Aktuali informacija

Lietuvių kalbos vartojimas tampa savotiška išrinktųjų kalba. Šiuolaikybė nesumenkino jos galios, o atvirkščiai – iškėlė į pažangios kultūros aukštumas. Lietuvybė – sąmoningas pasirinkimas. Lietuviškai mąsto vos keli milijonai žemės gyventojų: tai žodžių dėlionės ir vaizdiniai vienu metu – nardymas garsų labirintuose, kelių ieškojimas genealoginėmis vijomis, klaidžiojimas paskirties žemėlapiuose ir skrydis į bekraštybę. Kas žino, gal tos nematomos vijos jungia atmintį su rytojumi, o atspirtis – akimirksnis, papildantis išminties skrynią būsimai kartai. Kalbos gylis matuojamas pilnatve: nuo gebėjimo įvardyti aukštųjų technologijų sandaras iki jautriausių dvasios virpesių. Lietuvių kalba turi savo Valstybę! Minėdami Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, pajuskite žodžio GIMTINĖ prasmę – užuovėją, leidžiančią išlikti savimi.

Didžioji dalis 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų į politiką atėjo iš redakcijų. Jų tautinis sąmoningumas formavosi spaudos draudimo metais, kai politinės idėjos buvo neatsiejamos nuo nelegalios leidybos rizikos. Jonas Basanavičius įkūrė ir redagavo „Aušrą“, Antanas Smetona dirbo kaip nuolatinis žurnalistas, kurdamas „Vilniaus žinių“, „Lietuvos ūkininko“, „Vilties“ bei „Vairo“ turinį. Spaudoje taip pat dirbo kiti signatarai: Mykolas Biržiška redagavo „Žariją“ bei „Visuomenę“, Steponas Kairys organizavo kairiąją spaudą – nuo „Naujosios gadynės“ iki „Socialdemokrato“. Petras Klimas brėžė „Lietuvos aido“ politinę liniją, o Aleksandras Stulginskis rašė tekstus „Viensėdžiui“ ir organizavo „Tėvynės sargo“ bei „Ūkininko“ veiklą. Aktyviai žiniasklaidos lauke reiškėsi ir daugelis kitų Lietuvos valstybės kūrėjų. Minėdami 108-ąsias valstybės atkūrimo metines, turime pagrindą didžiuotis – modernios valstybės ištakose stovėjo viešojo žodžio meistrai. Su švente!

Lietuvos žurnalistų sąjunga yra didžiausia profesionalius žurnalistus vienijanti nepriklausoma, nepolitinė, demokratinė profesinė sąjunga Lietuvoje. Mes giname savo narius nuo persekiojimo ir giname viešą interesą atstovaudami žurnalistų bendruomenės interesams. LŽS veiklos prioritetai - profesinės etikos normų įtvirtinimas praktikoje, žurnalistų kvalifikacijos kėlimas, žurnalistų teisių ir laisvių gynimas, savalaikė reakcija į bet kurią situaciją, kuri kelia grėsmę LŽS narių ir kitų žurnalistų profesinei veiklai, teisiniam statusui, trukdoma naudotis savo teisėmis rinkti ir skleisti informaciją. Aktyviai veikiame Europos žurnalistų federacijoje ir Tarptautinėje žurnalistų federacijoje. Kreipiamės į Jus su prašymu paremti profesinę sąjungą Lietuvos žurnalistų sąjungą (toliau - LŽS), juridinio asmens kodas 190806184, skiriant dalį savo sumokamo gyventojų pajamų mokesčio.