Aktuali informacija

Lietuvos žurnalistų sąjungos Valdyba ragina Lietuvos Respublikos Seimą ir nepriklausomus teisininkus įvertinti situaciją dėl masinį žurnalistų sekimą leidžiančių įstatymų taikymo, kuomet niekuo neįtariami, nekaltinami žurnalistai bei jų informacijos šaltiniai tampa teisėsaugos struktūrų taikiniu renkant privataus bendravimo informaciją.

Lietuvos žurnalistų sąjunga remia kolegų iš BNS siekius savo teises ginti teisinėmis priemonėmis. Taip pat ragina visą žurnalistų ir žiniasklaidos bendruomenę solidarizuotis su kolegomis iš naujienų agentūros BNS bei aktyviais pilietiniais veiksmais padėti jiems sėkmingai dirbti šiomis sudėtingomis sąlygomis.

Tarptautinė organizacija ESBO ir Europos žurnalistų federacija ne kartą atkreipė dėmesį į šalis, kuriose žurnalistai yra teisiškai persekiojami arba į įtraukiami ikiteisminius ir kitokius tyrimus dėl nusikaltimų, kuriuose patys žurnalistai ar jų informacijos šaltiniai tampa tik priemone teisėsaugininkams surinkti įvairiausią informaciją. Tokios informacijos rinkimas masiškai sekant žurnalistų privatų susirašinėjimą, pokalbius ir bendravimą su aktyviausiais visuomenės nariais pakerta, visų pirma, pasitikėjimą šalies žmogaus teisių apsaugos sistema ir teisėsaugos sistema.

Naujienų agentūros BNS žurnalistų masinis sekimas jau atkreipė Europos žurnalistų federacijos ir ESBO dėmesį. Ši situacija atidžiai stebima ir, tikėtina, turės didelės įtakos tarptautiniu mąstu vertinant spaudos ir žodžio laisvės padėtį šalyje.

Nuo 2013 metų tebesitęsiantis tyrimas dėl taip vadinamos valstybės paslapties nutekinimo akivaizdžiai parodė, jog ne kartą ikiteisminio tyrimo įstaigos netinkamai naudojosi jiems suteiktais teisiniais instrumentais ir pažeidė žurnalistų bei jų informacijos šaltinių teises. Seimui Prezidentės pateikti bent daliniai žmogaus teises baudžiamąjame procese labiau užtikrinantys įstatymų pakeitimai dėl informacijos šaltinio atskleidmo ir kratų vis dar nepriimti. Tuo pačiu metu aiškėja vis nauji skandalingi ir pavojingą tendenciją rodantys faktai. Jei profesionaliai dirbančių naujienų agentūros BNS darbuotojai ir su jais bendraujantys žmonės buvo masiškai sekami tai tik patvirtina, kokio mąsto gali būti žmonių sekimo problema. Būtent tokie asmenų persekiojimai kol kas dar nebuvo viešai pagrįsti ir paaiškinti kokiais nors svarbiais tyrimais, kurie būtų akivaizdus įrodymas, jog tokių beprecedentinių priemonių reikėjo imtis demokratinėje Lietuvoje. Priešingai - daugėja nerimo dėl to, kad masinio sekimo metu surinkta informacija gali būti netinkamai panaudota ir tokiu būdu gali būti pažeisti sekamų, tačiau niekuo nekaltinamų ir neįtariamų asmenų interesai.

Suprasdami, kad tarptautinių organizacijų įspėjimai dėl pavojų, kuriuos net ir demokratinėje šalyje kelia teisėsaugos taikomi ikitesiminio ar kitokio tyrimo metu masiškai renkami privatūs duomenys, raginame Seimo atsakingus komitetus inicijuoti skubius pasitarimus ir viešas diskusijas dėl galiojančių teisės aktų keitimo. Tokie pakeitimai turėtų užtikrinti demokratinėje visuomenėje priimtinas taisykles dėl baudžiamojo persekiojimo proceso ir į šį procesą įtraukiamų žurnalistų bei jų informacijos šaltinių.