2020 m. rugsejo 26 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: Tegul siena ne skiria, bet jungia

2013-10-19
 
Turo dalyviai Martyno Jankaus muziejinėje sodyboje. P.S. Krivicko nuotrauka

Turo dalyviai Martyno Jankaus muziejinėje sodyboje. P.S. Krivicko nuotrauka

 

Povilas Sigitas KRIVICKAS

 

 

Saulėtą šio vėsaus rudens dieną iš Vilniaus naujamiesčio pajudėjo modernus autobusas. Jo keleiviai - įvairių visuomeninių organizacijų atstovai, žurnalistai - susiruošė į gražią kelionę.

Keliauninkams buvo pasiūlyta susipažinti, kaip įgyvendinama Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities bendradarbiavimo per sieną programa pagal 2007-2013 m. Europos Sąjungos kaimynystės ir partnerystės planą. Šio turo iniciatorius - Jungtinio techninio sekretoriato padalinys Vilniuje. Jo vadovas Giedrius Surplys ir ekspertas Vaidas Jokubaitis taip sustygavo kelionės programą, kad nuobodžiauti nebuvo kada.

 

Projektas - vienas, objektai - du

Viena kitą sekė viktorinos iš Lietuvos ir kaimyninių šalių istorijos, geografijos, etnografijos. Per autobuso palubėje kabantį monitorių parodytas filmas "Bendradarbiavimo keliu". Jame vaizdingai pateikiami pasakojimai apie Europos Sąjungos paramą šalims narėms ir jų kaimynėms dviem kryptimis - per nacionalines ir per bendrijų iniciatyvas. Tenkindamos nacionalines iniciatyvas, kaimyninės šalys galėjo pačios nuspręsti, kur panaudos gaunamas lėšas. Tuo tarpu bendrijų iniciatyvos į šalis nares atnešdavo ne tik pinigus, bet ir idėjas, kaip jas panaudoti. Buvo įgyvendinamos įvairios iniciatyvos: bendradarbiavimui stiprinti tarp visų ES šalių, . tarp vieno regiono valstybių, tarp kaimyninių šalių pasienio regionų.

Štai speciali programa pakvietė dirbti kartu Marijampolės, Alytaus, Tauragės ir Klaipėdos apskritis bei palenkės Varmijos, Mozūrų ir Pamario vaivadijas. Prie jų prisidėjus Kaliningrado sričiai, gimė Lietuvos, Lenkijos ir RF Kaliningrado srities kaimynystės programa. Tarp kitų joje įdomus projektas „Multicentrų įkūrimas Olštyne ir Marijamplėje". Projekto biudžetas - 666 928,29 euro. Iš jų net 500 195,95 euro bus gauta iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros fondo (ERPF). Kaip sako Olštyno "Multicentro" projekto koordinatorė Ilona Sekscinska, reikia dėkoti šiai bendradarbiavimo programai, kad toksai objektas atsirado, kur vaikai per malonius užsiėmimus gali tobulėti. Tai puiki investicija.

"Suradome sau partnerį Marijampolėje ir bendrai pasistengėme ten sukurti tokį patį objektą. Vienas projektas, bet du objektai, du multicentrai", - sako ponia I. Sekscinska ir priduria, kad yra galimybių šiame centre mokytis ir garbaus amžiaus žmonėms, tarp kurių - 77 metų studentė. Ji, pasinaudodama specialia grafikos programa, sukūrė prezentaciją apie savo atostogas, kad galėtų parodyti giminėms. Dirbdami tokioje vietoje, kur mokoma naujų gebėjimų, žilaplaukiai klausytojai linksmai grįžta į vaikystę. Šiai nuomonei pritaria ir Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė, kurios „valdose" veikia analogiškas „Multicentras". Jame matėme moksleivius kompiuterine technika kuriančius muziką ir piešinius.

 

Nauda suvienijant pastangas

Filmas ir žaidimai padėjo gerai pasirengti ir aktyviai nusiteikti būsimiems susitikimams. Įdomu buvo apsilankyti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filiale. Jo direktorius Andrius Jasinskis ir projekto vietos veiklų koordinatorė Eglė Dorelaitė pristatė projektą, skirtą  kūrybiškumui, kompetencijoms ir konkurencingumui didinti. Svečiai aktyviai domėjosi filialo veikla, teikiamomis paslaugomis ir vykdomais projektais, apžiūrėjo projekto lėšomis suremontuotą konferencijų salę.  Sertifikuoti, didelę patirtį turintys ugdomojo vadovavimo (angl. couching) treneriai Povilas Petrauskas ir Olegas Kovrikovas atskleidė, kad „koučingas" -  tai neišnaudotų resursų atskleidimas, asmeninių ir profesinių tikslų nusistatymas bei paaiškino, kokią naudą jis teikia vietos verslo plėtrai.

Po to svečiai susipažino su Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos įgyvendinamu projektu „Bendradarbiavimas kuriant biblioteką šeimai", kurio pagrindinė koncepcija: šiuolaikinė biblioteka - bendruomenės susibūrimo vieta.

Turo dalyviai aplankė Ąžuolų Būdą, kur Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktorius Valdas Kazlas pristatė projektą „Partnerystė saugant Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos pasienio teritorijų vandenį". Rangos darbus atliekančios įmonės UAB „Inžineriniai tinklai" atstovas Marius Laurinavičius aprodė ir papasakojo apie Ąžuolų Būdoje statomus modernius nuotekų valymo įrenginius.

Paskutinis aplankytas objektas buvo Pagėgių krašto turizmo informacijos centras Vilkyškiuose. Jį rekonstruoja Pagėgių savivaldybės administracija įgyvendindama projektą, skirtą turizmo informacijos sistemos ir kultūros turizmo infrastruktūros plėtrai Pagėgių-Tilžės (Sovetsko) bendradarbiavimo per sieną regione. Jo  veiklą ir planuojamus rezultatus pristatė Pagėgių savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Loreta Razutienė, Apžiūros turą grupė užbaigė spaudos draudimo laikų šviesuolio Martyno Jankaus muziejuje, kurio direktorė Liudvika Burzdžiuvienė pristatė Pagėgių krašto turizmo objektus ir paaiškino, kodėl būtinas toks informacijos centras, kodėl pasirinkta konkreti jo vieta Vilkyškiuose netoli bažnyčios.

Dar verta paminėti projektus, skirtus integruotos gyventojų ir aplinkos apsaugos sistemai sukurti, mokslinės ir techninės paramos žuvų ištekliams atkurti vandenyse abipus Lietuvos-Rusijos sienos, turizmo ryšiams tobulinti Lietuvos-Lenkijos pasienyje įrengiant informacinius centrus, plėtojant ir suvienijant greitosios pagalbos bei priešgaisrinių tarnybų paslaugas. 

            *      *      *

Pakeliui į namus, turo dalyviai užkopė į Rambyną, kad pasigėrėtų lėtai tekančiu, saulėje ribuliuojančiu Nemunu. Dabar jis skiria dvi valstybes, o būta laikų, per jį keldavosi šišioniškiai į bažnyčią Rytprūsiuose. Gerai, kad šiandien pasienyje gyvenantys žmonės tiesia vieni kitiems rankas bendrai naudai, o ne atskirčiai.

Beje, kelionės rengėjai, siekdami ją patrumpinti, sumanė įvairias viktorinas. Praktiškai jas visas laimėjo mūsų kolegos žurnalistai: Vytautas Vaitkus, Vytautas Žeimantas, na, ir šių eilučių autorius.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-10-19 11:40
 
 

Komentarai (4)

Jūsų el. paštas

Jo

2013-10-30 19:07

Geriau gyvenkime kaimyniškai, nesibarkime.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Beja

2013-10-28 09:36

Būtų gerai, jeigu ta siena būtų draugiška. Beja.....

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Taip

2013-10-26 10:56

Visą gyvenimą gėrė lietuvišką pieną, o dabar nosį suka į šoną, vaidina. Jiems nepatinka, kad Lietuva laisva.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

T.K.

2013-10-24 08:42

Mes draugaujame, o rusai daro ant sienos abstrukcijas

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media