2019 m. spalio 17 d., Ketvirtadienis

Dialogai apie žiniasklaidą

*print*

Kitokia lietuvių karta: kas dabar skaitytojų dėmesio centre?

2019-09-21
 
Paulius Senūta

Paulius Senūta

Egle Galėntaitė 

 

Rugpjūtį knygynų prekystalius nugulė nauja, greitai populiarumo sulauksi lietuviška knyga - Pauliaus Senūtos debiutinis romanas „Sfera". Romanas sulaukė gerai žinomų mūsų šalies žmonių dėmesio - tarp jų ir kandidatė į Lietuvos Respublikos prezidentus Ingrida Šimonytė, Saulius Urbonavičius-Samas, Akvilė Kavaliauskaitė, Ernestas Parulskis. Vakar vykusioje diskusijoje apie naują lietuvių rašytojų kartą, knygos autorius atskleidė, kad romaną parašyti labiausiai jį įkvėpė gyvenime vyraujantys keisti nesuderinamumai - paradoksai.
Diskusijos „Taip dar niekas nerašė: Paulius Senūta ir kitokia rašytojų karta" centre - švieži lietuvių rašytojai, kurie, atėję iš kitų sričių, rašo kitaip ir suteikia lietuvių literatūrai naujų atspalvių. Paulius Senūta - gerai pažįstamas Lietuvos reklamos pasaulio atstovas. Nuo pat studijų laikų reklamos srityje dirbantis P. Senūta teigia, kad verslą visada derino su menu. 
„Kurdamas niekada nesižvalgau į kitus. Net ir dirbadamas su reklamomis, kurios yra skirtos tikslinėms auditorijoms, negalvoju tiesiog apie tai, kas patiktų kitiems žmonėms - visada mąstau apie tai, kas žavėtų mane", - pasakoja Paulius Senūta.
Skaitytojus lydės džiugesys, sumišimas, liūdesys
Knygos autorius atskleidė, kad romano „Sfera" centre - dviejų labai protingų vyrų draugystė, kurie tiki neįtikėtinu dalyku - tuo, kad Žemė yra plokščia. Pasak autoriaus, romane nestinga paradoksų, o į skaitytojams kylančius klausimus, atsakyti akimirksniu nepavyks.
„Romane persipina skirtingos istorijos, o skirtingos pasakojimo linijos keičia ir knygoje vyraujančias nuotaikas. Knygos žanras taip pat ne vienareikšmis - nuolat sutinkami vis kitokio žanro bruožai. Manau, kad žmogų, perskaičius mano knygą aplanko sumišimas ir liūdesys, bet tuo metu kai skaitai „Sferą" turėtų būti labai linksma. Juk mes taip ir gyvename - viskas labai linksma, bet radus minutę apsvarstyti, kas vyksta aplink mus - aplanko melancholija", - svarsto P. Senūta.
Ant knygos puikuojasi Lietuvoje žinomų žmonių citatos: „Lietuvių literatūroje ligi šiol nebuvo nieko panašaus", - apie knygą atsiliepia žurnalistė, rašytoja Akvilė Kavaliauskaitė; „Tai knyga, kuri kelia šiandienos žmogui svarbius egzistencinius klausimus apie prasmę", - teigia Saulius Urbonavičius-Samas; „Skaitydamas „Sferą" jaučiausi, lyg dalyvaučiau elitiniame protmūšyje", - komentuoja rašytojas Ernestas Parulskis; „Skaitydama šią knygą pagavau save kiek suabejojusią tuo, kad Žemė yra apvali", - perskaičiusi „Sferą" teigė ekonomistė Ingrida Šimonytė.
Šiuolaikinė rašytojų karta - rašytojai, kurie nėra rašytojai
Kartu su Pauliumi Senūta diskusijoje dalyvavę rašytojai Gabija Grušaitė ir Kastytis Sarnickas, dar žinomas kaip Kastetas iš G&G Sindikato, vieningai sutinka, kad šiuolaikinę lietuvių rašytojų kartą galima apibūdinti kaip beprasmišką nūdieną atspindinčius rašytojus, kurie nėra rašytojai.
„Bene aiškiausias bruožas, kad mes visi esame rašytojai, kurie duoną uždirba ne iš rašymo. O kalbant apie jauseną, kuri prie viso šito privedė - beprasmiškumo jausmas. Galbūt jūs žinote savo gyvenimo tikslą, bet aš - ne", - atvirauja romano „Sfera" autorius P. Senūta. „Nė vienas iš mūsų nėra baigęs su rašymu susijusių studijų. Sutinku su Pauliumi - mes rašytojai, kurie nėra rašytojai", - antrina Gabija Grušaitė.
Nors su literatūra susijusio išsilavinimo nėra įgijęs nė vienas iš diskusijos dalyvių, kiekvienas jų teigia, kad gerą knygą gali parašyti žmogus, kuris daug skaito.
„Vienintelis laikotarpis, kai neskaičiau knygų, buvo laikotarpis, kai intensyviai rašiau „Sferą". Jei tik į rankas paimdavau kokį nors skaitalą, impulsyviai šaudavo mintis: „Pauliau, tu turi ne skaityti knygą, o ją rašyti" - pasakoja Paulius Senūta. „Aš kartais juokauju, kad neskaitau knygų - aš jas rašau. Lygiai taip pat, kaip ir Paulius, kai rašiau savąją knygą - neskaičiau kitų. Galbūt dėl priežasties, kad skaitant kitus autorius, lygindavau save su jais, o tai trukdydavo judėti pirmyn", - svarsto Kastytis Sarnickas.
Rašyti padeda disciplina ir muzika
Diskusijos dalyviai teigia, kad įkvėpimas tėra pirminis impulsas, kuris padeda išvystyti knygos idėją. Pasak jų, rašant svarbiausia disciplina ir sunkus darbas.
„Mane labai įkvepia paradoksai, bet tie nušvitimo momentai aplanko gana retai. Manau, kad rašant svarbiausia disciplina - nuolat kartojau sau, kad turiu užbaigti tai, ką pradėjau. Galiu atskleisti, kad kryptingai siekti tikslo man padėjo muzika. Susikūriau tokį grojaraštį, kuris leido išvystyti tinkamą nuotaiką ir judėti pirmyn", - pasakoja Paulius Senūta. „Taip pat kaip ir Paulius, susikūriau atitinkamą grojaraštį ir kai atrodydavo, kad galvoje tuščia, išeidavau pasivaikščioti, pasiklausydavau muzikos, o grįžęs jau žinodavau, ką rašysiu toliau", - antrina Kastytis Sarnickas. „Visame kūrybiniame procese įkvėpimas užima labai nedaug vietos - visa kita yra sunkus darbas ir nuolatinis teksto redagavimas. Sakyčiau, kad perrašius knygą šeštą kartą, jau gali ją skaityti pats, o po dešimtojo - ir kažkam kitam duoti pavartyti", - šypsosi Gabija Grušaitė.

 

Rubrika Dialogai apie žiniasklaidą yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-09-27 12:31
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media