Dialogai apie žiniasklaidą

Vieną 1998-ųjų rudens dieną pravėriau Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos sunkiąsias duris. Varstau jas iki šiol ir visai ne be reikalo: šiapus rašiau, skaičiau, publikavau, bendravau su žiniasklaidos atstovais, tačiau gana greitai supratau, kad reikia daryti tai, ką geriausiai moku - fotografuoti. Netrukus įrodžiau, jog šį darbą išmanau. Nuo tada fotografuoju jau dvidešimt šešerius metus.

Fotoregėti man patinka - labiau įsižiūrėjęs rutinoje nebepaskęsi, bet perlų prisirinksi. Juos aš parodose eksponuodavau, įvairiuose konkursuose jie man laurus lėmė. Daugybė spaudos fotografijų išdidžiai tūno įvairiuose Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės leidiniuose ir laukia savo Didžiojo Archyvmečio.

Šis albumas - tarsi kelionė per laiką. Čia chronologine tvarka pagal metus sudėjau pagautas man brangiausias akimirkas. Jos apima truputį daugiau nei ketvirtį amžiaus.

Kiek netikėtas net man pačiam šio leidinio pavadinimas - pagal viešųjų ryšių metodiką gi turi būti "žudantis"...

Kita vertus, meninė ir nomenklatūrinė fotografija - sunkiai suderinamos rūšys. Bandžiau tarp jų laviruoti ir ne visada pavyko išlaikyti pusiausvyrą. Nieko baisaus - juk tiražas viso labo dešimt egzempliorių. Taigi, sklaidykite šio albumo lapus ir matykite, kaip sakoma, kiekvienas pagal savo sugedimo lygį, - posakis ne filosofinis, bet gyvenime pasitvirtinęs