2021 m. kovo 1 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: Įvertintos Rusijos televizijos programos

2014-03-29
 
Žurnalistų etikos inspektorė  Zita Zamžickienė

Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė

Š. m. kovo 6-13 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymai įvertinti, ar programose (laidose) „Laikas" („PBK Lithuania", 2014-03-  01, 20 val.) ir „Savaitės žinios" („RTR Planeta", 2014-03-02, 18 val.) bei dokumentiniame filme „Pasmerktieji. Spąstai grupei „Alfa" („NTV Mir", 2014-03-10, 16.10 val.) buvo paskleista Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta draudžiama skelbti informacija.

Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas besąlygiškas draudimas skelbti informaciją, kurioje kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstymas diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu. To pateis įstatymo 19 straipsnio 2 dalis draudžia skleisti dezinformaciją. Terminų žodynas žodį dezinformacija (dez- + lot. informatio - išaiškinimas, pranešimas) aiškina kaip: 1) klaidingų žinių tyčinį skleidimą propagandos sumetimais, karyboje - norint suklaidinti priešą; 2) komp. perduodamų duomenų sąmoningą iškraipymą, siekiant sukelti klaidingą įvaizdį tų duomenų vartotojams; melagingos informacijos perdavimą (žr. http://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/).

Atkreiptinas dėmesys, kad žurnalistų etikos inspektoriaus galimybė nustatyti kitos šalies (šiuo atveju Rusijos) žiniasklaidos priemonėse paskelbtos informacijos tikrumą yra itin ribotos.

Tačiau pažymėtina, jog nesantaikos kurstymo atveju informacijos atitiktis tiesos / netiesos kriterijui nėra pagrindinis, kur kas svarbesnis informacijos poveikis auditorijai. Be to, propagandinio turinio informacijai būdingi tam tikri kriterijai1, o dezinformacija yra tik vienas iš jų. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, laidoje „Laikas" („PBK Lithuania", 2014-03-01, 20 val.) ir dokumentiniame filme „Pasmerktieji. Spąstai grupei „Alfa" („NTV Mir", 2014-03-10, 16.10 val.) svarbus faktinis pagrindas, o laidoje „Savaitės žinios" („RTR Planeta", 2014-03-02, 18 val.) ne tiek pateiktų faktų atitikties tikrovei vertinimas, kiek pačios informacijos konstravimas ir atitikimas propagandos kriterijams.

Kadangi prašyme keliami klausimai susiję su atitinkamais Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio kriterijais, dėl kurių atitikimo viešoji informacija gali būti pripažįstama draudžiama skleisti (neskelbtina), žurnalistų etikos inspektorius teikia išvadą, aptardamas kiekvieną programą atskirai.

DĖL PROGRAMŲ TURINIO ĮVERTINIMO

1. Dėl programoje (dokumentiniame filme) „Pasmerktieji. Spąstai grupei „Alfa" („NTV  Mir", 2014-03-10, 16.10 val.) paskelbtos informacijos įvertinimo

Atkreipiame dėmesį, kad žurnalistų etikos inspektoriaus vertinimas dėl dokumentiniame filme „Pasmerktieji. Spąstai grupei „Alfa" („NTV Mir", 2014-03-10) paskelbtos informacijos išsakytas 2014-03-19 Lietuvos radijo ir televizijos komisijos posėdyje, o Komisija, išklausiusi savo narių ir kitų posėdžio dalyvių nuomones, priėmė atitinkamą sprendimą.

Papildydami išsakytą poziciją pažymime, jog dokumentiniame A. Sladkovo filme (toliau - filmas) pateikta informacija atitinka tuos pačius kriterijus, kaip ir programa (laida) „Žmogus ir įstatymas" (PBK, 2013-10-04, 18.50 val.), dėl kurios įvertinimo Komisija kreipėsi į inspektorių 2013-10-08, t. y.: filme pateikta (1) neobjektyvi (šališka) informacija apie sausio 13-osios įvykius;

(2) dezinformacija, SSRS agresijos neigimas, (3) laisvės gynėjų ir aukų atminimo niekinimas („ patį 91-ųjų sausį TSRS Generalinė prokuratūra pradėjo savo piliečių žūties prie televizijos bokšto priežasčių tyrimą. <...> Kariškių ir specnazo narių nekaltumas buvo įrodytas. Ir štai netikėtas įsikišimas. <...> O juk TSRS Generalinės prokuratūros medžiagoje ir buvo įrodymai: prie bokšto suveždavo kūnus žmonių, žuvusių Vilniuje kitu metu ir kitomis aplinkybėmis, paskelbdami juos kariškių aukomis. To, kad realūs žuvusieji prie bokšto mirė nuo kulkų, atskriejusių iš viršaus, iš

gretimų namų, oficialusis Vilnius iki šiol nepripažįsta. <...> Privarė žmonių, o tada įsakė kariuomenei eiti pirmyn. Tačiau kariškiai nesutiko traiškyti žmonių tankais, ir šovinius pasiėmė tuščius. Teko ekstremistams patiems žudyti savo piliečius. Tik apie tai - kiek bešauktum - Lietuvos prokuratūra negirdi. <...> Lietuva prisimena Vilniaus perversmo aukas kasmet. Neprisimena tik tikrųjų žudikų, keikdama nekaltuosius. <...> Tikrieji karo nusikaltėliai, kurie paėmė valdžią 91-aisiais, <...>").

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 1999-08-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2 nustatyta, jog Lietuvos gyventojų kovos už nepriklausomybę metu SSRS kariai panaudojo agresiją prieš beginklius žmones, taip padarydami sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Šis teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, ištyrė visas 1991 metų įvykių aplinkybes patvirtinančius įrodymus, taip pat liudytojų, kurie tvirtino, kad matė šūvius iš viršaus, parodymus bei ekspertų išvadas.

Teismas atmetė teisiamųjų ir kai kurių liudytojų parodymus, neva į puolančius kariškius buvo šaudoma, taip pat ir liudijimus, kad nuo šio šaudymo nukentėjo ir objektų gynėjai. Ištyręs įrodymus byloje teismas padarė išvadą, kad prie Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos pastatų šiuos objektus gynusius civilius žmones sužalojo TSRS kariuomenės, VRM ir VSK kariškiai, kurie betarpiškai buvo šių nusikaltimų vykdytojai. Anot teismo, iš nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų matyti, kad TSRS kariškiai tyčia nužudė ir sužalojo Lietuvos radijo ir televizijos komiteto ir Televizijos bokšto ginti susirinkusius žmones; akivaizdu, kad kariškiai savo raportuose vadovybei ir prokuratūrai

melavo; įvykio apžiūros protokolai paneigė propagandinius teiginius, kad iš gyvenamųjų namų bei miškelio buvo šaudoma koviniais šoviniais, nes jokių šaudymo pėdsakų šiose vietose nerasta.

Teismo nuosprendyje taip pat pažymima, kad kariškiai prie minimų objektų nušovė 9 žmones, 3 sutraiškė karine technika, vienas žuvo nuo kariškių sprogstamojo įtaiso. Daugiausia žmonių buvo sužalota šaudant tankų patrankoms. Įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, teismas konstatavo, jog neatitinka tikrovės tokie duomenys, kad ne SSRS kariai, o laisvės kovotojai šaudė vieni į kitus.

Analogiška išvada padaryta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendime byloje Kuolelis, Bartoševičius ir Burokevičius prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74357/01, 26764/02 ir 27434/02; par. 121-122).

Be pirmiau išdėstytų aplinkybių vertinimo Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje taip pat nustatyta: „Įvykio apžiūros protokolai paneigia propagandinius teiginius, kad iš gyvenamųjų namų bei miškelio buvo šaudoma koviniais šoviniais, nes jokių šaudymo pėdsakų šiose vietose nerasta.

<...> Šturmuojant Radijo ir televizijos komiteto pastatus Vilniuje, Konarskio gt. 49, buvo sužalotas ir nuo šautinio sužalojimo į nugarą mirė TSRS VSK specialios grupės „A" karininkas V. Š.5 <...>.

Iš teismo medicinos ekspertizės, kuri atlikta dalyvaujant TSRS karinės prokuratūros darbuotojams,
1991 01 13 akto Nr. 64 matyti, kad V. Š.5 mirties priežastis yra šautinis dešinio plaučio sužalojimas  su gausiu vidiniu nukraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę (t. 154, b.l. 4-12). Iš Baltarusijos kriminologijos, kriminalistikos ir teisės ekspertizės problemų mokslinio tyrimo komisinės teismobalistinės ekspertizės 1991 03 13 akto Nr. 564 matyti, kad V. Š.5 neperšaunamos liemenės nugaros srityje esantis pažeidimas yra šautinis, padarytas apvalkaline 5,45 mm kulka, iššauta iš automato AK-74 iš apačios į viršų 45 laipsniu kampu 1-2 cm atstumu nuo liemenės (t. 154, b.l. 38-55).

Nustatyta, kad 5,45 mm automatais AK-74 buvo ginkluoti TSRS VSK spec. grupės „A" bei TSRS Gynybos ministerijos Pskovo 76-os desanto divizijos kariškiai, kurie veržėsi pro susitelkusius prie laiptų civilius žmones. Įsiveržę į komiteto patalpas, kariškiai bėgo netvarkingai vienas paskui kitą ir taip pat šaudė iš automatų. Pats V. Š.5 sužalojimą pajuto tik kildamas į 2 aukštą (grupės „A" vado M. G.3 ataskaita t. 192, b.l. 22-28). Teismas daro išvadą, kad kariškis V. Š.5 buvo mirtinai sužalotas kito TSRS kariškio, kartu su juo vykdžiusio nusikalstamas akcijas Vilniuje. Jį mirtinai sužalojusio kariškio pavardė, dėl TSRS pareigūnų nenoro objektyviai ištirti įvykį, nenustatyta. <...> Tai rodo, kad kariškiai patys kalti dėl gautų sužalojimų. Kariškiai, jų vadai bei LKP/TSKP vadovybė, tarp jų ir teisiamieji, įvairiais būdais, tame tarpe šmeižikiškais, tvirtina, kad prie Televizijos bokšto bei Radijo ir televizijos komiteto žmonės žuvo ir buvo sužaloti ne dėl jų kaltės, kalba apie tai, kad šaudė ir besiginančioji pusė, kad buvo 1500 „smogikų". Iš aukščiau įvertintų kariškių parodymų, o taip pat iš šių objektų gynėjų, civilių žmonių parodymų matyti, kad šių objektų gynėjai, išskyrus milicijos darbuotojus RTV pastatuose, buvo neginkluoti, nė vienas „smogikas" nebuvo pagautas, ginklų,

išskyrus minėtus milicininkų pistoletus, nerasta. Kaip ginklus mėginta pateikti RTV pastatuose paimtus senus, šaudymui netinkamus, nes buvo su pragręžtais vamzdžiais, filmavimuose naudojamus ginklus."

Teismo nuosprendyje įrodyta, kad SSRS kariškių, jų vadų bei LKP/TSKP vadovybės, tarp jų ir teisiamųjų tvirtinimai, esą prie Televizijos bokšto bei Radijo ir televizijos komiteto žmonės žuvo ir buvo sužaloti ne dėl jų kaltės, kalbos apie tai, kad šaudė ir besiginančioji pusė, kad buvo 1500 „smogikų" - šmeižikiški ir propagandiniai, kadangi juos paneigia įvykių apžiūros protokolai bei liudytojų parodymai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. sausio 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-102/2013 pažymėjo, jog 2000 m. sausio 4 d. Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusiųjų nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso įstatymu pripažintas agresijos, pareikalavusios žmonių aukų, faktas. 2009 m. liepos 9 d. įstatymu, kuriuo BK buvo papildytas BK 1702 straipsniu, už pritarimą agresijai, sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams ar jų neigimą bei šiurkštų menkinimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Taigi tai, kad 1991 m. sausio mėn. buvo vykdomas agresijos aktas, daromi sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, yra nustatyta teismų sprendimais, tokie faktai pripažinti įstatymu. Tokioje situacijoje kitoks, nei nustatyta teismų sprendimais bei pripažinta įstatymais, 1991 m. sausio mėn. įvykių interpretavimas yra laikytinas ne nuomonės reiškimu, o nustatytų faktų neigimu ar menkinimu. Tokie veiksmai, jei jie atlikti BK 1702 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytu būdu ar sukelia dispozicijoje numatytus padarinius, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

<...> Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį klausimą neturi būti iš naujo aiškinamasi, kas vyko 1991 m. sausio 13 d., nes teismų sprendimais nustatyti ir įstatymais pripažinti faktai kiekvienoje atskiroje byloje iš naujo neturi būti nustatinėjami, jokie šaltiniai, kuriuose nesutinkama ar abejojama nustatytais faktais, neprivalo būti tiriami. Tokio pobūdžio byloje esminę reikšmę turi tik tai, ar nukrypstantis nuo visuotinai pripažinto 1991 m. sausio mėn. įvykių vertinimo kitoks tų įvykių vertinimas gali būti pripažintas grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu arba viešąją tvarką sutrikdžiusiu agresijos, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų viešu neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, filme paskelbta informacija akivaizdžiai prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 1999-08-23 nuosprendyje nustatytoms aplinkybėms apie SSRS agresiją, karinių operacijų aukas ir jų mirties priežastis, todėl yra dezinformuojanti, menkinanti nepriklausomybės gynėjų, asmenų, nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, jų šeimų ir kitų laisvės kovų dalyvių veiklą. Tuo būdu filme paskelbta informacija atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 1 dalies 3

punkte ir 2 dalyje nustatytus kriterijus, todėl yra draudžiama skelbti.

Be kita ko, filme pateikiami 1991-ųjų sausio 13-osios įvykiai gretinami su pastarojo meto įvykiais Ukrainoje, Kijevo nepriklausomybės aikštėje („Kijevas, Maidanas. Pažįstamas siužetas.  Vakarai - visada patikimas visų, tegul ir netiesioginių Maskvos oponentų sąjungininkas. Juos, tuos oponentus, Vakaruose visada maloniai priims, globos, aprūpins. Ir išsiųs namo, kad neišvengiamai perleistų lyderystę kitiems, nebijantiems kraujo - nei savo, nei svetimo. Ir anuomet, Lietuvoje, politiniams lyderiams iš paskos atėjo jėgos lyderis - Audrius Butkevičius, susižavėjęs psichologinių karų teorija <...> Kijevas. Maidanas. Organizuoti smogikų-nacionalistų būriai, degantys šarvuočiai, buteliai su degiuoju skysčiu, net snaiperiai ant stogų, į kampą įvaryti valdžiai ištikimi milicininkai ir kariškiai - tas pats scenarijus, tokia pati revoliucija, „nesmurtinis", „bekraujis" valdžios nuvertimas, atliekamas Šarpo mokinių."). Tokiu būdu tiesioginiai sukuriamas įspūdis, kad įvykiai kartojasi pagal tą patį scenarijų, kuomet į savus šaudo „savi", valdžią užgrobia „ekstremistai-nacionalistai", o Rusijos karinėms pajėgoms tenka tik „gynėjo" vaidmuo.

 

2. Dėl programoje (laidoje) „Laikas" („PBK Lithuania", 2014-03-01, 20 val.) paskelbtos informacijos įvertinimo

Šioje vertinimui pateiktoje programoje kaip neabejotina tiesa (žinios) paskelbta informacija, kad Kijeve ir ne tik jame veikę Maidano smogikai buvo rengiami Lietuvoje ir Lenkijoje (Jurijus Vorobjovas, Rusijos Federacijos tarybos pirmininko pavaduotojas: „Mes žinome, kad Kijeve ir ne tik Kijeve veikę Maidano smogikai buvo rengiami Lietuvoje ir Lenkijoje.", žurnalistas Maksimas Siominas: „Specialistai nė kiek neabejoja, kad perversmo specialistai buvo rengiami Lietuvoje ir Lenkijoje. Mes pasakojome apie tai viename savo reportažų. Užsiėmimai vyko po seminaro priedanga. Mūsų korespondentas pamėgimo patekti į vidų, tačiau jam iš karto buvo parodytos durys. <...> Lėšų tokiems mokymams skyrė Europos fondai. Todėl, Rusijos senatorių nuomone, tai, kas įvyko Kijeve, yra logiška tokios veiklos pasekmė."). Skelbiant šią informaciją laidoje parodyta Trakų rajone esančioje kaimo turizmo sodyboje nufilmuota medžiaga, kur, kaip pranešama kituose informacijos šaltiniuose, 2012 metų vasarį vyko Rytų Europos studijų centro seminaras dėl rinkimų stebėjimo (http://tv.lrytas.lt/?id=13946932861392575720, http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ rusijos-tyrejai-salies-pilieciai-lietuvoje-mokomi-spalvotuju-revoliuciju.d?id=60201003).

Informaciją apie tai, kad laidoje parodytoje Trakų rajone esančioje kaimo turizmo sodyboje dar 2012 metų vasarį vyko VšĮ „Rytų Europos studijų centras" seminaras rinkimų stebėjimo tema, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai patvirtino šio centro direktorė K. Vaičiūnaitė. Kita vertus, duomenų, patvirtinančių laidoje paskelbtą informaciją, kad Lietuva (1) kartu su Lenkija rengė smogikus (perversmo Kijeve specialistus) ir (2) tai darė po minėto seminaro priedanga, žurnalistų etikos inspektorius ne tik neturi, bet, atsižvelgiant į šių duomenų pobūdį, ir negali būti tokių duomenų subjektas. Be kita ko, laidoje šių duomenų tikrasis šaltinis neįvardytas, o iš paskleistos informacijos yra aišku, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas tam tikrų (realių) įvykių aplinkybes panaudojo kaip priedangą nepagrįstoms / neadekvačioms išvadoms padaryti ir žinioms paskleisti.

Tokios priemonės, kaip anoniminio (neįvardyto) autoriteto naudojimas („Mes žinome <...>‘, „Specialistai nė kiek neabejoja <...>"), atrinktos (dalinės) tiesos sakymas (žr. toliau „e" punktą), kaip taisyklė, naudojamos propagandinio turinio informacijoje.

Dėl pirmiau aptartų informacijos paskelbimo aplinkybių yra pagrindo manyti, kad laidoje paskelbta informacija yra propagandinė, sąmoningai klaidinanti (dezinformacija), todėl atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

3. Dėl programoje (laidoje) „Savaitės žinios" („RTR Planeta", 2014-03-02, 18 val.) paskelbtos informacijos įvertinimo

Laidoje paskelbtą informaciją sudaro šie esminiai pranešimai (jie kartojami po kelis kartus):

1) Rusijos konstitucijoje numatyta, kad prezidentas V. Putinas turi teisę Ukrainoje (Kryme) panaudoti ginkluotąsias pajėgas, motyvas Rusijai panaudoti karinę galią - atskirų miestų (Donecko, Lugansko, Chersono) prašymai („Rusija atsiliepia į Kryme ir visoje Ukrainoje gyvenančių rusų pagalbos prašymą. Kaip numatyta konstitucijoje, prezidentui V. Putinui suteikiama teisė Ukrainoje panaudoti ginkluotąsias pajėgas. Prezidentas kol kas dar nepriėmė sprendimo, bet tokią teisę jis turi. <...> turime visas juridines teises juos palaikyti, nes kaip žinote, turime jų kreipimąsi.").

Šių pranešimų tikslas - įtikinti visuomenę, kad Rusija turi konstitucinę teisę panaudoti

ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje, kariniu būdu ginti rusų tautybės asmenis šios šalies teritorijoje, nežiūrint teritorinio vientisumo principo, o vadovaujantis vien tik Ukrainos teritorijoje gyvenančių etninių rusų prašymais;

2) Ukrainos valdžia užgrobta prievarta, į šalį atėjęs naujasis režimas elgiasi barbariškai, nesiskaito su įstatymais ir susitarimais, bet koks nepaklusnumas šiai valdžiai malšinamas smurtu, jis naudojamas prieš Rytų Ukrainos ir Krymo rusus, skatinama rusofobija, Maidano aukos - valdžios grobikų darbas („Ukraina. Prievarta užgrobus valdžią, į šalį ateina visiškai naujas režimas: įžūlus,  ciniškas, žiaurus. Įstatymas, kaip ir bet kokie susitarimai, net ir esant tarptautinėms garantijoms, šiam režimui nieko nereiškia. Žmogaus gyvybė, o ir patys paprasčiausi dalykai, kaip antai būsto neliečiamybė, kalba, kultūra, žmogaus teisės ir pilietinės laisvės - taip pat. <...> Bet koks nepaklusnumas tuoj pat žiauriai malšinamas krauju ir prievarta. Nežinoma, kiek tiksliai žmonių žuvo užgrobiant valdžią. <...> Šiaip ar taip, V. Putinas paaiškino B. Obamai, kad jei ultranacionalistai ir toliau vartos smurtą prieš rusus iš Rytų Ukrainos ir Krymo, Rusija neliks nuošalyje. <...> Bet kuriuo atveju, valdžia Kijeve užgrobta. Tai buvo padaryta panaudojus naujas technologijas. <...> Ukrainoje buvo panaudota hibridinė valdžios užgrobimo technologija. Viena organizatorių grupė kuria ir stengiasi palaikyti „taikaus protesto" įvaizdį, o kita - atvirai naudoja jėgą. Pirma grupė yra vadinamoji priedanga, o antra - aktyvi. Vieni rūpinasi anestezija, o kiti vykdo chirurginę intervenciją. <...> Tuo metu Ukrainos Rytai supranta, kad situacija, kai vadžią užgrobė radikalai nacionalistai - ne juokai. <...> Didelė smogikų, slėpusių savo veidus po kaukėmis, dalis - paaugliai. Juos naujoji Kijevo valdžia naudoja kaip patrankų mėsą užgrobiant administracinius pastatus. <...> Į valdžią atėjo banditai. Jeigu jie užgrobė valdžią su ginklu rankose, jų niekaip negalima pavadinti vyriausybe. <...> Būtent naująją Ukrainos valdžią šio mitingo dalyviai kaltina dėl pralieto kraujo ir dėl to, kad tūkstančiai žmonių bėga iš Ukrainos, ieškodami išsigelbėjimo ir galimybės apsisaugoti Rusijos žemėse.").

Šių pranešimų tikslas - įteigti visuomenei, jog valdžia Kijeve buvo užgrobta ir iki šiol

valdoma (yra išvien) kraštutinių pažiūrų grupuočių ((ultra)nacionalistų, (neo)fašistų, nacistų, ekstremistų, radikalų, banditų, banderovcų, ginkluotų paauglių, „dešiniojo sektoriaus" aktyvistų, smogikų iš judėjimo „Ultras", buvusių futbolo sirgalių) pagalba, tokios nuomonės laikosi ne tik Rusija, bet ir jos pusę atvirai palaikantys kiti Ukrainos miestai - Charkovas, Doneckas, Donbasas, Sevastopolis. Neigiamam įspūdžiui sudaryti siužetams pasitelkiami kraštutinių pažiūrų asmenys, pavyzdžiui, „dešiniajam sektoriui" priklausantys Saško Bylij, Dmitrijus Jarošas.

3) naujoji Kijevo valdžia atėjo su Jungtinių Valstijų, vakarų nacionalistų, Europos Sąjungos palaikymu, JAV tokiu būdu siekia viešpatavimo pasaulyje, o plačiai paplitęs video klipas „Aš - ukrainietė" - JAV viešųjų ryšių specialistų manipuliacijų produktas („Kijeve į valdžią atėjo JAV  palaikomi radikalai. Vašingtonas juos palaikys lygiai taip pat, kaip palaiko radikalų islamą, jei jis nukreiptas prieš Rusiją ir jos sąjungininkus. Tiesiog iš principo. Pykti ant JAV nėra prasmės - globalus dominavimas, kitaip tariant pasaulinis viešpatavimas, yra oficiali Vašingtono politika.

Mėginti juos įtikinėti pakeisti savo nuomonę - beprasmiška, galima tik priešintis, suprantant, kad tiesa mūsų pusėje. <...> O Vakarai turi savo planą. Ir jis sukurptas jau seniai." (šioje vietoje cituojami imperinės Vokietijos kanclerio Oto fon Bismarko žodžiai - past.) <...> O Europos Sąjunga kartu su JAV, kai tik žlugo asociacijos sutarties pasirašymas su ES, padarė viską, kad įkvėptų opoziciją jėga užgrobti valdžią, žinodamos, kad tokiu atveju bus pralietas kraujas." <...> Globalaus JAV dominavimo propagandos mašina vis dažniau siekdama savo tikslų samdo meno pasaulio atstovus. Pavyzdžiui, internete išpopuliarėjęs vaizdo įrašas „Aš - ukrainietė" (angl. I am ukrainian) - skatinimas palaikyti, atrodo, tokį švelnų ir taikų Maidaną <...> - dalis amerikietiško projekto „Nuo šnabždesio iki riksmo", kurio tikslas siekti JAV interesų visame pasaulyje - nuo Egipto ir Zimbabvės iki Venesuelos ir Ukrainos. Siekiant priedangos, projektą finansuoja Maroko princas Miulai Hičanas. Sukurti tokį vaizdo įrašą įkvėpė Laris Daimondas, kuris yra glaudžiai susijęs su Rusijoje uždraustu ir iš šios šalies išvarytu USAID fondu.").

Šių pranešimų tikslas - įteigti visuomenei, jog valdžia Kijeve buvo užgrobta pagal iš anksto

numatytą Jungtinių Valstijų, vakarų nacionalistų planą ir yra dalis JAV kampanijos (oficialiosios politikos) siekiant dominuoti pasaulyje; greitai pasaulio žiniasklaidą ir socialinius tinklus apskriejęs klipas „Aš - ukrainietė" yra JAV ir vakarų propagandistų manipuliacijos produktas, neturintis nieko bendro su tikraisiais įvykiais Kijevo nepriklausomybės aikštėje.

4) specialiųjų pajėgų dalinio „Berkut" kariai - Kijeve gynę valstybines institucijas nuo grobstymo ir padegimo, yra tikrosios aukos („Lvovas. Kur norint pasityčioti, Taraso Ševčenkos aikštėje ant kelių klupdomi specialiojo milicijos dalinio „Berkut" kariai, kurie sostinėje gynė valstybines institucijas nuo grobstymo ir padegimo. Ant kelių klupdomi ir tie, kurie degė, kuriuos padeginėjo „Napalm" mišiniu, kuriuos varpė kulkomis ir šratais. <...> Vieni pirmųjų liaudies

sueigą sukvietė Sankt Peterburgo gyventojai. Per 15 tūkstančių žmonių atėjo palaikyti rusakalbių Ukrainos gyventojų ir ypač specialaus padalinio „Berkut" kovotojų, kurie iki paskutiniosios saugojo tvarką ir gynė savo šalies konstituciją.").

Šių pranešimų tikslas - pateisinti specialiųjų pajėgų dalinio „Berkut" karių veiksmus

nepriklausomybės aikštėje Kijeve, parodyti juos tik kaip besiginančią pusę, kuri taip pat, kaip ir dauguma, nepripažįsta (neklauso) naujosios Kijevo valdžios nurodymo dėl šio dalinio performavimo;

5) Ukrainos ginkluotosios pajėgos menkavertės lyginant su Rusijos karine ginkluote, Kryme esantys kariuomenės padaliniai, milicija, Ukrainos saugumo tarnyba be jokio pasipriešinimo („nebuvo iššautas nė vienas šūvis") perėjo Krymo autonomijos pusėn („Nuo vasario 26 dienos  Rusijos ginkluotųjų pajėgų vado įsakymu buvo pradėtas netikėtas kompleksinis Vakarinės ir Centrinės karinės apygardos ginkluotųjų pajėgų karinio pasirengimo patikrinimas. Patikrinime dalyvauja: artilerijos ir tankų padaliniai, tolimosios aviacijos lėktuvai, Baltijos ir Šiaurės Jūros laivyno laivai ir povandeniniai laivai, desantas, karinių kosminių laivų padalinys - iš viso apie 150 000 žmonių, 90 lėktuvų, per 120 sraigtasparnių, 880 tankų ir 80 karinių laivų. <...> Rusijos prezidento paskelbtas netikėtas Gynybos ministerijos patikrinimas iš karto po to, kai kariams buvo paskelbta karinė parengtis, virto masiniais mokymais. Kuo jie ypatingi? Begalė įvairių projektų ir užduočių. <...> Žinote, kokia frazė yra populiariausia tarp karių šiuos veiksmuose? „To dar

nematėme?" <...> O dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, kurios neva perėjo į aukščiausio lygio karinę parengtį, žinote, nesinori nieko įžeisti, bet man, kaip ir daugeliui kitų, visada atrodė, kad stiprioji Ukrainos kariuomenės pusė yra ta, kad jos tiesiog nėra, nes pagal šiuolaikinius kriterijus ji visiškai netinkama kariniams veiksmams. <...> va, praėjusį rudenį paskelbė paskutinį šaukimą, o daugiau šaukimų organizuoti neplanuojama. O profesionaliai kariuomenei pinigų tuo labiau nėra. Laivynas - juokingas. <...> Ukrainos jūrų karinio laivyno vadas Denisas Berezovskis (beje, jį į šias pareigas paskyrė A. Turčinovas) sekmadienį pareiškė, kad prisiekė būti ištikimas Krymo žmonėms <...>.

Grįžkime prie Ukrainos. Kijeve naujosios valdžios struktūrose - isterija. Viena vertus, garsiai šaukiama, kad kariuomenė yra pasirengusi atremti bet ką, tačiau, kita vertus, Aukščiausioji Rada rengia uždarus posėdžius dėl karinės padėties įvedimo šalyje. Paskelbta mobilizacija. Duris atvėrė kariniai komisariatai. Žmonės užrašomi nežinia kur. Beje, per pirmąją visuotinės mobilizacijos dieną, kaip skelbiama, į karinius komisariatus atvyko ne daugiau kaip 1,5 proc. šaukiamojo amžiaus vaikinų. O kai karinio komisariato atstovai skambina į namus, ragelį kelia moterys ir sako, kad  nieko nėra namuose. <...>".).

Šių pranešimų tikslas - atkreipti dėmesį į Ukrainos karinės galios menkumą,

sukompromituoti Ukrainos karines pajėgas, tuo pačiu parodyti Rusijos karinę ginkluotę, pasiruošimą ir jėgos persvarą karinio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos atveju;

6) Ukrainos ekonominė padėtis beviltiška, šalyje tvyro chaosas, panika, tuo tarpu Kryme tvyro pakili nuotaika, euforija, veikia visos parduotuvės ir kavinės; Krymo savigynos būriai visiškai nepanašūs į Maidano radikalus („Grobikai tvirtina, kad valstybės iždas tuščias. Bent jau naujoji  Darbo ir socialinės politinės ministerija sako, kad jau dabar pašalpoms šeimoms su vaikais reikia 4 mlrd. grivinų, bet pinigų nėra, pensijoms reikia 8 mlrd. grivinų - jų taip pat nėra. Kad būtų aiškiau: dabar duoti Ukrainai kreditus - tai lyg mesti pinigus į degančią Maidano statinę - to daryti tikrai niekas neskuba, taip pat ir Rusija <...> dabar Kijeve tiesiog nėra kam patikėti kredito. O dėl mūsų nuolaidų dujoms - vakar paaiškėjo, kad nuo šiol Kijevui nebus taikomos. <...> Linčo teismas ir bauginimai dabar Ukrainoje yra įprastas dalykas. Griaunami sovietų epochos paminklai. <...> Viskas į vieną krūvą - rusofobija. <...> Jeigu ne televizija, mikrofonai ir specialus apšvietimas, viskas būtų panašu į „demokratiją" viduramžiais. Sklinda reikalavimai uždrausti politines partijas, deginamos ir plėšiamos regionų partijos ir Ukrainos komunistų partijos būstinės. Minia

entuziastingai pritaria Vitalijaus Kličko raginimui pradėti liustraciją, siūloma uždrausti neparankių televizijos kanalų transliaciją. <...> Po Kijevą laisvai važinėja šarvuočiai. Pastatai užimti.

Barikadų niekas nė nemano ardyti: visi, kurie buvo Maidane, dabar yra valdžioje. <...> Naujajai valdžiai dabar tenka ieškoti net ne didelių, o tiesiog milžiniškų pinigų sumų reanimuoti Maidano sugriautą Ukrainos ekonomiką. Grivinos kursas smuko. Regionuose panika. Išsigandę gyventojai apgulė bankomatus. <...> A. Jaceniukas jau kreipėsi pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą. Tai reiškia, kad teks vykdyti drastiškas reformas. <...> atrodo, kad Ukrainoje įvedama viduramžiais taikyta maitinimo sistema. <...> Vienaip ar kitaip, kai didelėje šalyje siautėja revoliucija ir klesti krizė, natūralu, kad mažoms autonomijomis tenka pačioms savimi pasirūpinti. <...> tačiau šiandien autonominė Krymo respublika nori atsiriboti nuo revoliucinės betvarkės ir laukinio režimo. Politinė padėtis čia nepaveikė verslo - veikia visos parduotuvės ir kavinės, įprastu režimu dirba ir oro uostas, atnaujintas oro susisiekimas. <...> Ministrų kabinetas dabar kontroliuoja visą respublikos teritoriją. Tai byloja, kad dabar Kryme bus sukurtos visavertės, savarankiškos valstybės struktūros. <...> Gatvėse daug žmonių su vaikais draugovininkus sveikina įteikdami gėlių. <...> Jie (kalbama
apie Krymo savigynos savanorius - past.) visiškai nepanašūs į užgrūdintus Maidano radikalus,

kovojusius su „Berkut". Taip, jie turi autonomijos vėliavos spalvomis nuspalvintus skydus, bet nėra nei grandinių, nei beisbolo lazdų. Krymo savigynos būrių ginklai - kastuvų kotai. O svarbiausia - matyti jų veidai, nes jų nedengia jokios kaukės. <...> Krymui liepsnojantis Maidanas yra ta Ukraina, nuo kurios jis trokšta atsiriboti. Jeigu ne valstybės siena, tai bent barikadomis. Arba teks gyventi kaip dabar gyvena Kijeve, kur yra tik savi ir svetimi. Ir vieni kitiems priešai. Simferopolis pamatė, kaip ši revoliucinė teorija įgyvendinama praktikoje.").

Šių pranešimų tikslas - atskleisti chaosą ir paniką Kijeve ir tose Ukrainos dalyse, kurios

pasirinko priešingą Rusijai kelią, ir Krymo bei kitų regionų, pritariančių Rusijos oficialiai politikai, gerovę; siūloma suvokti, kad visuomenei bus gerai tik tada, kai šalis liks ištikima Rusijai („eispakeliui su Rusija"), o jei pasirinks vakarus, sulauks Jugoslavijos likimo („<...> netrukus minėsime  15 metų nuo to laiko, kai NATO pradėjo bombarduoti Jugoslaviją - didelę Europos šalį Balkanuose.

Šalį, kuriai, kiek aš pamenu, visai neblogai sekėsi ir kuri didžiavosi savo nepriklausomybe. Tai buvo draugiška mums šalis. Dabar jos nebėra. Jugoslavija subyrėjo į šešias su puse valstybes ir gali būti, kad jos nuolaužos ir toliau trupės.").

7) istoriškai Krymas yra Rusijos, jo prijungimas 1954 metais prie Ukrainos - politinė išdavystė ir visiškas nesusipratimas; kai kurie istoriniai Ukrainos veikėjai (N. Machno, S. Bandera, S. Petliūra) nuo pirmojo pasaulinio karo laikų tik nuolat kūrė gaujas, skaldė Ukrainą, visi kariavo su visais, šalį siaubė teroras, skerdynės, žudynės („O dabar prisiminkime istoriją. Kaip ir kodėl Tarybų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas nusprendė padovanoti rusišką Krymą Ukrainai? <...> Krymas buvo iškilmingai įteiktas Ukrainos TSR kaip dovana Perejaslavo Rados 300-ųjų metinių proga.

<...> „Kodėl nei iš šio nei iš to N. Churščiovas atidavė Krymą - šis klausimas vėliau skambėjo visada ir visur - ir Sevastopolyje, ir Kijeve, ir Sibire, ir tarybinėse Pabaltijo šalyse. Nerasdami logiško atsakymo žmonės pasitenkino paprasta legenda: pats ukrainietis N. Chruščiovas, mėgstantis dėvėti tautinius ukrainietiškus marškinius, sumanė apdovanoti savo žmoną, kuri taip pat yra ukrainietė. Iš esmės tiesiog neturėjo ką veikti." <...> „Dabar mums sunku tai suprasti, bet N. Chruščiovo veiksmuose yra nemaža dalis kvailystės, sumišusi su didele išdavystės porcija." <...>

„Grįžęs į Maskvą ir surengęs gausias vaišes pirmasis CK sekretorius, kaip vėliau buvo primenama, ištuštino antrą konjako stiklinę ir rėžė kalbą: kodėl gi mums neperdavus Krymo srities Ukrainai?

Tam prieštaravo tik V. Molotovas. Kiti, jau gerokai įkaušę, šiame pasiūlyme neįžvelgė politinės suktybės." <...> „O vėliau Ukrainos partiniai sekretoriai padėjo savo geradariui sugalvoti, kaip pagrįsti tokį sprendimą." <...> „Buvo kalbama kad taip bus labiau užapvalinta Ukrainos teritorija, panaikintas anklavas. Vėliau kalbėjo, kad tai buvo padaryta siekiant skatinti ūkio plėtrą. Bet tai naivu. Netgi pasakyčiau - juokinga." <...> „N. Chruščiovas šį prisijungimą įgyvendino tik tam, kad Ukrainos politiškai aktyvaus elito dalis užmirštų ir atleistų represijų laikotarpio nuodėmes." <...> „1918 metų rudenį Ukrainos liaudies respublika buvo panaikinta. Vokiečiai į valdžią paskiria etmoną P. Skoropadskį, buvusį carinės armijos karininką. Paskelbiama Ukrainos valstybė. Visi kariauja su visais. Šalyje darbuojasi tiek gaujų, kad pats etmonas išvažiuoja iš Kijevo, lydimas ginkluotos apsaugos. O valstiečiai apsaugos neturi. <...> Anarchokomunistas, puikus oratorius, ryžtingas N. Machno dalijo žemę saviems, svetimus plėšė, neleido skriausti žydų, spaudė vokiečių kolonistus. Tai toks buvo jo įsivaizdavimas apie teisingumą. <...> S. Petliūra buvo

socialdemokratas, seminarijos nebaigęs auklėtinis, garsus publicistas. <...> 1917 metais jis pats pradeda formuoti Ukrainos kariuomenę, kurioje tarnauja tik ukrainiečiai. Jis nepripažino P.Skoropadskio Ukrainos valstybės ir su savo kariauna - haidamakų košu - ėjo į Kijevą kurti savo Ukrainos - be vokiečių, be rusų ir bolševikų. <...> O kas tokie buvo petliūrininkai? Kokiu S.Petliūra jie rėmėsi? Tai haidamakai, Šiaurės kazokai, antisemitai, rusofobai. Kijeve prasidėjo skerdynės. Buvo žudomos ir rusų šeimos. <...> Tais pačiais 1919 metais S. Petliūra užgrobė Kijevą. <...> S. Petliūra kvietė prie jo prisišlieti prancūzus ir lenkus, bet nei vieni, nei kiti nepanoro jam padėti kurti nepriklausomą Ukrainą. Jau netrukus jį iš Kijevo išvarė bolševikai. <...> 1939 metais pagal Molotovo-Ribentropo paktą Galicija buvo prijungta prie Tarybų Sąjungos, o vadinasi ir prie Ukrainos. Iš šių žemių yra kilęs Stepanas Bandera. Graikų kataliko šventiko sūnus nuo vaikystės ruošėsi karui. <...> Savo tikslų jis siekė pasitelkdamas terorą. S. Bandera organizavo tarybinio diplomato nužudymą Lvove, žudė lenkų valdininkus, profesorius ir studentus. S. Bandera buvo pagautas ir nuteistas mirti. Bet lenkai nesuspėjo - atėjo naciai ir jį paleido. <...> S. Bandera apibūdinamas kaip patrauklus, valingas, turintis polinkį į banditizmą. Galima juo pasinaudoti. S. Bandera vadovavo Ukrainos nacionalistų organizacijai. <...> S. Bandera nors ir nebuvo labai paklusnus, bet nuoširdžiai stengėsi dalyvaudamas partizaniniame kare prieš Raudonąją armiją. O po karo pogrindžio nacionalistai buvo vadinami banderovcais, nors pats S. Bandera gyveno užsienyje. 1959 metais Miunchene jį nužudė Tarybinių specialiųjų tarnybų užverbuotas ukrainiečių nacionalistas Bogdanas Stašinskis.")

Šių pranešimų tikslas - įteigti, kad Rusijos pretenzijos į Krymo teritoriją yra istoriškai

pagrįstos, todėl pagrįsta ir Rusijos intervencija į šią Ukrainos autonominę sritį; pačią Ukrainą nuo XX a. pradžios nuolat skaldė vidaus prieštaravimai ir nacionalistų, kurių pavardėmis šiuo metu pavadintos Ukrainos gatvės, veikla: teroras, žudynės, skerdynės, rusofobija.

Jau minėta, kad nesantaikos kurstymo atveju informacijos atitiktis tiesos / netiesos kriterijui nėra pagrindinis, kur kas svarbesnis informacijos poveikis auditorijai. Jis vertintinas atsižvelgiant į propagandai būdingus kriterijus. Todėl toliau analizuojami pagrindiniai laidoje aptikti kriterijai:

a) tų pačių minčių, argumentų pastovus kartojimas (lot. ad nauseam). Tos pačios minties pastovus kartojimas veda į tai, kad auditorija pradeda tikėti tuo, kas sakoma, tačiau to neanalizuoja.

Atkreiptinas dėmesys, kad visuose pirmiau išvardintuose pranešimuose, suskirstytuose pagal tam tikrą tematiką, esančios idėjos laidoje yra kartojamos po kelis kartus;

b) dezinformacija. Kaip minėta, inspektoriaus galimybė nustatyti laidoje paskelbtos informacijos tikrumą yra ribotos. Tačiau tam tikri faktai laidoje perteikiami dezinformuojant visuomenę. Pavyzdžiui, skelbiama, jog Rusijos Federacijos konstitucijoje numatyta, kad prezidentas turi teisę Ukrainoje (Kryme) panaudoti ginkluotąsias pajėgas („Kaip numatyta konstitucijoje, prezidentui V. Putinui suteikiama teisė Ukrainoje panaudoti ginkluotąsias pajėgas. Prezidentas kol kas dar nepriėmė sprendimo, bet tokią teisę jis turi. <...> turime visas juridines teise juos palaikyti, nes kaip žinote, turime jų kreipimąsi."); kad Kijeve ir ne tik jame veikę Maidano smogikai buvo rengiami Lietuvoje ir Lenkijoje (J. Vorobjovas, Rusijos Federacijos tarybos pirmininko pavaduotojas: „Mes žinome, kad Kijeve ir ne tik Kijeve veikę Maidano smogikai buvo rengiami  Lietuvoje ir Lenkijoje.") (plačiau apie tai žr. 2 dalį, kurioje atliktas programoje (laidoje) „Laikas" („PBK Lithuania", 2014-03-01, 20 val.) paskelbtos informacijos įvertinimas);

c) priešo demonizavimas. Priemonė pasitelkiama atvaizduoti priešininką arba kritikos objektą kaip nemoralų, negailestingą, nevykėlį. Šiam tikslui dažnai pasitelkiami melagingi (nepatikrinti) kaltinimai, faktų perdėjimas arba falsifikavimas, asmens trūkumų / prasižengimų išryškinimas, parodymas neigiamame kontekste. Laidoje Kijevo valdžia atvirai demonizuojama, jai priskirtos etiketės / klišės visuomenėje suprantamos vienareikšmiškai neigiamai, atgrasančiai: (ultra)nacionalistai, (neo)fašistai, nacistai, ekstremistai, radikalai, banditai, barbarai, ginkluoti paaugliai, smogikai, banderovcai. Nuolat akcentuojama, kad nuo šios valdžios gręžiasi ne tik patys „Maidano kovotojai", bet ir ištisi Ukrainos miestai, sritys (įspūdžiui sustiprinti kalbama arba apie miestus, arba masinius žmonių susibūrimus). Kaip šios „valdžios" atstovai laidoje parenkami „dešiniojo sektoriaus" lyderiai: S. Bylij, D. Jarošas; Kijevo nepriklausomybės aikštėje kalbėję kitų šalių atstovai (politikai) ir Kijevo valdžią palaikantys Ukrainos verslininkai taip pat vaizduojami naudojant menkinančią leksiką, ypatingą dėmesį telkiant į išvaizdą, asmenines savybes („Progos

pasisakyti taškydamasis seilėmis nepraleidžia ir visame pasaulyje savo kaklaraiščiais garsėjantis buvęs Gruzijos prezidentas revoliucionierius Michailas Sakašvilis, kuris neteko valdžios prieš pusę metų. <...> Apsižvalgyti į Krymą tuo pačiu tikslu vakar buvo atvykęs dar vienas Ukrainos oligarchas - Piotras Porošenko. <...> Jis iš karto buvo išmestas už pakarpos. Prisiminiau vieną faktą apie P. Porošenką - kai dar vienas Ukrainos oligarchas V. Novinskis priminė P. Porošenkai, kad šis, finansuodamas smogikus ir Maidaną, prisidėjo prie kraujo paliejimo Kijeve. P. Porošenko susijaudino ir bailiai pasislėpė už savo apsaugininko pečių, matyt, ne veltui bijodamas teisėtos vyriškos reakcijos įsavo žodžius <...> Štai toks jo stilius"). Pažymėtina, kad kalbėdamas apie V. Putiną, laidos vedėjas D. Kiseliovas naudoja priešingą - teigiamą retoriką, formuodamas stiprios ir savimi pasitikinčios asmenybės įvaizdį ir kultą („Autonominės Krymo respublikos valdžios atstovų kreipimasis į V. Putiną yra suprantamas - jis stiprus politikas, garsėjantis tuo, kad visada atsižvelgia į paprasto žmogaus poreikius ir lūkesčius. Apklausų duomenimis, šiuo metu prezidento reitingas (atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nesirengiama rinkimams) yra rekordiškai aukštas - 68 proc. Būtent tokią akimirką V. Putinas, kaip valstybės vadovas, pasitinka naują iššūkį. <...> „Noriu pasakyti, kad esu labai dėkinga prezidentui V. Putinui. Jeigu ne jis... Mes stovime ant kelių, verkiame. Jau keturis mėnesius esame tokioje... Čia pas mus nerodo televizija, mus išdavė... <...>"). Laidoje taip pat priešpastatyti Maidano kovotojai - ginkluoti smogikai, slepiantys savo veidus po kaukėmis, ir Krymo savigynos būriai, kurie neslepia savo veidų ir susitvarko su valdžios grobikais tuščiomis rankomis („Mes ramiai užėjome, be ginklų, be nieko. Tuščiomis rankomis. Štai iš „dešiniojo sektoriaus" atėmiau pagalį. Jie buvo ginkluoti pagaliais skydais, dūminėmis raketomis... <...>"). Įvykiams Kryme nupasakoti naudojamas apibūdinimas „prakeiktos dienos" („Kad geriau suprastumėte ir pajustumėte, kas vyksta, pažvelkime, kaip atrodo tai, ką Kijeve vadina revoliucija. Štai jos - naujosios prakeiktos dienos.");

d) gražių (jautrių) žodžių, posakių vartojimas. Šių žodžių vartojimas auditorijai paprastai sukelia pozityvias asociacijas, teigiamas emocijas. Laidoje tokie šnekos aktai priskiriami tik vienai pusei - Rusijai ir už jos politiką Ukrainos atžvilgiu pasisakantiems asmenims („Į gatves išėjo visuomeninės patriotiškai nusiteikusios organizacijos, karininkų sąjungos, studentų draugijos, politinės partijos ir paprasti gyventojai, besidomintys tuo, kas vyksta kaimyninėje valstybėje. Jie čia tam, kad parodytų pasauliui Rusija, Ukraina - broliai visada! <...> Po Maskvos gatves kolonomis žygiuoja žmonės skanduodami: savų neišduodam! Fašizmui - ne! Ne - nacizmui! Šie šūkiai - įspėjimas tiems, kurie dabar Ukrainoje draudžia rusų kalbą, reikalauja išvyti rusus ir mojuodami radikalaus nacionalizmo vėliava reiškia savo teises į valdžią. <...> Viskas, ką dabar darome, kyla iš mūsų sielos gelmių. Mūsų veiksmus skatina jausmai, kurie apibrėžia ruso dvasinę pasaulėjautą. <...> Jie (kalbama apie naujajai Kijevo valdžiai lojalius asmenis - past.) išdavė mūsų tėvų ir protėvių kraują. Jie išduoda visą Donbaso darbininkų liaudį. <...> Tikime tik Rusija! <...> Mes jums atveriame savo širdis. <...> To laukiau 23 metus. Ateikite pas mus, rusai! Mes jūsų laukiam!");

e) atrinktos (dalinės) tiesos sakymas. Ši priemonė - sakant pusę tiesos, kitą pusę nutylint - laidoje taikyta nuolat, be to, su nuorodomis, kad tiesa yra tik Rusijos ir jos oficialiosios žiniasklaidos pusėje („Pykti ant JAV nėra prasmės - globalus dominavimas, kitaip tariant pasaulinis viešpatavimas, yra oficiali Vašingtono politika. Mėginti juos įtikinėti pakeisti savo nuomonę - beprasmiška, galima tik priešintis, suprantant, kad tiesa mūsų pusėje. <...> Vienintelis kanalas, kurį žiūrime, tai „Rosija". Ten sako tiesą, o likę - ukrainietiški kanalai meluoja. Įžūliai meluoja. Tikime tik Rusija!"). Pažymėtina, kad laidoje visiškai ignoruojamos ir net nevertinamos priežastys, kodėl Ukrainos žmonės į Kijevo nepriklausomybės aikštę išėjo protestuoti;

f) kognityvinis disonansas. Pasireiškia tuomet, kai auditorijos žinios apie pasaulio įvykius nesutampa su pačiais įvykiais. Priemonė laidoje naudota parodant (1) Kijevo valdžios „užgrobimą", „daugumos" nepritarimą šiai valdžiai, (2) atskleidžiant prorusišką judėjimo mastą („Šiandien visoje Rusijoje vyksta Ukrainos žmonių palaikymo mitingai. Juose dalyvauja dešimtys tūkstančių Rusijos gyventojų"), (3) skelbiant, kad smurtas naudojamas prieš etninius Rytų Ukrainos ir Krymo rusus („<..> V. Putinas paaiškino B. Obamai, kad jei ultranacionalistai ir toliau vartos smurtą prieš rusus iš Rytų Ukrainos ir Krymo <...> Bet koks nepaklusnumas tuoj pat žiauriai malšinamas krauju ir prievarta."). Siekiant sudaryti daugumos pojūtį, minimi (personalizuojami) besipriešinantys miestai, sritys, milžiniškos žmonių grupės Rusijoje - Maskva, Sankt Peterburgas, Kubanė, Krasnodaras, Ukrainoje - Charkovas („Charkovo Laisvės aikštėje mirga trispalvės. Šeštadienį čia susirinko maždaug 100 000 žmonių. <...> Prieš šimtinę euromaidano šalininkų, prieš savaitę užgrobusiųapskrities vyriausybės pastatą - tūkstančiai Charkovo gyventojų."), Doneckas, Donbasas („Tokių mitingų Donbase nebuvo per visą pasipriešinimo laikotarpį. Tiek žmonių nebuvo susirinkę nė vienoje aikštėje, netgi kai buvo organizuojami oficialūs renginiai. Dalyviai ir patys stebisi, kiek daug jų susirinko prie paminklo V. Leninui. <...> Čia skanduojama: Sevastopolis, Krymas, bet dažniausiai žmonės taria Rusijos vardą. <...> Šiandien į gatves išėjo tas pats Donbasas, kuris kiauras dienas triūsia šachtose, gamyklose ir mitinguoti gali tik savaitgaliais. Ir demonstrantų gretose ne tik pensininkai, kaip teigė kai kurios vietos žiniasklaidos priemonės apie šios, jų nuomone, neskaitlingos akcijos dalyvius."), Krymas, Sevastopolis („Visas Sevastopolis ir artimiausi  kaimai, visi - už Rusiją. <...> Sevastopolio gyventojai stojo ginti naująjį miesto valdytoją, o virš visų administracijos pastatų dabar plevėsuoja Rusijos vėliavos.");

g) kaltojo („atpirkimo ožio") suradimas ir įvardijimas. Toks vaidmuo nagrinėjamoje laidoje tenka Maidanui, kuris laidoje personalizuojamas, taip pat iš jo kilusiai naujajai Kijevo valdžiai („grobikams"), kurią palaiko JAV ir vakarų agresoriai - visi (ir tik) jie, remiantis laidoje paskleista informacija, kalti dėl aukų, šalyje kilusio chaoso, taip pat dėl smurto proveržių prieš Rytų Ukrainos ir Krymo rusus („Šiaip ar taip, V. Putinas paaiškino B. Obamai, kad jei ultranacionalistai ir toliau vartos smurtą prieš rusus iš Rytų Ukrainos ir Krymo, Rusija neliks nuošalyje. <...> Ukraina.

Prievarta užgrobus valdžią, į šalį ateina visiškai naujas režimas: įžūlus, ciniškas, žiaurus. <...> Bet koks nepaklusnumas tuoj pat žiauriai malšinamas krauju ir prievarta. Nežinoma, kiek tiksliai žmonių  žuvo užgrobiant valdžią. <...> Ukrainoje buvo panaudota hibridinė valdžios užgrobimo technologija. Viena organizatorių grupė kuria ir stengiasi palaikyti „taikaus protesto" įvaizdį, o kita - atvirai naudoja jėgą. <...> Būtent naująją Ukrainos valdžią šio mitingo dalyviai kaltina dėl pralieto kraujo ir dėl to, kad tūkstančiai žmonių bėga iš Ukrainos, ieškodami išsigelbėjimo ir galimybės apsisaugoti Rusijos žemėse.");

h) etikečių klijavimas, stereotipai. Priemonės, naudojamos siekiant auditorijai padėti suprasti, paprasčiau įvertinti atitinkamas kategorijas, pavyzdžiui žmonių grupę (propagandos objektą), kuri auditorijai sukelia baimę, neapykantą, pasibjaurėjimą. Jau minėta (žr. „c" punktą), kad laidoje Kijevo valdžiai priskirtos etiketės, kurios visuomenėje greitai įsisavinamos ir suprantamos vienareikšmiškai neigiamai: (ultra)nacionalistai, (neo)fašistai, nacistai, ekstremistai, radikalai, banditai, barbarai, ginkluoti paaugliai, smogikai, banderovcai. Pažymėtina, kad priešinga pusė - be etikečių ir turi akivaizdų „išvaduotojo", „gynėjo", „gelbėtojo", „kovotojo už tiesą ir silpnesnius" statusą;

i) įvykių (problemų) supaprastinimas. Priemonė aptinkama, kai į sudėtingus klausimus apie politinius, socialinius, ekonominius ar karinius įvykius / problemas pateikiami labai paprasti atsakymai, bendros frazės. Pavyzdžiui, laidoje JAV dalyvavimas konflikte atspindimas taip: „Kijeve į valdžią atėjo JAV palaikomi radikalai. Vašingtonas juos palaikys lygiai taip pat, kaip palaiko radikalų islamą, jei jis nukreiptas prieš Rusiją ir jos sąjungininkus. Tiesiog iš principo. Pykti ant JAV nėra prasmės - globalus dominavimas, kitaip tariant pasaulinis viešpatavimas, yra oficiali Vašingtono politika."; Krymo perdavimas Ukrainai: „Kodėl nei iš šio nei iš to N. Churščiovas atidavė Krymą - šis  klausimas vėliau skambėjo visada ir visur - ir Sevastopolyje, ir Kijeve, ir Sibire, ir tarybinėse Pabaltijo šalyse. Nerasdami logiško atsakymo žmonės pasitenkino paprasta legenda: pats ukrainietis N. Chruščiovas, mėgstantis dėvėti tautinius ukrainietiškus marškinius, sumanė apdovanoti savo žmoną, kuri taip pat yra ukrainietė. Iš esmės tiesiog neturėjo ką veikti." ir pan.;

j) neišvengiama pergalė. Priemonė skirta įtikinti auditoriją prisijungti prie tų, kurių pusėje įžvelgiama pergalė, priemonėje dažnai aptinkamas „daugumos" elementas. Laidoje ši priemonė panaudota lyginant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas („Ukrainos karinės jūrų pajėgos Kryme liko be  laivų - jie spruko, palikę visą savo arsenalą su ginklais.") su Rusijos karine ginkluote, atskleidžiant skirtumus tarp masių, kurios palaiko naująją Kijevo valdžią ir tos dalies, kuri jai priešinasi (žr. „5" ir „f" punktus). Skirtumams atskleisti naudojami tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai kriterijai;

k) perkėlimas (asociacija). Priemonei įgyvendinti pasitelkiami asmenys, simboliai, objektai, kurių pagalba projektuojamas pozityvus arba negatyvus įvaizdis auditorijos akyse. Pavyzdžiui. laidoje rodoma, kaip Kijeve nuo pastato viršūnės nupjaunama penkiakampė žvaigždė, griaunami sovietinius laikus menantys paminklai („Štai nupjauta žvaigždė ant Aukščiausios Rados pastato smailės - neva tai  totalitarizmo simbolis. Griaunami sovietų epochos paminklai - jiems net nesvarbu, ar tai Leninas. Taip pat nugriovė ir rusų karvedžio feldmaršalo M. Kutuzovo paminklą. Kuo gi neįtiko Michailas Larionovičius? Viskas į vieną krūvą - rusofobija. <...> Sklinda reikalavimai uždrausti politines

partijas, deginamos ir plėšiamos regionų partijos ir Ukrainos komunistų partijos būstinės. Minia entuziastingai pritaria Vitalijaus Kličko raginimui pradėti liustraciją, siūloma uždrausti neparankių televizijos kanalų transliaciją. <...> Apsilankyta ir seniausiuose Rusios vienuolynuose Kijeve: Pečersko ir Počajevskaja Lavra bei kitose Maskvos patriarcho pravoslavų šventyklose buvo tikrinama, ar už tuos ten meldžiamasi"). Visa tai skatina neigiamą reakciją tos auditorijos dalies, kuriai svarbūs paminėti simboliai, paminklai, tikėjimas, kalba. Tai kursto šios visuomenės dalies

nesantaiką vykstantiems įvykiams ir dėl jų atsakingam subjektui (žr. „g" punktą);

l) nepritarimo provokavimas. Ši technika naudojama tam, kad įtikinti tikslinę auditoriją pasipriešinti (nepritarti) tam tikrai idėjai, parodant, kad jos šalininkai iš anksto yra itin nemalonūs asmenys (tokiu būdu pasiekiama, kad auditorija nesigilintų į pačią idėją, bet dėmesį nukreiptų į jos šalininkus). Kaip jau minėta (žr. „c" ir „h" punktus), auditorija provokuojama nepritarti naujajai Kijevo valdžiai, atskleidžiant „jos sukeltas" pasekmes;

m) mosavimas vėliava. Tai bandymas pateisinti veiksmus / sprendimus remiantis juose glūdinčiu patriotizmu, rūpesčiu nacijos gerove. Ši priemonė laidoje panaudota siekiant pateisinti Rusijos karinių pajėgų įvedimą į Krymo teritoriją („Rusija atsiliepia į Kryme ir visoje Ukrainoje  gyvenančių rusų pagalbos prašymą. Kaip numatyta konstitucijoje, prezidentui V. Putinui suteikiama teisė Ukrainoje panaudoti ginkluotąsias pajėgas. Prezidentas kol kas dar nepriėmė sprendimo, bet tokią teisę jis turi. <...> turime visas juridines teise juos palaikyti, nes kaip žinote, turime jų kreipimąsi. <...> „Šiaip ar taip, V. Putinas paaiškino B. Obamai, kad jei ultranacionalistai ir toliau vartos smurtą prieš rusus iš Rytų Ukrainos ir Krymo, Rusija neliks nuošalyje. <...> Reikia rūpintis savo reikalais - tik tada viskas bus gerai. O tai, kas vyksta Ukrainoje ir Kryme, yra asmeninis kiekvieno ruso reikalas. Tais susiję su istorija, kai pergalę lemia mūsų bendra energija. <...> Autonominės Krymo respublikos valdžios atstovų kreipimasis į V. Putiną yra suprantamas - jis stiprus politikas, garsėjantis tuo, kad visada atsižvelgia į paprasto žmogaus poreikius ir lūkesčius.

<...> Labai džiaugiuosi, kad visos Dūmos frakcijos, visi deputatai susitelkė aplink patriotišką idėją palaikyti mūsų tautiečius, stiprinti ryšius su tikrais patriotais, nes slaviška rusų, ukrainiečių ir baltarusių vienybė mums visada padėdavo siekti didžių pergalių. <...> Žinote, mano tėvas kovojo už Odesą prie Sevastopolio. Iš esmės ten buvo kalama Rusijos ir Ukrainos, Tarybų Ukrainos draugystė, o šiandien banderovcai ir N. Machno bei S. Petliūros pasekėjai mėgina užbraukti mūsų šventą pergalę. Šventą mums visiems."), taip pat apeliuojant į nusikalstamą istorinio Rusijos Krymo perdavimą Ukrainai;

n) liudijimai. Priemonė, kurią naudojant svarbios citatos, mokslininkų, ekspertų mintys. Šių liudijimų, citatų reikšmė - paremti propagandines idėjas taip (tam), kad auditorija jas ne tik priimtų, bet ir su jomis susitapatintų - priimtų lyg savo asmeninę poziciją. Laidoje pasitelkti liudijimai ir liudytojai: (1) istorikai, politologai, rašytojai (N. Starikovas, A. Malginas, A. Nikiforovas, V. Tretjakovas) tam, kad pagrįsti, jog Krymo perdavimas Ukrainai buvo politinė apgaulė ir išdavystė („Kiti, jau gerokai įkaušę, šiame pasiūlyme neįžvelgė politinės suktybės." <...> „O vėliau Ukrainos partiniai sekretoriai padėjo savo geradariui sugalvoti, kaip pagrįsti tokį sprendimą." <...> „Buvo kalbama kad taip bus labiau užapvalinta Ukrainos teritorija, panaikintas anklavas. Vėliau kalbėjo, kad tai buvo padaryta siekiant skatinti ūkio plėtrą. Bet tai naivu. Netgi pasakyčiau - juokinga." <...> „N. Chruščiovas šį prisijungimą įgyvendino tik tam, kad Ukrainos politiškai aktyvaus elito dalis užmirštų ir atleistų represijų laikotarpio nuodėmes."); (2) kitų visuomenės veikėjų (rašytojų, politikų ir kitų šalių vadovų) citatos naudojamos siekiant parodyti, kas buvo iš anksto nuspręsta

vakaruose (cituojamas imperinės Vokietijos kancleris O. fon Bismarkas; A. Solženicinas, parašęs knygą „Rusijos griūtis"), ir kas laukia ateityje, jei Ukraina neis išvien su Rusija (cituojamas buvęs (paskutinysis) Jugoslavijos prezidentas S. Miloševičius, nors dėl pačių citatų tikrumo abejoja ir pats laidos vedėjas D. Kiseliovas: „Tiesa, yra skeptikų, kurie mano, kad šiuos žodžius pasakė ne S. Miloševius, bet ne tai svarbu. Šių žodžių prasmė tokia aiški ir tiksli, kad jų jau neišmesi. Jie ryžtingai skamba kaip S. Miloševičiaus politinis palikimas, kuris ypač svarbus šiandien."); (3) JAV viešųjų ryšių specialistų (P. Dž. Votsonas, M. Ridas) komentarai naudojami atskleisti, kad klipas

„Aš - ukrainietė" yra JAV ir vakarų propagandistų manipuliacija emocijomis, neturinti nieko bendro su tikraisiais įvykiais Kijevo nepriklausomybės aikštėje (žr. 3 ir 7 punktus). Kalbama priemonė gali būti naudojama kartu su kita - šališka technika, kai liudytojai, kuriais remiamasi, yra angažuoti arba jų liudijimai pritaikomi prie reikiamo konteksto;

o) šūkiai. Propagandos praktikoje atitinka emocinio lygmens kvietimą. Nagrinėjamo turinio laidoje šūkių daug ir beveik visi jie atspinti prorusišką poziciją, rodo palaikymą ir palankumą Rusijos politikai („Tikime tik Rusija! <...> Mes jums atveriame savo širdis. <...> To laukiau 23 metus.Ateikite pas mus, rusai! Mes jūsų laukiam!" <...> Jie čia tam, kad parodytų pasauliui Rusija, Ukraina  - broliai visada! <...> Po Maskvos gatves kolonomis žygiuoja žmonės skanduodami: savų neišduodam! Fašizmui - ne! Ne - nacizmui! Šie šūkiai - įspėjimas tiems, kurie dabar Ukrainoje

draudžia rusų kalbą, reikalauja išvyti rusus ir mojuodami radikalaus nacionalizmo vėliava reiškia savo teises į valdžią. <...> Rusija! Rusija!"). Priešingai stovyklai, kaip taisyklė, laidos rengėjų priskiriami visuomenę trikdantys šūkiai ir raginimai, kurie, be kita ko, visiškai neatspindi naujosios Kijevo valdžios pozicijos („Tegyvuoja Alachas. <...> garbė nacijai, mirtis priešams. Ukraina ir Čečėnija. <...> Jei reikėtų ir turėtume kokios nors technikos, eitume per Rusiją ir paimtume Maskvą." <...> „Kulką į kaktą!" <...> „Kaip „dešiniojo sektoriaus" lyderis kviečiu jus kovoti aktyviau. Rusija ne tokia stipri, kaip atrodo. Dabar jūs turite unikalų šansą nugalėti. Pasinaudokite šia galimybe!").

Tokie neadekvačiai pateikti ekstremistų raginimai ir kvietimai „imtis ginklo", „stoti į kovą su Rusiją", „paimti Maskvą" ne tik neatspindi Kijevo valdžios pozicijos, bet ir kursto tautinę nesantaiką, ragina smurtu kovoti su Rusija;

p) baimė, neaiškumas, abejonės. Priemonės, kurių pagalba poveikį auditorijai bandoma padaryti apie kritikos objektą skleidžiant negatyvią / melagingą informaciją siekiant visiškai pakirsti juo pasitikėjimą (žr. 2, 6, „c", „h" ir „o" punktus).

r) euforija. Įvykių atpasakojimas, sukeliantis žiūrovui euforijos - pakilaus džiaugsmo (laimės) jausmą. Laidoje šis jausmas kuriamas skleidžiant patriotines (prorusiškas) nuotaikas, siužetuose apie masines eitynes, skirtas palaikyti Krymo ir kitų Ukrainos sričių rusus („O tai, kas vyksta Ukrainoje ir Kryme, yra asmeninis kiekvieno ruso reikalas. Tais susiję su istorija, kai pergalę lemia mūsų bendra energija. <...> Autonominės Krymo respublikos valdžios atstovų kreipimasis į V. Putiną yra suprantamas - jis stiprus politikas, garsėjantis tuo, kad visada atsižvelgia į paprasto žmogaus poreikius ir lūkesčius. <...> Labai džiaugiuosi, kad visos Dūmos frakcijos, visi deputatai susitelkė aplink patriotišką idėją palaikyti mūsų tautiečius, stiprinti ryšius su tikrais patriotais, nes slaviška rusų, ukrainiečių ir baltarusių vienybė mums visada padėdavo siekti didžių pergalių. <...> Iš esmės ten buvo kalama Rusijos ir Ukrainos, Tarybų Ukrainos draugystė, o šiandien banderovcai ir N. Machno bei S. Petliūros pasekėjai mėgina užbraukti mūsų šventą pergalę. Šventą mums visiems. <...>

Šiandien visoje Rusijoje vyksta Ukrainos žmonių palaikymo mitingai. Juose dalyvauja dešimtys tūkstančių Rusijos gyventojų. <...> Charkovo Laisvės aikštėje mirga trispalvės. Šeštadienį čia susirinko maždaug 100 000 žmonių. <...> Prieš šimtinę euromaidano šalininkų, prieš savaitę užgrobusių apskrities vyriausybės pastatą - tūkstančiai Charkovo gyventojų. <...> Tokių mitingų Donbase nebuvo per visą pasipriešinimo laikotarpį. Tiek žmonių nebuvo susirinkę nė vienoje aikštėje, netgi kai buvo organizuojami oficialūs renginiai. Dalyviai ir patys stebisi, kiek daug jų susirinko prie

paminklo V. Leninui. <...> Čia skanduojama: Sevastopolis, Krymas, bet dažniausiai žmonės taria Rusijos vardą. <...> Šiandien į gatves išėjo tas pats Donbasas, kuris kiauras dienas triūsia šachtose, gamyklose ir mitinguoti gali tik savaitgaliais. Ir demonstrantų gretose ne tik pensininkai, kaip teigė kai kurios vietos žiniasklaidos priemonės apie šios, jų nuomone, neskaitlingos akcijos dalyvius."),

Krymas, Sevastopolis („Visas Sevastopolis ir artimiausi kaimai, visi - už Rusiją. <...> Sevastopolio gyventojai stojo ginti naująjį miesto valdytoją, o virš visų administracijos pastatų dabar plevėsuoja Rusijos vėliavos."), (žr. „f", „m" ir „o" punktus).

s) žinių valdymas. Pasireiškia pranešimo poveikiu auditorijai pagal jam skirtą pirmumą (eterio laiką ar vietą) žiniasklaidos kanale. Konkrečiu atveju laida transliuota sekmadienio vakare nuo 18 iki 20 val. Laidos formatas - „žinios", siužeto trukmė beveik 2 val. eterio. Šios aplinkybės patvirtina, kad viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) nagrinėjama tema - pirmenybinė. Aptarti propagandos elementai leidžia daryti išvadą, kad laidoje paskelbta informacija yra šališka, propagandinė, sąmoningai klaidinanti (dezinformacija), be to, kursto nesantaiką ir karines nuotaikas, todėl atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2 dalyje nustatytus kriterijus.

 

Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė

 

Papildoma informacija:

Deividas Velkas,

 tel. (8 5) 223 7313,

el. p. deividas.velkas@lrs.lt

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-04-10 16:21
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media