2020 m. vasario 23 d., Sekmadienis

Naujos knygos, leidiniai

*print*

Archyvas :: Antroji „Druskininkų krašto tautotyros metraščio“ knyga

2020-01-15
 
Metraščio pristatymas Druskininkuose. Antano Ruginio nuotrauka

Metraščio pristatymas Druskininkuose. Antano Ruginio nuotrauka

Jonas Laurinavičius,
Tėvynės pažinimo draugijos pirmininkas, LŽS ir NŽKA narys

 

Druskininkų kraštas garsus tautotyrininkais. Tėvynės pažinimo draugijos (TPD) ats. sekretorė, Draugijos Druskininkų skyriaus pirmininkė Alvyra Grėbliūnienė subūrė juos šio krašto kultūros paveldui tyrinėti, mūsų dienų reikšmingiems įvykiams užfiksuoti ir visa tai išsaugoti ateities kartoms. Tarp iškiliausių tautotyrininkų - daktaras Antanas Lankelis, pedagogės Ona Alesiūtė-Bleizgienė, Julė Bliūdžiuvienė, Eugenija Sidaravičiūtė, Lietuvos laisvės kovų dalyvė, buvusi politinė kalinė, TPD garbės narė Izabelė Skliutaitė-Navarackienė, gydytojas ir poetas Jonas Tertelis, kraštotyrininkė Joana Vaikšnoraitė. Nuoširdžiai, savanoriškai talkino tautotyrininkų bičiuliai -. Adelbertas Nedzelskis, žurnalistė Ramunė Žilienė, muziejininkė Roma Dumčiuvienė, bibliotekininkė Anelė Smaliukaitė, buvusi miesto pašto direktorė Antanina Karauskienė. Pastaruoju metu su šiuo Draugijos skyriumi mielai bendrauja ir kraštietis akademikas Antanas Andrijauskas, Vilniuje gyvenantis enciklopedininkas, kilęs iš Leipalingio apylinkių Jonas Varnauskas.
Štai tie tautotyros savanoriai, noriai prisidedant kitiems druskininkiečiams, padarė reikšmingą darbą, kuriam ir vadovavo A. Grėbliūnienė - parašė mokslinius straipsnius, atsiminimus, surinko dokumentus, nuotraukas, papasakojo apie garbius Druskininkų krašto žmones ir iš jų Draugijos skyriaus pirmininkė sudarė knygos „Druskininkų krašto tautotyros metraštis" antrąjį tomą (I tomas išleistas 2018 metais). Tai didelės apimties (340 puslapių) gausiai iliustruotas, gražiai apipavidalintas (dizainerė Jūratė Bagurskienė), 300 egz. (dalis tiražo kietais viršeliais) leidinys.
Druskininkai - kurortinis miestas, apsuptas miškų, kurorto teritorijoje teka Nemunas. Tad ženklią vietą knygoje ir užima straipsniai apie juos: R. Dumčiuvienės: „XIX a. vidurio Druskininkai: nuo savamokslių gydūnų iki laiką pralenkusių idėjų", dr. A. Lankelio - „Vanduo - kurorto gyvybės šaltinis" ir „Druskininkų krašto (abipus Nemuno) miškai", gyd. J. Tertelio „Vaikų žingsniai tarp medžių" (Iš „Saulutės" sanatorijos istorijos").
Jaudinantys pasakojimai sudėti į knygos skyrių „Širdis Lietuva plakė" - apie politinius kalinius, tremtinius, rezistentus. I. Skliutaitė-Navarackienė prisiminė kunigą Vladą Mironą (1880-1953), kalėjusį Vladimiro kalėjime, A. Nedzelskis parašė apie politinį kalinį - „Odisėjos", Sofoklio tragedijų, Plauto, Vergilijaus, Aristofano, kitų antikos autorių kūrinių į lietuvių kalbą vertėją Antaną Dambrauską (1911-1995), E. Sidaravičiūtė - apie politinį kalinį, miškininką Vytautą Urnevičių, R. Žilienė - apie šio „Metraščio" bendraautorį, menotyrininką, muziejininką, Druskininkų garbės pilietį, buvusį Sibiro tremtinį A. Nedzelskį, kiti autoriai. 
Svarbus V. Valentukevičiaus paliudijimas apie pokarį - straipsnis „Trispalvė ant Druskininkų eglės 1949-ųjų Vasario 16-osios išvakarėse".
Knygoje daugiausia vietos skirta publikacijoms apie didžiausią šio krašto vertybę - garbius, daug reikšmingų darbų padariusius šiam kraštui žmones. Žurnalistė R. Žilienė įtaigiai, vaizdžiai, informatyviai parašė apie Druskininkų šviesuolį - dailininką, rašytoją, mokytoją Alfonsą Šuliauską (1938-2017) ir pedagogę, dainininkę Birutę Zalanskaitę (1943-2011), O. Alesiūtė-Bleizgienė - apie kompozitorių Praną Jurkonį, leipalingiečių gydytoją Veroniką Liesionienę, E. Sidaravičiūtė - apie gydytoją ir rašytoją Saulių Lyniką, J. Bliūdžiuvienė - apie respublikos nusipelniusį krepšinio trenerį Algimantą Gedminą (1932-2011). Druskininkų kraštas didžiuojasi filosofu, lyginamųjų civilizacijų specialistu, menotyrininku, orientalistu Algiu Uždaviniu, deja, jau mirusiu (1962-2010). 
Akademikas A. Andrijauskas metraštyje apie jį rašo: „A. Uždavinys buvo vienas pirmųjų neeilinio talento mano mokinių, su kuriuo gyvenimas suvedė 1980 m., kai jis pradėjo studijuoti Vilniaus dailės institute (...). Jį viliojo knyginės kultūros ir meno pasauliai, kuriame jam vėrėsi daugybė viliojančių kelių. Tais keliais jis ir keliavo į tolimas ir menkai lietuvių kultūros žmonėms pažįstamas senųjų civilizacijų sritis"... (p. 191). Savo straipsnį akademikas A. Andrijauskas baigia teiginiu: „Šiandieną galime konstatuoti, kad A. Uždavinys savo fundamentaliais darbais jau tapo pasaulyje pripažintu civilizacinės ir filosofinės komparatyvistikos bei neoplatonizmo klasiku. Neabejotini jo nuopelnai naujų mokslinių tyrimų, ypač anksčiau visai netyrinėtų ar buvusių akademinio mokslo marginalijose įvedime į dabartinę Lietuvos humanistiką" (196 p.).
A. Grėbliūnienė neapsiribojo vien knygos leidybos rūpesčiais: ji taip pat pateikė penkis savo rašinius, daugiausia apie žmones, garbius Druskininkų ir jų apylinkių šviesuolius: tautodailininkus Juozą Kavaliauską, Dalią Gaidytę-Dulkienę, fotomenininką Alvydą Lukoševičių, katalikiškąją Klimavičių šeimą, literatę Mariją Plutulevičiūtę, O. Alesiūtę-Bleizgienę, šventusią 90 metų jubiliejų. Tai nuoširdūs pasakojimai, parodantys tų žmonių prasmingą gyvenimą.
„Metraštyje" randame naują skyrių - apie dzūkų tarmę: „Iš dzūkų kalbėsenos ir papročių lobyno". Jo publikacijų autorės - pedagogės Ona Alesiūtė-Bleizgienė ir Julė Bliūdžiuvienė bei bibliotekininkė Anelė Smaliukaitė. Tai tautotyros senjorės. Kai tarmės Lietuvoje sparčia nyksta, jų surinkta medžiaga įgauna ypač svarbią reikšmę - užfiksuoja mielą dzūkų ausiai savo tarmę ateities kartoms.
Knygą gražiai papuošė tautodailininkės Dianos Lukošiūnaitės karpiniai.
Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje (direktorė Laima Žėkienė) buvo surengtos „Metraščio" sutiktuvės. Susirinko didelis būrys tautotyrininkų, skaitytojų. Pasidžiaugta, pasidalinta mintimis apie šią knygą. Koncertavo Druskininkų moterų vokalinis ansamblis „Vakarėjant" (vadovė Virginija Šedienė).
Tėvynės pažinimo draugijos Padėkos raštai buvo įteikti grupei tautotyrininkų, kurie daug prisidėjo prie „Druskininkų krašto tautotyros metraščio" organizavimo ir leidybos: tai E. Sidaravičiūtei, A. Grėbliūnienei, bibliotekos direktorei L. Žėkienei, kalbos redaktoriui J. Varnauskui. Padėkos raštu apdovanota ir kaunietė dizainerė Jūratė Bagurskienė, kuri į renginį negalėjo atvykti.
Žmonės ilgai nesiskirstė. Rinko knygos autorių autografus, dalijosi tarpusavyje mintimis apie renginį, tolesnę tautotyrinę veiklą, pabendravo prie kavos puodelio. Sutiktuvės paliko malonų įspūdį.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-01-15 12:13
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media