neturiu ,- kaip atėjo, taip ir išėjo. Poezija - tai toks mano galvojimo būdas, charakteris, požiūris, autobiografija, santykis su kitais žmonėmis.
Poetės eilėraščių posmuose apstu gilios nostalgijos savo gimtajam kraštui, gražios pagarbos jo gamtai, faunai.
Antai eilėraštyje "Namo" autorė su nuoskauda sako:
Namo...
Ir negaliu minčių nuo jo atplėšti,
Nuo žodžio šito.
Ak,
Atplėšti negaliu žiūrėjimo
Nuo tos krypties,
Kuria skrendu ir nemigoje, ir sapne.

 

Namo...
Tarytumei eilėraštis nepabaigtas
Ar pažadas neištesėtas,
Arba pašventino vandens purslai
Ant veido,
Taip šitas žodis
Ant širdies...

 

 

Tą rudenį
sudie
sudie sudie
...
Per visą naktj
namo namo.

 

 

Atsiliepimų apie poetės kūrybą skirsnyje mokytoja Gražina Galkauskienė poetei dėkoja už sukurtas ir perfrazuotas pasakas, už ramius ir prasmingus, už pašėlusius pamąstymus. "Net kartūs ir aštrūs tavo źodźiai skamba melodingai, o liūdesys ir Tėvynės motyvas nusėda į pačią širdį. Skambūs, kartais prasiveržiantys džiaugsmu, kartais neviltimi dėl būties trapumo, pilnini liūdesio ir pasiilgimo tavo eilėraščiai kvepia gimtine su srebuklingos tylos, baltos žiemos ir amžino vidurvasario peizažais. 
Tavo "Vėją" galiu deklamuoti be perstojo, o "Mano Tėve" skamba kaip malda, žavisi poetės eilėmis pedagogė.
Tikrai valiūkiškai skamba eilėraščio "Vėjas" posmai.

 

 

Būna iš tikrųjų
(Netikėjau)
Karštas išprotėjęs 
Sūkurinis vėjas,

 

 

Įsuka ir neša
Žmogų tarsi lašą,
Apsivijęs godžiai
Blaško, virkdo, guodžia.
O pavargęs, sako,
Numeta ant tako...

 

 

Būčiau netikėjus,
Kad yra toks vėjas...

 

Tuo tarpu kitame eilėraštyje "Mano tėve" skamba gilios dramatiškos gaidos.

 

Mano tėve,
Kaip laikas praėjo...
Šimtas metų
Kaip šimtas. dienų.
Kaip šimtas dienelių,
Aštrių tarsi ašutas,
Kietų kaip milinis
Apsiaustas
Ant Tavo pečių.

 

Palinkėkime jautriai ir darbščiai poetei tolimesnės kūrybinės brandos.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-03-25 15:09
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Antanina

2020-05-22 13:24

Nijolė mane išmokė mylėti poeziją dar jaunystėje. Jos eilės lyg apie mane,bet ne apie mane, apie gamtą- lyg ir ne, apie save- lyg ir ne apie save. Norisi skaityti dar ir dar. Neprarandi vilties, kad "Lange dar švies" nors ir kaip kartais būna blogai.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Nijolė Marytė Šerniūtė

2020-05-19 11:29

Dėkoju ponui Dainiui Ručinskui už recenziją, o dar labiau už mano poezijos skaitymą. Įeiti į mano eilėraštį yra tas pats, kas su manim pačia pasikalbėti, žvilgterėti į mano sielą. Ačiū.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media