2021 m. balandžio 22 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Naujos knygos, leidiniai

*print*

Archyvas :: Kokio prezidento reikia Lietuvai? Į tai bando atsakyti daktaras Mažvydas Jastramskis

2021-02-26
 
„Baltų lankų" leidykla išleido politikos mokslų daktaro Mažvydo Jastramskio knygą „Mums reikia vado?". Joje 304 puslapiuose aprašoma Prezidento institucija, jos kaita nuo Vytauto Landsbergio iki Gitano Nausėdos.
„Matau ženklų, kad ir patys lietuviai gal tiksliai nežino, kokių vis dėlto galių iš to prezidento nori. Kartais, kai prezidentai elgiasi ryžtingai, pasitikėjimas jais apskritai smunka. Todėl knygos pavadinime - ne teiginys, o klausimas", - sako knygos autorius.
Lietuvos prezidento institucija formavosi per trisdešimt Nepriklausomybės metų, bet dėl mūsų prezidentų galios ir vaidmens vis dar kyla daug, neretai ir aštrių diskusijų. Ar Vytautą Landsbergį galėtume laikyti Lietuvos prezidentu? Kodėl politologai Algirdą Mykolą Brazauską vadino pasalūnu? Kokią įtaką prezidento prestižui turėjo Rolandas Paksas? O Valdas Adamkus? Kaip prezidento instituciją pakeitė dvi Dalios Grybauskaitės kadencijos? Kaip atrodome pasauliniame kontekste? Ko lietuviai nori labiau: vado ar tiesiog demokratinę pusiausvyrą palaikančio arbitro? Ir apskritai, ką gali Lietuvos prezidentas? Klausimų daug, jie aktualūs, reikalaujantys konkečių atsakymų. Maniau, kad kad tokią knygą parašyti reikia daug laiko. Pasirodo, klydau.
„Knygos rašymas užtruko keturis su trupučiu mėnesio - kiek daugiau, nei Stephenas Kingas rekomenduoja pirmam juodraščiui, tačiau dar neperžengia paklaidos ribų. Padėjo tai, kad dalį medžiagos, duomenų turėjau surinkęs iš anksčiau, galėjau pasiremti ir kitų, ir savo paties darytais moksliniais tyrimais - ypač tose knygos dalyse, kur pasakojama apie skirtingų prezidentų rinkimus, - sako daktaras M. Jastramskas. - Esu linkęs į skaičius, tad rašant kiekvieną dieną lydėjo „Excelio" failas, kuriame žymėjausi, kiek spaudos ženklų parašiau per dieną, savaitę, mėnesį. Rašydamas paraleliai susitikinėjau su knygos pašnekovais. Šiek tiek netikėta buvo tai, kad neišgirdau nė vieno „ne", visi ekspertai ir politikos dalyviai geranoriškai sutiko pasidalyti savo vertinimais ir žiniomis, o kartais - net ir asmeninėmis istorijomis apie prezidentų vakarienes. Asmeniškai itin įdomu buvo rinkti medžiagą, lyginant mūsų prezidento instituciją su kitomis valstybėmis: pats sužinojau daug naujo apie prezidentus nuo Estijos iki Benino".
M. Jastramskis jau knygos pradžioje argumentuoja, kad valstybės sėkmė - kiek ji yra skaidri, demokratiška, ekonomiškai išsivysčiusi - nėra labai tampriai susijusi su prezidento institucijos stiprumu.
„Ryškiausiai tokios knygos poreikį pajutau per pirmąją pandemijos bangą, 2020 m. pavasarį. Tada, išrinkus prezidentą Gitaną Nausėdą, viešojoje erdvėje atsirado daugybė klausimų apie jo poveikį vyriausybės sudėčiai (ar gali prezidentas „atleisti" ministrą) ir lyderystę sveikatos krizės metu (ką prezidentas turi daryti tokioje situacijoje). Kaip matome dabar, klausimai apie prezidento institucijos galias ir vaidmenį nesiliauja - tai nėra naujiena, jų būdavo ir anksčiau. Tai vyksta ne tik Lietuvoje - vis daugiau pasaulio šalių įsivedant tiesioginius prezidentų rinkimus, o politikoje stiprėjant asmenybių įtakai, prezidentų tyrimai tampa itin aktualūs, - sako knygos autorius.- Taigi, kadangi pastaraisiais metais ir akademinėje veikloje gilinausi į prezidento instituciją, publikavau kelis straipsnius mokslo žurnaluose, nusprendžiau - tikriausiai pats laikas imtis knygos plačiajai auditorijai. Be to, prezidentai ir jų galios domino jau senokai, pirmasis mano rašto darbas universitete buvo toks: „Stiprus prezidentas - pavojus demokratijai?" Tada gavau aštuonis ir pagalvojau - galiu geriau. Tad ir dabarties tyrimai, ir ši knyga yra pažado išpildymas pirmakursiui Mažvydui, žengiančiam pirmus žingsnius į politikos analizę".
Autorius knygoje kelią mintį, kad prezidentai gali atlikti tris skirtingus vaidmenis: simbolinį, politikos arbitro ir viešosios politikos formuotojo. Tai nutinka todėl, kas mes, lietuviai, nesame sau iki galo atsakę, kokį vaidmenį norime suteikti Lietuvos prezidentui - todėl iš to kyla daug aktualijų ir įtampų, klausimų ir nesusipratimų.
„Mokslininkai turi eiti į žmones ir pasakoti apie mus supantį pasaulį remdamiesi ne nuojautomis, stereotipais ar gandais, o duomenimis, tyrimais ir nuolatiniu informacijos tikrinimu. Daktaras Mažvydas Jastramskis šioje knygoje tą ir daro: kiekvieną savo teiginį paremia duomenimis ir argumentais, o ne rašo šakėmis ant vandens," - teigia rašytojas, televizijos laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius ir jam negali nerpitarti.
Trijų dešimtmečių prezidento institucijos raidą apžvelgianti knyga tikrai labai turininga, joje daugybė statistikos, šaltinių, interviu, yra net išskirtinių asmeninių pokalbių su prezidentais. Dabar daktaras M. Jastramskis, remdamasis per daugelį metų sukauptais sociologiniais duomenimis, moksliniais tyrimais, politikos ekspertų ir dalyvių komentarais, prezidentų biografijomis ir asmeniniais pokalbiais su jais, knygoje „Mums reikia vado?" atsako į šiuos ir daugybę kitų klausimų apie Lietuvos prezidento instituciją, lygina buvusius ir esamus prezidentus bei aptaria jų reikšmę šalies politikai- nuo Nepriklausomybės atgavimo iki pat šių dienų.
„Kaip atsitiko, kad rengiant Lietuvos Konstituciją buvo svarstomi radikaliai skirtingi LR Prezidento įtakos variantai? Pagal kokius scenarijus dirbo ligšioliniai šalies vadovai ir kiek juos veikė aplinkybės, o kiek jie patys veikė aplinkybes? Ar Lietuva turėjo savąjį de Gaulle'į ir kas bendra tarp Gitano Nausėdos ir Kamerūno prezidentūrų? Duomenų apie tai pateikia Mažvydas Jastramskis, naujausiųjų laikų istorijoje ieškodamas atsakymo, kokio tauta norėtų vado. Knyga labai lengvai skaitoma ir turi žavių asmeninių detalių, tokių kaip mamos blynai šalia Rolando Pakso helikopterio arba lažybos dėl Valdo Adamkaus," sako žurnalistė Rita Miliūtė.
Recenzijos pabaigoje reikėtų tarti keletą žodžių ir apie patį knygos autorių. Mažvydas Jastramskis gimė 1985 metais. 2007 metais VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) baigė politikos mokslų bakalaurą, 2009 m. ten pat įgijo Lyginamosios politikos magistro laipsnį. 2013 m. apgynė disertaciją tema „Rinkėjų elgsenos kaitumas Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose 1995-2011 metais" . Dabar - Vilniaus universiteto TSPMI docentas.
M. Jastramkskis domisi lyginamąja politika, politinę sociologija. Dėsto studentams politikos mokslo pagrindus, šiuolaikinės Lietuvos ir Europos partines sistemas, socialinių mokslų tyrimų metodus, kitką. Šiomis temomis yra paskelbęs mokslinių ir publicistinių straipnių, pranešimų mokslinėse ir kitose konferencijose, parengęs metodinės medžiagos. Jo komentarai reguliariai publikuojami portalo „Delfi" skiltyje „Nuomonių ringas", o įžvalgos asmeninėje „Facebook" paskyroje sulaukia daugybės reakcijų ir skatina diskusijas aktualiais politiniais klausimais.
„Mums reikia vado?" - pirmoji autorinė M. Jastramskio knyga, siekianti plačiąją visuomenę supažindinti su Lietuvos prezidento institucijos užkulisiais ir palyginti Lietuvos prezidentus, per 30 metų ėjusius šias pareigas.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-03-19 15:08
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media